Naujausios
Aikštės galvosūkis – vertinimo komisijos rankose
Vakar surengtas Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės sutvarkymo koncepcijos idėjos konkursinių projektų viešas svarstymas. Po jo iš karto prasidėjo konkurso vertinimo komisijos posėdis. Jau per viešą svarstymą taškus sudėliojo recenzentai, išskyrę du projektus iš šešių, pateiktų konkursui.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Politikų nedomino
Dailės galerijoje eksponuojamų projektų fone vyko viešas svarstymas. Susirinko daugiausia architektai, meno, mokslo, kultūros žmonės, keli aktyvūs piliečiai. Nei mero, nei vicemerų, nei kitų miesto Tarybos narių svarstymas nesudomino – nė vienas neatėjo.
Šeši projektai, užkoduotais pavadinimais, neįvardijant autorių, yra pateikti konkursui, kurį Savivaldybė vykdo kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
Darbus recenzavo architektai kaunietis Gintautas Natkevičius ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algis Vyšniūnas.
Ką vertinimo komisija nusprendė, iki darbo pabaigos nepaaiškėjo. Komisijai vadovauja Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Komisijoje yra ir miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė, kiti nariai – Lietuvos architektų sąjungos atstovai.
Recenzentų nuomonės sutapo
Ir vienas, ir kitas recenzentas įžvelgė autorių blaškymąsi, chaosą projektuose. Išskyrė tik ABC projektą, kaip vientisą, estetišką ir profesonaliai stipriausią.
Abu ekspertai pabrėžė dar „Valdovo“ projekto išskirtinumą – dėl drąsos pasiūlyti visiškai kitokią temą: aikštėje statyti skulptūrą, vaizduojančią aktorių Praną Piauloką Valdovo vaidmenyje.
Šį vaidmenį šviesaus atminimo aktorius sukūrė Vinco Mykolaičio-Putino dramoje „Valdovas“ 1974 metais.
„Tame chaose tai įdomi paraiška – užuomazga visiškai kitokio mąstymo“, – sakė G. Natkevičius.
Nors prisipažino, kad „Valdovas“ nėra „mano favoritas“, bet pabrėžė: „Drąsus požiūris – važiuotų į Šiaulius jo žiūrėti.“
Konkurso sąlygoms – kritika
G. Natkevičiaus nuomone, didžiausia konkurso problema – prastai suformuluotos konkurso užduotys.
„Eilinį kartą nurašytos nuo eilinio Architektų sąjungos konkurso – formalios, suveltos, o kai nėra atskaitos taško, tai gali bet ką daryti, – sakė architektas. – Uždaviniai išskydę, todėl autoriai savo darbuose blaškosi.“
Norima daugiafunkcės aikštės: ir žaidimų, ir paminklo, ir transporto problemą spręsti.
Vieni autoriai didina aikštės plotą, jungdami skverą prie Savivaldybės ir pagrindinę aikštę. Siūlo uždaryti gatves ar Tilžės gatvės atkarpą paversti požemine. Jungiama aikštė išvagojama „gyslomis“, braižomos naujos „ašys“, „ratilai“. Paminklo Tautos laisvei idėja – ir „upė“, ir „suoliukas“.
Kritikavo recenzentai siūlomas skvero ir pagrindinės aikštės sukeitimą vietomis, aikštės užželdinimą, užstatymą „supermarketu“ ("Saulės“ projektas).
Aikštė nesanti kraštovaizdžio projektas, kad pievos būtų siūlomos.
G. Natkevičius pabrėžė, jog tai, kad aikštę dabar sudaro keturios dalys, gali būti tik privalumas: „kiekviena erdvė gali turėti savo krūvį“. Būtent tokio urbanistinio aikštės formavimo principo laikosi projektas ABC.
Eksperto nuomone, ir transporto sistemos nereikia keisti. Kai Kaune Rotušės aikštę buvo leista apvažiuoti transportu, ji atgijo.
Ko norime?
A. Vyšniūnas kritikavo, jog sprendžiama „lyg dangų tvarkymo problematika“, ir priminė, jog ji sprendžiama dar nuo praeito šimtmečio. Pabrėžė, jog ne „komunalines“ problemas reikia spręsti.
Kritikavo paminklo Tautos laisvei idėjos siūlymus. Kai paminklu siūlomas suoliukas, tai „kiekvieną plytelę galima paversti paminklu“.
Paminklą Šiauliai seniai galėję pasistatyti: vyko ir idėjos konkursai, ir projektą turėjo, ir pinigų. Tik tas paminklas stovi ne Šiauliuose, o Šeduvoje.
Šiauliai ir ilgai nesusivokę, jog turi savo senamiestį.
„Yra istorinis plotas, yra istorinis faktas – aikštė, tai yra tai, kas yra tarp gatvių, – sakė A. Vyšniūnas. – Kai ji tiek apleista, tai užanka kaip pelkė. Reikia apsispręsti, apie ką kalbame – apie mugę, balaganą ar beveik 800 metų miesto istorinę vietą, kuri urbanistiškai nesuformuota?"
Jis pabrėžė, jog viešoji erdvė – tai ir internetas, o čia reikia kalbėti apie esminį dalyką – apie urbanistines erdves. Funkcijos esančios tik „skystis, o indas jam – suformuota erdvė“.
„Trūksta drąsos svajoti“
Zenonas Sabalys, Šiaulių miesto garbės pilietis, bandė apginti konkurso sąlygų rengėjus.
„Sovietmečiu projektuotojas buvo partijos komitetas, o projektų gynėjas – vyriausiasis architektas, – prisiminė jis. – Dabar yra 31 politikas, su kuriuo derinamos užduotys. Gal teko jas taip formuluoti, kad nesuprastų? Užjaučiu (kreipėsi į R. Budrytę – red. past.).“
Jo nuomone, konkurse trūksta „drąsos svajoti“.
„Dabar svarbiausia, kaip 5 metus į priekį plyteles sudėlioti, o aikštę mažiausiai 30 metų į priekį reikia sudėlioti“, – pabrėžė Z. Sabalys.
PROJEKTAS: Recenzentai profesonaliausiai atliktu darbu laiko projektą ABC.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
EKSPERTAI: Konkurso darbus recenzavo architektai kaunietis Gintautas Natkevičius (kairėje) ir vilnietis profesorius Algis Vyšniūnas – jų nuomonės sutampa.
SVARSTYMAS: Projektų viešo svarstymo auditorijos dauguma sudarė architektai. Priekyje – miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė, sulaukusi kritikos dėl konkurso sąlygų.
