Naujausios
Evakuacija: slėptuvių nėra, tik mokyklos
Kasdien kalbama apie karo grėsmes, Vyriausybė paskelbė ir naują terorizmo grėsmės lygį. Šiauliuose sovietmečiu įrengtų slėptuvių nebėra. Strategija pasikeitė – požemiuose nesislėpsime, teigia Savivaldybės civilinės saugos specialistai. Išsklaidyti žmones, evakuoti, išvežti iš pavojingos teritorijos – tokia yra kryptis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Situacija valdoma
Apie gyventojų civilinę saugą kalbamės su Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Peleniene.
– Vyriausybė užvakar paskelbė naują terorizmo grėsmės lygį – jis padidintas nuo žemiausio iki žemo. Ką tai reiškia? Kokių veiksmų turi imtis Savivaldybė?
– Savivaldybė yra atlikusi pavojų rizikos analizę, yra nustatyti labai dideli, dideli ir vidutiniai pavojai. Pagal juos sudaryti ekstremalių situacijų valdymo veiksmų planai. Paskelbus pavojaus lygį, atitinkamai turime ir veikti.
Žemas grėsmės lygis – tai priimtina rizika. Vadinasi, kaip kasdien turime būti pasirengę reaguoti į Bendrojo pagalbos centro (BPC), gyventojų pranešimus. Įvertinti pavojaus rizikos lygį, prireikus sukviesti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją, kurios pirmininkas yra Savivaldybės administracijos direktorius.
Pavyzdžiui, „Akropolio“ atveju, kai neseniai grasinta, jog ten padėtas sprogmuo, specialistai važiavo į vietą aiškintis. Jeigu būtų kilusi reali grėsmė, būtų sušaukta ir komisija.
– Ką Savivaldybė būtų dariusi, jeigu reali grėsmė būtų iškilusi aplinkinių daugiabučių gyventojams? Kokia yra gyventojų perspėjimo sistema?
– Su policijos pagalba būtume gyventojus evakavę. Įjungiame sirenas, turime ir akustinius signalus su tekstiniu pranešimu, ką reikia gyventojams daryti.
Mechaninių signalų yra dešimt, akustinių – keturiolika. Akustinės sistemos turi akumuliatorius ir gali veikti, jeigu ir elektros tiekimas nutrūksta. Signalais apimama didžioji dalis miesto teritorijos.
Išgirdus sireną, reikia įsijungti radijo imtuvą – pranešimus teiks ir Lietuvos radijas, ir „Saulės“ radijas, veikiantis Šiauliuose.
Informaciją su veiksmų instrukcija galima gauti ir trumposiomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus. Reikia tik šią paslaugą aktyvinti telefonuose. Informacija apie tai yra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tinklalapyje www.vpgt.lt.
Reikalaujame, kad mokyklose, darželiuose būtų aktyvuoti tarnybiniai telefonai.
Neseniai sužinojome, kad ir savivaldybės gali šia sistema naudotis – pasiimsime licenciją trumposioms žinutėms siųsti.
Informaciją, ką reikėtų daryti, yra ir Savivaldybės tinklapyje. Žmonės tingi ją skaityti, bet vertėtų pasidomėti.
Kur evakuosimės?
– Paskelbiate, jog reikia evakuotis, o kur evakuotis? Ar dar yra slėptuvių?
– Nėra. Laikinai evakuacijai mieste yra nustatyti kolektyvinės apsaugos statiniai. Jų turime 34. Tų, kurių sienos masyvios, langai mažesni.
Miesto centre tokių pastatų turime nemažai. Dainų, Lieporių, Pabalių, Zoknių mikrorajonuose, Rėkyvoje – mažai. Tai daugiausia mokyklos, darželiai. Taip pat Šiaulių valstybinės kolegijos ir Šiaurės Lietuvos kolegijos pastatai, Šiaulių universiteto bendrabučiai. Visi jie prie įėjimų yra pažymėti civilinės saugos ženklu.
– Kiek juose tilptų žmonių?
– Vienam evakuotam žmogui turi tekti 1,5 kvadratinio metro ploto. Pirmenybė vaikams iki 7 metų ir neįgaliesiems.
Iš viso tilptų per 18,5 tūkstančio gyventojų. Pagal reikalavimų formulę turi tilpti ne mažiau nei 10 procentų gyventojų. Tą procentą viršijame.
Kiti patys gelbėsis – dauguma turime automobilius.
– Kodėl šiame sąraše – tik valstybės ir savivaldybės pastatai?
– Privačioms struktūroms turėtume mokėti už tokią gyventojų apsaugą. Visoje šalyje kolektyvinės apsaugos statinių pagrindą sudaro mokyklos ir darželiai.
Iš ūkio subjektų tik pagal teisės aktus reikalaujame, kad numatytų, kaip apsaugos savo darbuotojus.
Iškilus ekstremaliai situacijai iš įmonių yra numatyta paimti transportą, bet už tai bus atlyginta.
Savivaldybės administracijos direktorius gali pareikalauti atlikti privalomuosius darbus, nukreipti į juos darbuotojus. Bet už tai taip pat turės būti atlyginta.
Viešbučio nebus
– Ar mokyklos turi rūsius, slėptuves? Ką jos gali pasiūlyti – čiužinius permiegoti?
– Čiužinių mokyklos neturi, turi tik aktų, sporto sales, klases. Tie statiniai – tik laikinai evakuacijai ir tik tiems, kurie patys neturi galimybių išvažiuoti iš miesto.
Yra numatytas ir evakavimas už miesto ribų. Sudarytos sutartys su bendrove „Busturas“, jeigu reikės žmones išvežti.
Bet neįsivaizduokime, kad karo grėsmės atveju bus suteiktas viešbutis.
Svarbiausia, kad ten būtų vanduo nusiprausti, tualetai. Žmogus ir pats neturėtų tuščiomis rankomis ateiti: ir pavalgyti pasiimti, ir kokią antklodę.
Savivaldybė, mokyklos jokios įrangos ar buities daiktų negalės pasiūlyti – tik patalpas prisiglausti.
Manau, kad ir mokykloms kyla nemažai klausimų. Yra numatyti, bet neviešinami, aprūpinimo planai. Bet pačios turėtų numatyti, kaip ir kokias patalpas parengs evakuotiesiems.
„Bunkerio“ valdžia neturi
– O pati ekstremalių situacijų valdymo komisija, miesto valdžia ar turi „bunkerį“?
– Neturi. Savivaldybėje turime tik senąją posėdžių salę – be langų, su keliais išėjimais.
Ką reiškia įlisti į požemį, rūsį, iš kurio nėra jokio išėjimo? Įlindęs save tik palaidosi. Todėl geriau turėti patalpą, iš kurios bent du išėjimai yra. Apie tai ir daugiabučių bendrijos, administratoriai turėtų galvoti.
– Sovietmečiu buvo įrengta vadavietė, branduolinio karo atvejui, bet dabar joje – Savivaldybės archyvas. Buvo ir dujokaukių sandėliai. Ar jų dar turite?
– Buvo ta vadavietė, bet tiek metų tvirtinta, jog gyvename draugiškoje aplinkoje.
Buvo ir gamyklose įrengtų slėptuvių – tada ruošėsi karui. Mes karui nesiruošėme – pasirodo ne ta linkme nuėjome. Ir tų senų dujokaukių sandėlius išvalėme. Jos nurašytos, „Akmenės cemente“ sudegintos, nes buvo nebetinkamos naudoti.
Bet tai buvo asmeninės apsaugos priemonės. Jeigu tau rūpi asmeninė apsauga, šeimos apsauga – tai pats turi pasirūpinti. O viską dabar galima nusipirkti – ir respiratorius, ir dujokaukes, ir cheminės apsaugos drabužius. Reikia atsargai turėti ir degtukų. Ir vaikams į kuprinę įdėti namų, giminių adresus, artimųjų telefonų numerius užrašyti.
Nesinori panikos kelti, bet geriau žinoti tuos dalykus, negu nežinoti.
Per susitikimus mokyklose, seniūnijose dalijame lankstinukus, kaip elgtis ekstremaliais atvejais. Gaisro atveju, pavyzdžiui, kaip išeiti iš pastato, kaip leistis nuo palangės ar balkono. Visos tos žinios naudingos bet kurios nelaimės atveju.
Jono TAMULIO nuotr.
ŽENKLAS: Gyventojams evakuotis tokiu civilinės saugos ženklu mieste pažymėti 34 pastatai – mokyklos, darželiai, kolegijos, universiteto bendrabučiai.
SITUACIJA: Vitalija Pelenienė, Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja, sako, jog ekstremalių situacijų valdymui yra pasirengta, vyksta mokymai, pratybos ir realių situacijų būta: „Bet karui nesiruošėme, tiek metų tikinta, jog gyvename draugiškoje aplinkoje.“
SIGNALAS: Pavojui kilus mieste bus įjungta 10 mechaninių sirenų ir 14 akustinių signalų su pranešimu, ką reikia daryti. Prie mikrofono – Savivaldybės vyriausiasis specialistas Linas Gadliauskas.
SLĖPTUVĖ: Sovietmečio palikimo, nebeveikiančios slėptuvės-vadavietės galingas duris veria Arvydas Dūda, Savivaldybės vyriausiasis specialistas.
EKSPONATAS: Keliolika nebetinkamų naudoti dujokaukių paliktos kaip eksponatas moksleiviams parodyti.
IŠĖJIMAS I: Jeigu reikėtų bėgti – atsarginis išėjimas iš slėptuvės.
ĮRANGA: Buvusioje vadavietėje nebeveikia nei ventiliacijos, nei kita įranga.
LIEKANOS: Niekam nebereikalingi daiktai – nebent sovietmečio muziejui įrengti.
IŠĖJIMAS II: Apgriuvęs, bet vis dar neužverstas išėjimas iš slėptuvės-vadavietės į daugiabučio kiemą.
