Vardinė stipendija – Šiaulių akademijos doktorantei

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šių metų stipendininkė – Ugnė Žilytė, daug veiklos ir svajonių turinti doktorantė.

Savo veiklos 20-metį skaičiuojantis Šiaulių moterų LIONS klubas įteikė tradicinę kasmetinę stipendiją pažangiausiam Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) šių mokslo metų studentui, turinčiam negalią. Šiais metais klubo mecenato Hermano Hulsingos vardo 1 000 eurų vertės stipendija atiteko Edukologijos instituto edukologijos mokslo krypties 3 kurso doktorantei Ugnei Žilytei.

Stipendiją klubas paprastai įteikia Kovo 11-osios išvakarėse, tačiau šįmet renginys truputį vėlavo dėl nominantės ligos.

Regėjimo negalią turinti Ugnė gyvenimo iššūkius priima ryžtingai ir tiki, kad jie žmogų užgrūdina ir padaro stipresnį. Jauna moteris pasakoja, kad jai akių šviesa teko sumokėti už galimybę gyventi. Ugnė buvo ankstukė, medikai, siekdami išsaugoti kūdikį, davė per daug deguonies ir tai atėmė regėjimą. Specialiojoje mokykloje mergaitė puikiai mokėsi, tačiau būdama vos 15-os neteko mamos. Stresas sukėlė stiprų akių uždegimą ir dar labiau pablogino mergaitės sveikatą. Tačiau nežiūrint nieko, ji gerai baigė mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti vokiečių kalbos filologiją, po to M. Riomerio universitete studijavo viešojo administravimo magistrantūroje. Jau tada savo darbuose moteris nagrinėjo silpnaregių ir neregių švietimo vystymąsi, įtrauktį į švietimą ir darbo rinką.

Šiuo metu Ugnė rašo daktaro disertaciją apie pedagogus, kurie dirba su sutrikusios regos vaikais bendrojo lavinimo mokyklose, apie jų profesinę transformaciją. Analizuoja, kaip keičiasi mokytojo darbas, kai į klasę ateina vaikas, turintis sutrikusią regą. Šios srities įtraukųjį ugdymą ji norėtų nagrinėti toliau, jau baigusi doktorantūrą.

Veikli jauna moteris dar paskutiniame bakalauro kurse įsidarbino Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje. Ką veiks baigusi doktorantūrą, dar nežino.

„Buvo svajonė dėstyti, bet aš nematau studentų akių, nežinau, kaip jie į mane reaguoja, kaip priima“, – atviravo Ugnė.

Ji paaiškino, kad Lietuvos klimatas jai netinka, žiemą čia blogai jaučiasi, todėl turi svajonę gyventi Graikijoje. Dar viena tokio noro priežastis – nerami geopolitinė situacija. Jei ateitų diena X, susiorientuoti, kur bėgti slėptis, jai būtų sudėtinga. Jai nepatinka priklausyti nuo kitų žmonių, būti kažkam našta. Gyvena viena savo išmaniajame bute Vilniuje, kuriame daug įrangos yra valdoma telefonu arba balsu.

Ugnė atskleidė, kad pasirinko doktorantūros studijas Šiaulių akademijoje, nes čia daug paskaitų vyksta nuotoliniu būdu ir tai leidžia studentams nepriklausyti nuo gyvenamosios vietos. Be to, tik Šiaulių akademijos Edukologijos institute yra Specialiojo ir įtraukiojo ugdymo katedra.

Ugnės mokslinio darbo vadovė docentė Renata Geležinienė papasakojo, kad Lietuvos mokslo taryba buvo paskelbusi konkursą regėjimo negalią turinčio asmens doktorantūros studijų vadovui. Kolegos siūlė aplikuoti ir ji pasiryžo, nors niekada nebuvo dirbusi su tokiais asmenimis. Laimėjus konkursą prasidėjo doktoranto paieškos.

Ugnė prisiminė radusi skelbimą, bet ten buvo parašyta, kad pasiūlymas skirtas edukologijos studentams, o jos profesija nebuvo edukologija, todėl prašymo neteikė. Po savaitės sulaukė skambučio ir pasiūlymo studijuoti doktorantūroje ir pasiryžo.

R. Geležinienė pabrėžė, kad Ugnė verta šios Šiaulių moterų LIONS klubo stipendijos. Tai labai aktyvus ir savarankiškas žmogus. Viską pasidaro pati, naudoja įvairias kompiuterines programas, tobulėja. Dabar kelia uždavinį išvažiuoti į stažuotę kitoje šalyje. Doktorantė minėjo, kad gautą stipendiją panaudos būtent užsienio stažuotei.

Ugnė turi dar vieną svajonę – kad kuo greičiau gatvėse atsirastų savaeigiai automobiliai, nes mėgsta važiuoti didelius atstumus, o pati vairuoti negali. Nors prisipažino, kad dar būdama šešiolikmetė padedama piloto yra net pilotavusi nedidelį lėktuvą.