Naujausios
„Busturo“ monopolį naikins nauja kontora
Šiaulių savivaldybė ruošia dirvą privatiems vežėjams grįžti į miesto keleivių vežimo rinką. Atsirastų viešojo transporto koordinavimo centras – „uabas“ ar viešoji įstaiga. Ji valdytų pajamas už parduodamus bilietus ir rengtų konkursus maršrutams aptarnauti. Miestiečius dabar veža tik Savivaldybės bendrovė „Busturas“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Konkurencijos tarybos įtarimai
Konkurencijos taryba yra pareiškusi, jog Savivaldybė galimai daugiau nei dešimtmetį sudarė privilegijuotas sąlygas savo bendrovei „Busturas“, diskriminavo kitus vežėjus, norėjusius teikti paslaugą.
Prieš porą metų buvo panaikinti „mikriukų“ maršrutai. Iš rinkos išstumti mažieji vežėjai skundėsi Konkurencijos tarybai.
Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog Konkurencijos taryba ne dėl „mikriukų“ įtarimus pareiškė – dėl pavedimo be konkurencijos „Busturui“ aptarnauti autobusų maršrutus.
„Nemanome, jog esame pažeidę įstatymą – galutinio Konkurencijos tarybos sprendimo dar nėra, – sakė direktorius. – Jeigu pripažins, kad reikia rengti vežėjų konkursus, rengsime. Bet kaip tada turėtų būti su „Šiaulių energija“ ar su „Šiaulių vandenimis“?
Savivaldybėje rašomas atsakymas apsiginti nuo Konkurencijos tarybos įtarimų. Bet kita ranka braižomi ir naujai kuriamo viešojo transporto koordinacinio centro kontūrai.
Centro idėją dar praeitą kadenciją siūlė liberalai, bet buvo opozicijoje ir palaikymo nesulaukė.
„Mes jau tada norėjome išvengti nepalankaus Konkurencijos tarybos sprendimo, – teigė miesto Tarybos narys, Liberalų sąjūdžio miesto skyriaus pirmininkas Gintaras Karalevičius. – Paslauga turi būti skaidresnė ir pigesnė, o tai gali užtikrinti tik vežėjų konkursai.“
Jo žodžiais, dabar „Busturas“ pats veža, pats bilietus pardavinėja, ir pats save kontroliuoja“.
Centro modelį rengs konsultantai
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog politinis sprendimas gali būti priimtas „per du-tris mėnesius“.
Savivaldybė samdys konsultantus koordinacinio centro modeliui parengti.
„Tai gali būti ir Savivaldybės skyrius, ir „uabas“ ar viešoji įstaiga, – vardijo variantus M. Šiurkus. – Linkstame į atskirą instituciją.“
Naujas darinys perimtų iš „Busturo“ elektroninio bilieto sistemą, lėšas, surenkamas už bilietus, ir bilietų platinimą, maršrutų organizavimą. Būtų skelbiami konkursai maršrutams aptarnauti.
„Busturui“ liks tik vežimo funkcija, iš jo pirktume vežimo paslaugą kaip iš kitų vežėjų, mokėdami už vežimo kilometrą, – aiškino M. Šiurkus. – „Busturas“ su tokia infrastruktūra, kokią turi, tikrai galės konkuruoti.“
„Mikriukų“ maršrutų atgaivinti nesirengiama: „nebus lakstymo vienas paskui kitą.“
Iš ko naujas darinys išsilaikys?
„Geras klausimas, – atsakė direktoriaus pavaduotojas, bet aiškumo dar nėra: – Iš bilietų administravimo, gal bus perduotas autobusų stotelių, automobilių parkavimo aikštelių administravimas. Centras galėtų apimti visus viešojo transporto reikalus.“
M. Šiurkus mano, jog dėl pertvarkos autobusų bilietai nebrangs.
Jo tikinimu, „Busturas“ dabar dirba neefektyviai. Pelno pernai turėjo porą šimtų tūkstančių litų, bet už Savivaldybės pinigus – 1,5 milijono litų – buvo nupirkti autobusai. „Jeigu tą sumą atimtume, tai jokio pelno nebūtų“, – skaičiavo M. Šiurkus. Autobusų maršrutai neatitinka pasikeitusios miesto dinamikos, sudaryti, kaip įmonei patogu, o ne kaip būtų patogu miestiečiams.
Konkurencija priverstų įmonę efektyviau dirbti.
M. Šiurkus palygina, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri sukūrė viešojo transporto koordinacinę įstaigą ir perka paslaugą iš kelių vežėjų, už ją moka mažiau, nei yra „Busturo“ vežimo savikaina.
Vienkartinis bilietas Klaipėdoje kainuoja tik vienu euro centu daugiau, o mėnesiniai bilietai yra pigesni.
30 dienų mėnesinis bilietas kainuoja – 25,20 euro, o vien darbo dienomis – 19,40 euro, Šiauliuose atitinkamai – 28,09 euro ir 24,62 euro.
Įžvelgia būsimą privatizaciją
Miesto Tarybos opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Gedeminas Vyšniauskas neįžvelgia reformos naudos.
Pats būdamas Savivaldybės administracijos direktoriumi panaikino „mikriukų“ maršrutus ir įsitikinęs, jog teisingai pasielgė.
„Busturas“ nugarą ištiesė, pelningai pradėjo dirbti, – pabrėžė G. Vyšniauskas. – Veža už mažiausią bilieto kainą Lietuvoje, 30 procentų atnaujino parką, o bus išdraskytas – stumiamas į bankrotą ar privatizavimą“.
Jo nuomone, „reformos esmė – ištraukti iš „Busturo“ pelningiausius maršrutus“. Mažai įmonei lengviau pasiūlyti paslaugą už mažesnę kainą, nei didelę infrastruktūrą išlaikančiai bendrovei.
„Iš pradžių bilietai gal ir pigs, bet kai „Busturas“ bus nustekintas, tai ir bilietai ims brangti“, – prognozuoja politikas.
Socialdemokratų frakcija bandė išsiaiškinti, kokiais skaičiavimais grindžiama pertvarka, kiek „Busturo“ darbuotojų netektų darbo? Kaip bus sprendžiami finansų ir turto perėmimo reikalai – elektroninio bilieto sistema už „Busturo“ lėšas diegta.
„Savivaldybės administracijai pateikėme 11 klausimų, į kiekvieną atsakė tik vienu sakiniu: dar skaičiuos, gal keli specialistai pereis į naują įstaigą – nė vieno normalaus atsakymo, – kritikavo socialdemokratas. – Tai taip ruošiamės milijoninės apyvartos įmonės pertvarkai?“
„Busture“ dirba per 400 darbuotojų. Frakcija kvies merą Artūrą Visocką su jais susitikti.
„Tegu paaiškina, kas daroma“, – sakė G. Vyšniauskas. Jo nuomone, skubama, tai rodo ir šią savaitę Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeista įmonės valdybos sudėtis. Iš penkių valdybos narių trys dabar atstovauja Savivaldybei.
Konkurencija didės, o keleivių mažėja
Tomas Bielinskas, bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius, vienareikšmiai teigia, jeigu reikės dalintis rinką su kitais vežėjais, dalies darbuotojų teks atsisakyti. Įmonėje iš 420 darbuotojų 240 yra vairuotojai.
„Dabar jų yra tiek, kiek reikia užtikrinti keleivių vežimą visais maršrutais: ir pelningais, ir nepelningais. Kokiais reikėtų dalintis su kitais vežėjais, nežinome – sprendimus priiminėja miesto vadovai“, – pabrėžė įmonės vadovas.
Įmonė per metus vežimo savikainą sumažino 2,5 procento, pelno turės daugiau nei pernai. Didžiausią įtaką tam darė kuro kainų mažėjimas.
Kokią dalį sudaro nepelningi maršrutai, bendrovės vadovas neįvardijo. Jo teigimu, dabar tik „vizualiai“ galima tai nustatyti.
„Baigę įvesti elektroninį bilietą, tiksliai žinosime, kiek keleivių kokiu maršrutu važiuoja, – sakė T. Bielinskas. – Lietuvoje vieninteliai tokią keleivių apskaitą turėsime. Kaip elektroninio bilieto sistemą galėtume perduoti kitam juridiniam asmeniui, neįsivaizduoju. Skelbėme tarptautinį konkursą, sutartys sudarytos ir dėl bilietų platinimo.“
Pernai, kai neliko „mikriukų“, „Busturo“ keleivių padaugėjo apie 15 procentų. Dabar jų vėl mažėja. Per devynis šių metų mėnesius keleivių sumažėjo 6,8 procento, palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Gyventojų mažėja, o atpigus kurui kai kurie, matyt, persėdo į lengvuosius automobilius“, – svarstė įmonės vadovas.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KELEIVIAI: Išnykus privatiems „mikriukams“ Savivaldybės vežėjo „Busturo“ autobusuose keleivių šiek tiek padaugėjo, o dabar vėl mažėja.
KONKURENCIJA: „Busturo“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas: „Reikės konkuruoti – konkuruosime, jeigu apimtys mažės, mažės ir darbuotojų.“
NUOSTATA: Martynas Šiurkus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, įsitikinęs, jog vežėjų konkurencija padės taupyti biudžeto ir miestiečių pinigus.
PROGNOZĖ: Opozicijos atstovas socialdemokratas Gedeminas Vyšniauskas mano: „BiIietai iš pradžių gal ir pigs, bet išdraskius „Busturą“, iš jo perėmus rinką, ims brangti.“
