Naujausios
Aikštė atiduodama architektams
Šiaulių miesto taryba palaimino projektavimo užduotį Prisikėlimo aikštės sutvarkymo idėjai teikti ir techniniam projektui parengti. Vienos užduoties sąlygos prieštarauja kitoms. Tikinama, jog „liberali užduotis atveria kūrybos laisvę“. Bet neatsakyta į klausimą, kas prisiims atsakomybę, kai „laisvės“ vizijas teks įgyvendinti?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Objektas – 9 hektarų
Teritorija, kurią reikia suprojektuoti, apima centrinę miesto dalį – Prisikėlimo aikštę su prieigomis. Iš viso 9 hektarus senamiestyje tarp Vasario 16-osios, Vilniaus, Varpo gatvių ir Aušros alėjos.
Tai – pati Prisikėlimo aikštė ir jos prieigos greta Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, Savivaldybės ir Šiaulių valstybinės kolegijos bei jų prieigos. Jos nusitęsia Aušros taku iki pat Saulės laikrodžio aikštės. Prašoma nagrinėti ir įvertinti iš viso apie 28 hektarų teritorijos situaciją.
Pabrėžiama, jog pagrindinis tikslas – sukurti naujos kokybės ir funkcijos erdves.
Prašo gyvybės ir „tankinimo“
Keliama sąlyga sukurti naują miesto simbolį – miestiečių aikštę. Tai turinti būti ir nauja struktūra, ir gyvybinga erdvė, vienijanti miestiečius.
Prašoma suformuoti galimą aikštės užstatymą įvairios funkcinės paskirties bei dydžio statiniais ir įrenginiais. Užduoties rengėjai pabrėžia, jog planuojama teritorija turi įgyti daugiafunkcį panaudojimą.
Nurodoma, jog teritorijos konversija turi būti grindžiama keliais principais. Tarp jų – teritorijos „efektyvių išteklių naudojimu“, „polifunkciškumo“, „apstatymo tankinimu“.
Kas slypi po „tankinimo“ principu, nedetalizuojama. Bet vienas iš užduočių rengėjų – Romanas Kančauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dalijęsis „tankinimo“ idėjomis.
Esą galima būtų kurti tikrą rotušės aikštę – tik iš skvero prie Savivaldybės, prijungus katedros prieigų erdvę, kurioje yra karių kapinės. Didžioji aikštės dalis kitoje Tilžės gatvės pusėje liktų verslui ir užstatyti.
Užduotis keliama suprojektuoti ir atskiras erdves vėliavoms pakelti, oficialiems renginiams ir zonas pramogoms bei poilsiui. Turi būti išsaugoti vardiniai ąžuolai, o dėl eglių leidžiama spręsti patiems architektams.
Keliama sąlyga integruoti į aikštės erdvę paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą Tautos laisvei. Paminklas turi būti „suprantamas“, o jam sukurti būtų skelbiamas atskiras konkursas.
Projektuotojai turi pateikti ir kitokius transporto organizavimo sprendinius. Bet kitame punkte jau prašoma išsaugoti centrinės miesto dalies gatvių tinklą.
Architektai turėtų vadovautis galiojančiu miesto Bendruoju planu ir dar 1999 metais patvirtintu Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų detaliuoju planu. Bet gali ir siūlyti detalųjų planą keisti.
Kūrybos laisvė – nevaržoma
„Gal ko nesuprantu: vienu atveju prašoma išsaugoti gatvių tinklą, o kitu – keisti?“ – stebėjosi Tarybos narys Artūras Gedminas posėdžio metu.
„Užduotis liberali – suteikia daug laisvės kūrybai“, – atsakė Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė.
Užduoties projekto rengėjai Tarybą įspėjo tik dėl vienintelės galimos neigiamos pasekmės – teisinių ginčų, galinčių kilti dėl karių kapinių iškėlimo.
Ką tai reiškia? Sąlygos liberalios – ar daroma prielaida, kad kapines reikia iškelti?
„Kaip tik – ne“, – tikino R. Budrytė.
Ji paaiškino, jog projektuojama teritorija „apima ir tą objektą“, bet sąlygose neprašoma to daryti.
„Priklausys nuo teikiamų sprendinių – gali būti, – svarstė vyriausioji architektė. – Bet negaliu nuspręsti, kas būtų, jeigu būtų.“
Ji domėjosi vyskupo Eugenijaus Bartulio nuomone dėl kapinių iškėlimo. Jis manąs, jog sprendimą turi priimti politikai, bet abejoja, „ar dabar laikas tai daryti“.
Taryba – nuošalėje?
Iškilus klausimui – „Ką darysime, jeigu visi konkurso laimėtojai pasiūlys kapines iškelti?“ – meras Justinas Sartauskas ramino: „Taryba spręs, tvirtins techninį projektą.“
Bet sprendimo projekto aiškinamajame rašte juodu ant balto parašyta: sprendimui įgyvendinti nereikės papildomų teisės aktų priimti.
Tada R. Budrytė merą „tikslino": „Tarybai techninio projekto nereikia tvirtinti.“
Dar paaiškėjo, jog konkursą administruos Lietuvos architektų sąjunga. Vertins konkursinius projektus ir laimėtojus skelbs nepriklausomų architektų komisija.
„Miesto Taryba turėtų prisiimti atsakomybę. Sąlygos liberalios, o viską spręs komisija“, – stebėjosi Tarybos narys Jonas Bartkus.
Premijos ir nėra „lubų“
Savivaldybė skelbs viešą pirkimą dviem etapais. Idėjos konkurso metu bus parenkamas ir tinkamiausias techninio projekto rengėjas.
Projekto autorius-laimėtojas Savivaldybės administracijos bus rekomenduotas statybos rangovui darbo projektui parengti.
Pirmosios vietos laimėtojo premijai skirta 14,5 tūkstančio eurų, antrosios – 5,8 tūkstančio eurų, trečiosios – 3 tūkstančiai eurų.
Kiek gali kainuoti projekto įgyvendinimas, neaišku. Savivaldybėje nuspręsta projektuotojams nenustatyti „lubų“.
Įgyvendinti projektą numatoma iš URBAN programos lėšų. Savivaldybei reikės prisidėti 7,5 procento nuo sąmatinės vertės.
Redakcijos archyvo nuotr.
GYVYBĖ: Prisikėlimo aikštei gyvybės įkvėpti tikimasi nauju aikštės sutvarkymo idėjos konkursu – šį kartą architektų prašoma rengti ir techninį projektą.
***
„Pačios keisčiausios mano skaitytos sąlygos – be vertinimo kriterijų. Architektų bendruomene, galąskite pieštukus. Didžiausia premija konkursų istorijoje. Kooperuokitės visi.
Galima ruošti vieną sprendinį pagal kažkieno tendencingas parašytas sąlygas, o kitą – pagal urbanistinę logiką. Nebijokite išlaisvinti fantazijų, nes Šiauliuose nebus nė vieno, kas prisiima atsakomybę už sprendinius, bet premijas išmokės“.
***
„Problema, kad „viso šito“ užsakovai nesupranta, ką jie daro, arba tendencingai kuria prielaidas siekdami realizuoti konkrečius tikslus. Sąlygos nesuponuoja kokybės nei rengiant, nei vertinant sprendinius.
Tai kokie bus tos laisvės rezultatai? Gausime kosmopolitinius pasiūlymus ir svarbiausią pasiūlymą – iš bendruomenės pavogti viešąją erdvę, formuojant sklypą ir užtstatant didžią dalį aikštės erdvės“.
Nuomonės iš socialinio tinklalapio, profilis „Prisikėlimo aikštė“
