Naujausios
„Europos Sąjunga veikia kaip SSRS“
Šią savaitę minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-ąsias metines, išgirdome iškilių žmonių tiesos žodžių apie dalį vertybių jau praradusią ir toliau prarandančią valstybę, kuri gali pakilti tik pajutusi to Sąjūdžio dvasią. Įkandin praėjusį pirmadienį iškilmingame Seimo posėdyje pasakiusiųjų nepagražintą tiesą apie Lietuvos nusiritimą į tautinių vertybių nepripažįstančios Europos Sąjungos spąstus Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo ir Sąjūdžio pirmeivio Romo Pakalnio, vakar kalbėjo ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas VAIŠVILA.
 |
| Zigmas Vaišvila ELTA nuotr. |
– Viešai pareiškėte, kad Lietuva nebeturi laiko dvejoti, leistis skaldoma Briuselio valdininkų, o privalo skubiau telktis, mokytis iš Sąjūdžio klaidų. Viena jų buvo leidimas valdžios vairą perimti vienasmeniam lyderiui Vytautui Landsbergiui, šiandien atkartojama prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmeniu. Kodėl?
– Psichologiškai šiandieninė Lietuvos situacija yra labai panaši į tą, kokią matėme Sąjūdžio laikais. Tuomet žmonės kalbėjo, kad Algirdas Brazauskas gerai žino Maskvos koridorius, todėl reikia rinkti vadu jį ir jis gaus išteklių. Dabar tą patį kalbame apie prezidentę D. Grybauskaitę, kuri esą gerai žino Briuselio koridorius, todėl lengvai gaus finansų.
Atleiskite, o ką D. Grybauskaitė, tarkim, išsiderėjo Briuselyje dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo – perpus mažiau pinigų nei reikia Lietuvai? Kokios dar gali būti derybos, jeigu stojimo į ES sutartimi Briuselis raštu įsipareigojo finansuoti tuos projektus.
Jeigu ES nevykdo įsipareigojimo, skiria per pusę mažiau pinigų, gal reikėtų mums jau kreiptis į Strasbūro teismą, o ne vaidinti derybas? Kodėl Lietuvos suverenu tapo ne tauta, gyvenanti šioje žemėje, o kažkokie „nukemai“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankai, kurie leidžia arba neleidžia dalyti mums skirtus pinigus?
Kodėl ES viską, t.y. ir mus, valdo niekieno nerenkama, o parenkama Europos Komisija, sprendžianti, ką mes turime sėti, auginti, kuo kvėpuoti, kaip auklėti savo vaikus.
Dabartinis laikmetis Lietuvai yra kur kas pavojingesnis ir sudėtingesnis, nes iš SSRS per plauką jau ištrūkome, o apie galimybę laisvai išeiti iš mūsų suverenitetą, laisvę, teisę spręsti, pasirinkti suvaržiusios ES net nedrįstame pagalvoti. Kodėl mūsų rinkti politikai nuolankiai nusileidžia Briuseliui ir vykdo, kas iš ten liepiama, o mes tylime?
Juo labiau, kad kyla rimtas teisinis klausimas, ar mes tikrai esame įstoję į ES. Remiantis 1991 metų vasario 9–osios tautos apklausa buvo priimtas keturių straipsnių Konstitucinis įstatymas, kuris nurodė, kad atsisakyti valstybės suvereniteto galima tik tautos referendumu, kuriame privalo teigiamai balsuoti ne mažiau kaip 75 proc. piliečių.
Referendume dėl Lietuvos narystės ES dalyvavo tik 63,37 proc. balso teisę turinčių piliečių. Jis vyko dvi dienas, rinkėjai buvo paperkami nemokamais skalbimo milteliais ir alumi, o valdžia atvirai agitavo balsuoti už narystę ES agitacijai draudžiamu metu. Kadangi tuometinė Lietuvos valdžia valstybės suverenitetą ES atidavė neteisėtai, piliečiai turi teisę apie tai bent kalbėti ir versti valdžią daryti taip, kaip jie lieps.
– Bet Lietuvoje piliečių teisės vis labiau varžomos, valdžia įprato apskritai nereaguoti ne tik į tautos norus, bet ir sprendimus, – tai rodo referendumo dėl atominės energetikos rezultatų likimas.
– Deja, bet dabar valdžios žmonių mentalitetas, požiūris ir pagarba žmogui yra visai kiti, nei buvo prieš 25 metus, atsiradus Sąjūdžiui. Liūdna, bet sovietinė valdžia visgi labiau gerbė mūsų piliečius nei valdantys nepriklausomoje Lietuvoje.
Politikai savo interesus dažnai maskuoja ES sprendimais ir interesais. Tuo puikiai naudojasi pats Briuselis, kuris Lietuvai primeta net kur kas daugiau nurodymų ir įpareigojimų, nei sutarta stojimo į ES sutartyje. Bendrijos direktyvų tekstai vis labiau tarsi specialiai taip išplaunami, kad leidžia su bet kuria valstybe drumstame vandenyje daryti ką tik nori, sunaikinant iki galo visus suvereniteto likučius.
Tam privalome priešintis kuo skubiau ir visą sistemą keisti iš esmės. Jeigu tauta kuriam nors ES nurodymui nepritaria referendumu, toks Briuselio teisės aktas Lietuvoje ir negalioja.
– Bet mūsų valdžią iškart nupurto pats žodis „referendumas“, pradedama kalbėti apie milžiniškas išlaidas?
– Kaina čia niekuo dėta, šveicarai savo smulkiausius reikalus sprendžia pigiomis apklausomis, todėl ir Lietuvos valdžia, pritrūkusi tautos paramos, galėtų tik pasiūlyti žmonėms surinkti parašus – jie patys juos atneš.
Vyriausybė, kuri psichologiškai prastai ir silpnai jaučiasi Briuselyje, turėtų tvirtą argumentą derėtis su ES vadovais – negalime sutikti su tuo ar anuo, nes mūsų piliečiai to nenori. Ir taškas. Tai, beje, leidžia ta pati stojimo į ES sutartis.
Šiandien ES niekuo nesiskiria nuo SSRS, nes Briuselyje sprendimai priimami taip pat, kaip savo akimis mačiau per Liaudies deputatų suvažiavimą Maskvoje. Jau viską lemia dauguma ES narių balsų, valstybių veto teisės nebeliko, kuri taip pat numatyta stojimo sutartyje.
Žemai lenkiuosi prieš Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, kuris šią savaitę viešai ir aiškiai pasakė, kokie procesai iš tiesų vyksta ES, kuo jie kvepia, kuo gali baigtis Lietuvai.
Kai sostinės savivaldybė pradėjo platinti priėmimo į Vilniaus darželius anketas su grafomis „Tėvas I“ ir „Tėvas II“, jau kitą dieną tokio miesto meras turėjo būti iškviestas „ant kilimėlio“.
– Pas ką, net nėra tokio asmens, kuris nubaustų šeimos institutą ir Konstituciją griaunantį merą, nes jis – išrinktas?
– Jeigu savivaldybė išsidirbinėja prieš Konstituciją, prisiminkime 1991-ųjų metų rugpjūčio ir rugsėjo reikalus. Už tokius išsidirbinėjimus tuomet paleidome tuometinio Sniečkaus iš Šalčininkų savivaldybių tarybas bei įvedėme ten administracinį valdymą.
Jeigu šiandien su mūsų įstatymais išsidirbinėja Artūro Zuoko savivaldybė, tą pačią dieną turėjo reaguoti bent Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, o kitą turėjo būti įvestas tiesioginis valdymas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
