Naujausios
KĄ NORITE RASTI PO KELĖDŲ EGLUTE?
„Daug tulžies susitvenkė“
Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas dėl savo iniciatyvų ir kūrybos nuolat patenka į kryžminę ugnį. „Tulžies daug susitvenkė, – neslepia menininkas. – Bet daugybė žmonių man yra geri – jų gerumas atsveria visus pykčius.“ Šios Kalėdos jam bus ypatingos – visa šeima susirinks į anūkės Ūlos krikštynas. Pats rengia dovaną Lietuvos žmonėms.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Simboliu tapau“
– Šiauliuose šiemet vėl atsidūrėte audringų diskusijų centre, sulaukėte net savo kūrinio griovimo. Bet ar nesijaučiate tapęs metų žmogumi?
– Metų žmogumi nesijaučiu. Jaučiuosi simboliu.
Dabartinė valdžia mane padarė simboliu žmogaus, kurio kūryba ir idealizmas tapo nusikaltimu. Paradoksas, kad prieš mane naudoja biurokratijos įrankį, su kuriuo patys kovojo prieš ateidami į valdžią.
– Kaip metus vertinate? Kas jums buvo svarbiausia?
– Skambiai pasakysiu: darbais, o ne žodžiais Tėvynę mylime. Bet tai – svarbiausia. Šiauliuose šiemet atsirado „Cento kambarys“, kuris bus įrašytas į Gineso knygą. Šiemet paruošti mano darbai pasirodys Lietuvoje – tos idėjos išsprogs, bet kituose miestuose.
Jaučiu nusivylimą. Kas galėtų paaiškinti, koks įstatymas reglamentuoja kūrėjo statusą? Pagal kokį paragrafą gali atsirasti tokie netipiniai kūriniai, kaip geležinės lapės, cento kambariai ar pėsčiųjų zonos, kurie tampa žmonių traukos centrais?
Istorija rodo, kad daugiausia netvarkos pridaro tie, kurie „daro tvarką“ griaudami, o ne kurdami. Ir Muravjovas-Korikas, ir Stalinas, ir Leninas, ir Kryžiaus kalno griovikai „darė tvarką“.
Skaudėjo, bet išlikome gyvi. Griovėjai, pergalėmis griaudėję, istorinėje atmintyje ir išliko tik griovėjais.
Savivaldybėje dabar vyksta revoliucija ar evoliucija? Traukinys, ieškantis naujo kelio, paprastai nuvažiuoja nuo bėgių...
Tokie yra mano „pafilosavimai“ į laikraštininko klausimus. O skaitytojams sakau: žiūriu į ateitį ir šypsausi. Daug tulžies susikaupė, bet ją tirpdo žmonių gerumas.
Su kuo man teko kartu dirbti – visi man yra bičiuliai, draugai. Gerų pažįstamų daugybė.
„Noriu rasti pažymą“
– Ką norėtumėte atrasti po Kalėdų eglute? Ką kitiems linkėtumėte rasti?
– Norėčiau Kalėdų Senelio dovanos – pažymos, kad Viliaus Purono dovanoti kūriniai miestui yra legalūs.
Tai juk šiauliečių pramonininkų, kurie mecenavo idėjas, darbininkų, kurie jas įgyvendino, dovanos. V. Purono vardas jas tik simbolizuoja, mano indėlis – organizacinis, kaip profesionalaus dizainerio. Mes visi savo miestui dirbome legaliai.
Pats esu Senelis – valdžiai padovanosiu Seimo kontrolieriaus vizitą.
Po kelerių metų į Šiaulius plūstelės milžiniški europiniai pinigai. Dabar – idėjų rinkimo metas. Linkiu šiauliečiams atrasti idėjų, pasinaudoti galimybe jas įgyvendinti miesto labui, o ne pasipinigauti.
Ką dabar matau: kiekvienas norėtume prisidėti pagal savo galimybes, bet galimybių prisidėti – jokių.
– Kokias vertybes esame pamiršę?
– Per sunkmečius mes sugebame išlikti. Žydų tauta išlieka, nes laikosi vienas kito susikibę. Bet mes susikimbame tik tada, kai užsienietis mums ima spardyti šikną.
Mūsų tauta – dora, gera, gyva, bet šiandien nustumta – nustumta savos valdžios.
Kaip tai pakeisti, kokią žinią tauta turėtų rasti po Kalėdų eglute – nė nežinau.
Gera žinia būtų, kad 2016 metais nebus armagedono – pasaulio pabaigos.
– Kaip šeimoje švęsite Kalėdas?
– Mums šiemet jos bus ypatingos – jauniausią anūkę Ūlą krikštysime. Sūnaus dukrą.
Turiu dar dvi dukras, iš viso tris anūkus. Vyriausiam anūkui – 18 metų, ruošiasi užsiimti medaus ir grybų industrija. Vidurinioji anūkė ruošiasi į mokyklą eiti, o skaityti išmoko ketverių metukų.
Džiaugiuosi, kad mano vaikai ir anūkai yra Lietuvos piliečiai, kad susirinkę galime pasidžiaugti, jog visi gyvename Lietuvoje.
Kalėdų dovanas anūkams močiutė rengia. Aš rengiu dovaną Lietuvos žmonėms – šį ketvirtadienį per Lietuvos televiziją papasakosiu, kada ir kaip į Lietuvą atkeliavo tortai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DOVANA: Viliui Puronui po eglute norėtųsi rasti pažymą, kad jo dovanoti kūriniai miestui yra legalūs.
LAIKAS: Vilius Puronas, dalydamasis mintimis ties metų kaitos slenksčiu, sako: „Pykčiai praeina – laikas viską sustumdo į savo vietas, tik laikas labai greitai bėga.“
