Naujausios
Baudžiauninko mąstymo neatsikratome
Po Prezidento rinkimų pirmojo turo kone visi kandidatavę politikai jaučiasi laimėtojais. Net tie, kurie liko už antrojo turo borto. Ką laimi rinkėjai, ką atskleidžia šie rinkimai? Nuomonėmis su „Šiaulių kraštu“ dalijasi Šiaulių universiteto dėstytojai, kultūros žmonės.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
D. Grybauskaitei – namų darbai
Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Šiaulių universiteto profesorius, teigia, jog didelių netikėtumų pirmajame ture nebuvo. Jis parodė, kaip yra vertinamas Dalios Grybauskaitės penkerių metų darbas Prezidentės poste.
„Jos rinkėjų sumažėjo, ir tai rodo, kad tuo darbu žmonės nebuvo patenkinti, – sako A. Gumuliauskas. – Skaičiuojant, kiek į rinkimus atėjo ir kiek už ją balsavo, tai tik trečdalis visų rinkėjų remia šitą politikę.“
D. Grybauskaitei jis prognozuotų palankų rezultatą antrame ture. Bet mano, jog jai duotas signalas keisti ir savo politikos vykdymo kultūrą, ir politinę taktiką.
„D. Grybauskaitei rinkėjai uždavė daug namų darbų. Jeigu jie bus daromi – gerai, jeigu ne – tai niekas nesikeičia", – sako A. Gumuliauskas.
Mūsų elektorato bėda, jo žodžiais, – baudžiauninko mąstymas: „Kaip ten bebūtų, bet šitas ponas geriau – nes jau patikrintas – taip ir balsuojame. Vienas filosofas yra pasakęs, jog dažnai nepadarome, ką norime, bet darome tai, ką lemia aplinkybės. Šiuo atveju lemia aplinkybės: geriau tegu būna kaip dabar, kad tik nebūtų kataklizmų. Todėl pakeitimų rinkėjai nepasirengę daryti.“
Z. Balčytis – ne pagrindinė figūra
„Antrame ture Zigmantui Balčyčiui pergalės neprognozuočiau, – teigia politologas. – Palaikymo procentas, aišku, bus kitoks. Bet daugiausiai gali surinkti iki 30 procentų balsų.“
Jis abejoja, ar socialdemokratui pavyks surinkti protesto balsus.
„Pirmiausia tai priklausys nuo to, kaip socdemai reaguos į tas programas, kurias teikė Naglis Puteikis ar Bronis Ropė, – sako A. Gumuliauskas. – Bet nemanau, kad socdemai bent dalį jų programų parems.“
Socialdemokratų problema ta, kad kelinti rinkimai iš eilės jie kelia kandidatais į prezidentus ne pagrindines savo figūras. Įsitikinęs, jog rezultatai būtų kitokie, jeigu būtų kandidatavęs premjeras Algirdas Butkevičius.
N. Puteikio fenomenas
Politologai vis tikino, kad šiuose rinkimuose „viskas aišku“, kad nėra kito pasirinkimo, kaip rinkti vieną ir tą pačią kandidatę.
A. Gumuliausko nuomone, pirmasis rinkimų turas įrodė, kad rinkėjai vis dėlto turi pasirinkimą.
„Netikėčiausias reiškinys – Naglio Puteikio surinkti per 120 tūkstančių balsų, – teigia A. Gumuliauskas. – Tai labai geras rezultatas pirmą kartą dalyvaujant rinkimuose. Ypač, kad jis neturėjo partijos palaikymo, rėmėsi tik 300 savanorių komanda ir ėjo į rinkimus be didelių materialinių išteklių.“
Jo nuomone, N. Puteiko fenomeną lėmė jo iškelta idėja sugrąžinti piliečiams galimybę dalyvauti šalies valdyme.
„Tai nepraėjo pro ausis, – sako politologas. – Nemažai, kas tai išgirdo, ir tai teikia vilčių ateičiai. Nemanau, kad N.Puteikis rinko tik protesto balsus ar „tvarkiečių“ balsus, nors tokių buvo. Bet jeigu jis kituose rinkimuose sustiprins savo pozicijas, Rolandui Paksui gali nebebūti ir kur grįžti.“
A. Gumuliauskas įžvelgia, jog tik du kandidatai iš esmės pasiūlė naujas idėjas – N. Puteikis ir Bronis Ropė, iškėlęs regionų problemas, savivaldos stiprinimo, valdymo decentralizavimą.
Kiti nepasakė nieko naujo. Vieni tik radikaliau – kaip Artūras Paulauskas – kritikavo D. Grybauskaitę, kiti nuosaikiau – kaip Z. Balčytis.
Rinkimai aiškiai parodė, ir už ką balsuoja tautinės mažumos.
„Vilniaus kraštas balsavo pagal tautinę priklausomybę, – sako politologas. – Bet nemanau, kad visi tie balsai, kuriuos surinko Valdemaras Tomaševskis, yra vadinamoji „penktoji kolona“. Nematau jos didelės grėsmės Lietuvoje – lenkai balsavo už lenką. Bet blogai, kad atsiranda tokia tendencija, kad tautinės mažumos neįjungiamos į bendrą valstybės problemų sprendimą. Tai signalas partijoms – jos per daug lietuviškos, kitų tautybių piliečiai valstybės valdymą praktiškai nedalyvauja.“
Nusivylimo daug
Juozas Bindokas, Šiaulių dramos teatro aktorius, neslepia, jog rinkimais yra nusivylęs.
„Mano rinkiminė patirtis tokia, kad jau nieko nesitikiu iš Lietuvos, ir laukiu tik jos sunykimo, – sako J. Bindokas. – Einu balsuoti tik iš inercijos. Bet dabar manau, ar eitume balsuoti, ar neitume – niekas nesikeis. Kiek tos Lietuvos – per visą šalį vos 300 kilometrų, 3 milijonai žmonių. Ir esame viena iš skurdžiausių Europos šalių ir valdoma klanų.“
Jo žodžiais, ko galima tikėtis, kai 24 metai esame nepriklausomi, o penktadalis žmonių uždirba tik 1000 litų. Pusę jų atiduodame šildymui.
Kai ateina balsuoti tik pusė rinkėjų, tai rodo, kad daug yra nusivylusių.
„Energetika, teisėsaugos sistema, švietimas sunaikintas, mokyklos sugriautos. Ar vienas Prezidentas kažką padarys? – svarsto aktorius. – Kultūros atžvilgiu niekas nepasikeitė. Kas paprastam žmogui pasikeitė nuo to, ar Prezidentu buvo Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė? Prezidentas renkamas kaip moralinis autoritetas, bet paskui aplimpa visokiu balastu. O gal iš tiesų neįmanoma padaryti?“
Ką reikštų nauja D. Grybauskaitės pergalė?
„Kad Turniškėse viena rezidencija bus mažiau, kad nereikės mums išeitinės kompensacijos jai mokėti. Koks nors vasiliauskas lengviau atsikvėps, nes niekas jo nebejudins, o paprastam žmogui – tas pats – vis tiek už dujas ir už vandenį mokėsime brangiausiai,“ – atsako J. Bindokas. – Kur pažiūrėtum veikia klanai, visokie tarpininkai. Politikai priiminėja sau palankius įstatymus, pasinaudoja – pakeičia. Kol nebus politikų asmeninės atsakomybės už padarytus valstybei nuostolius, nieko kito ir nebus.“
Ar turime ką geresnio?
Dailininkas Arūnas Uogintas sako, jog kandidatų programos visada netenkina. Bet pats turėjo, ką pasirinkti. Rinkimuose balsavo visa jo šeima: ir žmona, ir sūnūs, gyvenantys Danijoje, Anglijoje.
„Pasirinkome geriausią kandidatą, kaip mes suprantame, – sakė A. Uogintas. – Dalia Grybauskaitė, kad dalį rinkėjų balsų pralošė, natūralu. Bet ar yra kas už ją geriau? Mano požiūriu, ne. Kokia ji bebūtų, jos pozicija aiški – europietiška.“
Jam, kaip kultūros žmogui, norėtųsi, kad būtų daugiau dėmesio skiriama kultūrai.
„Bet kad kiti kandidatai visiškai apie kultūrą nekalbėjo, – pastebi A. Uogintas. – Daug kultūros žmonių išvažiuoja iš Lietuvos, daug išvažiuoja išsilavinusių. Kas domisi kultūra, šiandien yra ten – užsieniuose, o ne čia. Todėl pas mus ir yra daugiau kitokios Lietuvos.“
Viršūnės ir apačios – didžiulis atotrūkis
Vida Skačkauskaitė, Šiaulių universiteto lektorė, teigia, jog politikai ir toliau mano, jog liaudžiai užtenka duonos ir žaidimų.
Per rinkimus atsigręžia į rinkėjus, bet kaip atsigręžia?
„Mano kaimynė parodė A. Paulausko prašymą paaukoti rinkimų kampanijai 40 litų. Pensininkės prašo, kuri turi vyrą invalidą, – teikia pavyzdį. – Turime tokią egoistinę valdžios viršūnę, kuri visiškai nesuvokia, kaip gyvena žmonės. Atotrūkis tarp viršūnių ir apačių yra didžiulis.“
Politikai, įvaldę politinio manipuliavimo elementus, gerai žino, apie ką reikia žmonėms kalbėti: algas, pensijas, darbo vietas, mažesnes kainas.
„Problema, ir kad partijų programos niveliuojasi: neatskirsi, kur socdemai, kur konservatoriai, o antra – neturi lyderių, – teigia V. Skačkauskaitė. – Z. Balčytis – atrodo daugiau visuomeniškas kandidatas – turi į ką atsiremti – į partiją. D. Grybauskaitė tokio placdarmo neturi – turi tik interesą kartais į ką nors atsiremti. Tai ir jai, ir konservatoriams naudinga, nes jie visiškai neturi lyderio.“
Ji pabrėžia, jog nė vienas lyderis „nekvepia“ tokia charizma, kokią turėjo Algirdas Brazauskas, kuris esą vien tik savo povyza, nė žodžio neištaręs, deklaravo valstybės stabilumą.
„99 procentus savo veiklos politikai šiandien skiria tam, kad tik patys išliktų politinėje arenoje, ir tik 1 procentą – liaudies problemoms, – teigia V. Skačkauskaitė. – Ir net tada, kai apie jas kalba, tai kalba tam, kad tik jį išrinktų dar kartą.“
Ką atneša viršūnių ir apačių atotrūkis, parodo ir Ukrainos įvykiai.
„Mes taip pat iš negatyvaus lauko negalėsime išeiti, kol nesukursime bendruomeniškumo, – mano V. Skačkauskaitė. – Pagaliau turime pradėti šnekėtis, o dabar einame tik valstybinių funkcijų atlikti. Priėjome kone prie formulės: valstybė – tai aš, o po to tik tauta, visuomenė. Tauta vis tikisi, kad ateis geras vadovas, bet, deja, niekada neateis, kol piliečiai nepraregėsime, kad ne valdžia kuria mūsų gyvenimus, o patys juos kuriame.“
Antrame ture, jos žodžiais, susirems vienodo politinio svorio kandidatai. Įdomus aspektas, kad tai bus "agresyvi moteris ir pakankamai arogantiškas vyras".
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
MIEGAS: Artimiausiu laikotarpiu Dalia Grybauskaitė ketina daugiau kalbėti apie savo poziciją, būti viešoje erdvėje, aiškinti savo sprendimus ir išsklaidyti nuomonę, kad ji yra uždara. Tai, kad rinkimų naktį išsamiau nepasisakė žiniasklaidai, Prezidentė paaiškino savo būdu: „Miegojau. Žinote, kad esu vieversys, keliuosi penktą ryto, tai pirmą antrą valandą nakties daug sunkiau ką nors pasakyti.“
Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
DUBLIS: Zigmantas Balčytis varžysis ne tik antrajame rinkimų į prezidentus ture,bet ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Bet jis teigia, kad yra „apsisprendęs aktyviai dalyvauti antrame ture ir laimėti rinkimus“, o „EP ir (Prezidento rinkimai) nelabai susiję dalykai, negalima lyginti“. Socialdemokratų partijos pirmininkas ir premjeras Algirdas Butkevičius kandidatą pristato kaip vienijantį tautą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERTINIMAS: ŠU profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, jog tik du kandidatai Naglis Puteikis ir Bronis Ropė siūlė naujas idėjas, kiti nieko naujo nepasakė.
RINKĖJAS: Aktorius Juozas Bindokas sako einąs balsuoti tik iš inercijos – nebesitiki, kad Lietuvoje kas keisis.
PASIRINKIMAS: Dailininkas Arūnas Uogintas: "Kas domisi kultūra, šiandien yra užsieniuose, o ne čia. Todėl pas mus ir yra daugiau kitokios Lietuvos.“
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: ŠU lektorė Vida Skačkauskaitė: „Tauta vis tikisi, kad ateis geras vadovas – deja, neateis, kol nepraregėsime, kad ne valdžia kuria mūsų gyvenimus, o mes patys.“
Išankstiniai rinkimų rezultatai
Kandidatas
Duomenis perdavusiose rinkimų apylinkėse paduotų balsų skaičius
apylinkėse paštu iš viso proc. nuo dalyvavusių rinkėjų proc. nuo
rinkėjų
Dalia GRYBAUSKAITĖ 531106 80187 611293 45,89 23,93
Zigmantas BALČYTIS 158822 22733 181555 13,63 7,11
Artūras PAULAUSKAS 140116 19942 160058 12,02 6,27
Naglis PUTEIKIS 114474 9742 124216 9,33 4,86
Valdemar TOMAŠEVSKI 98645 10982 109627 8,23 4,29
Artūras ZUOKAS 62786 6767 69553 5,22 2,72
Bronis ROPĖ 48808 6427 55235 4,15 2,16
Negaliojantys biuleteniai 20445; 1,53 0,80
Rinkimuose nedalyvavo 1222550 47,86
Iš viso 1154757 156780 2554532
Šaltinis: VRK
