Naujausios
Pasakų namelis ir kitos skulptūros
Su miesto vadovu susitinkame sutartoje vietoje – atsinaujinusio miesto parko prieigose. S. Miknevičius sako, kad būtent parkas šią vasarą sulaukė daugiausia dėmesio – restauruotos senosios medžio skulptūros, laiko ir išdykėlių apgadintos pavėsinės, kiti medžio akcentai. Atnaujinimo darbus atliko tautodailininkai Jonas Dzvėga ir Eugenijus Rimdžius. Jų dėka abi ties pagrindiniu įėjimu į parką stovinčios šešių metrų aukščio ąžuolinės skulptūros atgijo naujam gyvenimui.
Panašiai ir su pavėsinėmis. Arčiau parko estrados esančiai, vietos jaunimo labai mėgstamai Pasakų nameliu pavadintai pavėsinei paminėti tautodailininkai uždėjo naują „kepurę“. Toliau į parką esančios pavėsinės stogui užteko dalies remonto – pakeista apatinė skiedrų eilė.
Seniūnas pasakoja, kad prieš 28-erius metus, 1986-aisiais, Pakruojo parke vyko medžio drožėjų pleneras. Taip prie „Pasakų namelio“ atsirado dar 46 didesnės ir mažesnės medžio skulptūros – pasakų motyvais išskaptuoti suoliukai, personažai. Atnaujinimo dabar reikėtų daugumai, tačiau „pinigų yra tiek, kiek yra“, todėl šiemet nuspręsta atnaujinti tas skulptūras, kurios ėmė sparčiai nykti ir tvarkyti buvo būtina nedelsiant. „Laikas savo padaro“, – sako miesto vadovas.
Šalia medžio skulptūrų – pėsčiųjų ir dviračių takas. Seniūnas pasakoja, kad šis takas vakarais ir savaitgaliais pilnas pasivaikščioti išėjusių pakruojiečių. Paklausūs ir prieš kelerius metus parke pastatyti treniruokliai.
13 hektarų parko teritoriją vietiniai padaliję į dvi dalis, kurias skiria Kruojos gatvė: „Žemynos“ progimnazijos pusė ir „Atžalyno“ gimnazijos – dvi parko geografijos rodyklės.
„Pasimatymams populiariausias „Pasakų namelis“ arba prie „Pelėdos“ – ten yra suoliukai, skelbimų lenta. Užtenka tai pasakyti, ir vietiniams aišku“, – smagus Pakruojo seniūnas.
Ne tik pasivaikščioti čia ateina pakruojiečiai, bet ir pažaisti 2022 metais įrengtame disgolfo aikštyne – parke netgi vyksta Šiaurės Lietuvos Pakruojo etapo čempionatai.
S. Miknevičius palydi prie pernai įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios matyti visa didžiulė parko teritorija. Aikštelės dešinėje kitais metais turėtų būti įrengta 150 tūkstančių eurų vertės vaikų žaidimų aikštelė su karstynėmis, laipynėmis ir kitais judriais užsiėmimais. Seniūnas įsitikinęs, kad tokios erdvės mažiausiems miesto gyventojams reikėjo jau seniai.
Parke yra ir sakurų parkelis – gegužės mėnesį jos pražysta.
Pasvajoja seniūnas ir apie vandens pramogas 52 hektarų ploto užtvankoje miesto centro pašonėje – galėtų esą ir verslas pridėti ranką bei įkurti, pavyzdžiui, šuolių su lynais trasą. Žiemą šį tvenkinį puikiai panaudoja ledo ritulio mėgėjai, slidininkai, čiuožėjai, žvejai.
Darbas ir uždarbis
„Pakruojy gyventi tikrai gerai. Ypač jei čia, kaip, pavyzdžiui, aš, esi gimęs ir užaugęs. Jau vien dėl to čia gerai, kad beveik nėra žmonių, kurių aš nepažįstu ir kurie manęs nepažįsta. Gimiau P. Mašioto gatvėje, šalia parko. Vaikų būdavo pilna, ledo ritulį žaisdavom ... Parko medžiai dar nedideli buvo. Jauku, erdvu.“
Vaikų, pasak seniūno, mieste jo vaikystėje netrūko, ir dabar netrūksta. Žino, kad trijuose miesto darželiuose laisvų vietų beveik nėra.
Vis dėlto jam norėtųsi gyvesnio miesto, triukšmingesnio, koks būna vykstant Pakruojo dvaro ar kitoms viešoms šventėms.
„Pakruojis traukiasi. Dabar čia gyvena tik truputį daugiau nei 4 000 žmonių, nemaža dalis vyresni. Pagrindinė priežastis – nėra darbo. Miestą išgelbėtų darbo žmonėms galinčios pasiūlyti įmonės. Dabar kuriasi, bet dažniausiai smulkesnės, kuriose darbuotojų poreikis nėra didelis. Norėčiau, kad į mūsų miestą ateitų didelės įmonės, kurioms reikia 100–200 žmonių. Dabar Pakruojy stambios tik „Klovainių skalda“, „Dolomitas“, viena kita Savivaldybės įmonė.“
Vis dėlto, įsitikinęs, optimizmo miesto ateičiai suteikia iš užsienio grįžtantys žmonės.
„Su pinigais grįžta. Žmonės nori nusipirkti pas mus žemės ir pradėti verslą. Mūsų užduotis – jiems padėti, nes jei pradės verslą, gal ir vieną kitą žmogų į darbą priims. Dabar pakruojiečiai važiuoja dirbti į Šiaulius, Pasvalį, Radviliškį, net Panevėžį, dar pas ūkininkus. Žmonės renkasi, kur daugiau moka ir kur darbo sąlygos geresnės.“
Nepamiršta pridurti, kad dirbdami svetur pakruojiečiai gyventojų pajamų mokesčiais pildo ne Pakruojo savivaldybės, o kitų savivaldybių biudžetus, kurie paskui naudojami vietos žmonių gerovei užtikrinti.
„Vat, ir grįžom į pradžią: nėra įmonių-darbdavių, nėra darbo, nėra uždarbio, nėra ir GPM (gyventojų pajamų mokesčio – aut. past.). Nėra GPM, nepilnėja ir Pakruojo rajono biudžetas“, – sako S. Miknevičius.
Pro stoginės varpinės langą
Žingsniuojame link miesto centro. Pagrindinėje Pakruojo gatvėje, pavadintoje Vytauto Didžiojo vardu, skulptorius Martynas Gaubas šiemet pastatė akmens ir metalo skulptūrą „Pakruojui 1531 metai“. Darbas unikalus tuo, kad iš Pakruojo žymiųjų pastatų – bažnyčios, dvaro, malūno, stoginės, sinagogos – viską perstumdant galima suprojektuoti savo Pakruojo miestą.
„Pernai Pakruojį rašytiniuose šaltiniuose atrado A. Bumblauskas ir nustatė tą datą. 2031 metais švęsim 500 metų miesto jubiliejų. Tam jau pradėjome ruoštis. Kitais metais Žeimelis bus Kultūros sostinė, tikimės, gal 2031 metais ir Pakruojis bus Kultūros sostinė“, – sako Pakruojo seniūnas.
Didžiuojasi medine sinagoga, praėjusiais metais sutvarkyta miesto spaustuve, kultūros reikmėms pritaikyta Ugniagesių draugijos stogine, kurioje prieš rekonstrukciją buvo seniūnijos garažai.
Užsukame į stoginę, joje šiuo metu kaip tik veikia Pakruojyje gimusio ir minėtos Ugniagesių stoginės kaimynystėje gyvenusio dailininko, vitražisto Stasio Ušinsko tapybos ir scenografijos darbų, pasiskolintų iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, paroda. Įrengtas profesoriaus kambarys, kuriame garsinėmis priemonėmis pateikiama gausybė informacijos apie profesoriaus gyvenimą, buitį. Paroda vyks iki rugpjūčio 31 dienos.
Užlipame į stoginės varpinę – pro mažus langelius matosi senieji Pakruojo pastatai.
Seniūno svajonės
Jau greitai, rugpjūčio 23 dieną, AB „Dolomitas“ koncertu, pramogomis, fejerverkais minės savo veiklos 60-metį, vyks jau trečias akmens skulptūrų pleneras. Seniūnas neabejoja, kad miestas tą dieną bus pilnas svečių – kviečia atvykti.
„Pakruojy savo vietas šiemet ras ir ankstesnių „Dolomite“ vykusių plenerų metu sukurtos akmens skulptūros – erdvės parinktos, bet reikia rimtų pamatų, nes kai kurios sveria ir po dešimt tonų.“
Seniūnui smagu, kad netrukus Pakruojyje turėtų atsirasti apgyvendinimo paslaugų („booking“)– keli privatūs pastatai dabar rekonstruojami.
„Juo labiau kad pro Pakruojį eina piligrimų Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“.“
Seniūnas turi užmojų aplink Pakruojo dvarą išasfaltuoti gatves, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, kad žmonės dviračiais galėtų važiuoti aplink dvarą, miestą, aplink ežerą.
Netrukus turėtų prasidėti ir miesto gatvių, šaligatvių rekonstrukcijos, S. Ušinsko gatvėje galvojama įrengti paviršinio vandens drenažo infrastruktūrą.
Bus sutvarkytas Nepriklausomybės skverelis, čia numatyta poilsio zona su gausia augalija, pasivaikščiojimo takais.
Pasvajoja S. Miknevičius ir apie kitas miesto erdves, kurios būtų naudingos pakruojiečiams, pavyzdžiui, uždaros teritorijos gyvūnams – vietos gyventojai ne kartą yra išsakę tokį pageidavimą.
Rekonstruojamas rajono Švietimo skyriaus pastatas, Kultūros centras – kol tai vyksta, kultūrininkai laikinai apsistojo buvusiame Pakruojo apylinkės teismo pastate.
„Pakruojis nebeturi teismo, prokuratūros, bankų irgi, tik – vietinę kredito uniją. Bankomatai yra, bet kartais reikia gyvo žmogaus, todėl vyresni žmonės važiuoja į Panevėžį, Šiaulius, Radviliškį“, – sako S. Miknevičius.
