Naujausios
Griuvėsių savivaldybė: pakils miestas ar merdės?
Šiauliuose pagal investicijas į kultūros objektus lyderė yra ne Savivaldybė, o „Aušros“ muziejus. Įspūdinga muziejaus į miestą sudėtų investicijų suma – 22 milijonai litų, ir tai ne pabaiga – ateina dar 6 milijonai eurų. Savivaldybės investicijų į kultūrą „simbolis“ – griuvėsiuose įkalintas Menų inkubatorius, nuplukdęs 2 milijonus litų.
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza teigia: „Kad kultūra neliktų griuvėsiuose, reikia atsiraitoti rankoves ir pradėti dirbti.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ydingas sprendimas
– Miesto valdžia nežino, ką daryti su nebaigtu statyti Menų inkubatoriaus pastatu. Net stogo nedengia. Atiduotų už 1 eurą, bet verslas neima. Ar jūs imtumėte?
– Muziejus nėra nekilnojamojo turto agentūra ir negali imtis tvarkyti miesto pastatus. Jeigu jis būtų atiduotas tvarkyti su projektiniais pinigais ar atiduotas jau sutvarkytas, tai būtų galima organizuoti veiklą.
Turėjome idėją į jį perkelti dalį savo veiklos, kuri susijusi su kūrybinėmis industrijomis. Siūlėme perkelti restauravimo centrą. Dabar dūstame, neturime vietos, daugiau specialistų galėtume priimti, o restauravimo poreikis yra didelis – žmonės atneša giminės relikvijas restauruoti ir ne už dyką tai darome.
Jeigu tas veiklas būtume galėję perkelti, būtume ir patalpas išlaikę. Tokio centro atsiradimas galėtų būti skirtas visiems krašto muziejams.
Skaitmeninimo centrą taip pat galėtume perkelti, įkurti mokymo centrą, kaip dirbti su naujomis technologijomis.
Sprendimas netvarkyti toliau šio pastato, siūlyti kažkam kitam – ydingas. Niekas jo neims. Ypač kad tiek neigiamos informacijos apie jį paskleista.
Turime ir turėsime liūdnas pasekmes.
– Kaip manote, kodėl taip atsitiko?
– Manau, šis objektas buvo išnaudotas tik politinei kovai. Paveldas stovi apgriuvęs, o turėjome ir idėją, ir planą, ir pinigus. Pinigų atsisakėme, idėjos nebeturime.
Jeigu taip toliau, tai investicinis klimatas mieste tik prastės. Kas čia norės investuoti ir kurtis?
Savivaldybės vienas pagrindinių tikslų turėtų būti investicijų pritraukimas. Investicijų nebuvimas stumia Šiaulius į paraštes. Pažiūrėkime, kuo skiriamės nuo Vilniaus, Klaipėdos? Iš principo tik investicijomis, kurios miestą augina, sukuria darbo vietas.
Menų inkubatoriaus projekto nutraukimas yra žingsnis atgal, o ne į priekį. Sprendimas nebuvo gerai įvertintas. Investicijų atsisakymas daro Šiaulius nepatraukliu miestu.
Būtų pastatas baigtas, būtume galėję iškelti, kad ir muziejaus padalinius iš renovuojamų pastatų. Juoba kad esame šalia.
Dabar prašome Savivaldybės skirti patalpas, nes ateina investicijos į du mūsų pastatus – Venclauskių namus ir Aušros alėjos rūmus. Turime trejiems metams iškelti muziejaus rinkinius, eksponatus ir darbuotojus.
Turime pažadą, kad gal skirtų Vytauto gatvėje pastatą, kuris numatytas privatizuoti.
Eina kalba ir apie miesto Kultūros centro, „Saulės“ koncertų salės rekonstrukciją. Jie taip pat turės kažkur išsikelti – kur pasidės? Ar miestas per jų rekonstrukciją iš viso nebeturės salių?
Jose reziduoja meno kolektyvai, kur jie dėsis, ar dirbs kartu su statybininkais?
Problema – požiūris į kultūrą
– Per dvidešimt penkerius metus pasidžiaugti galima Savivaldybės įkurta „Dagilėlio“ dainavimo mokykla. Šiaulių arena pastatyta. Ar prisimenate dar kokių kultūros projektų?
– Ko gero, daugiau nieko. Bet tai ne šios kadencijos miesto valdžios problema – visų, dirbusių per nepriklausomybės metus.
Gaji buvo nuomonė, jog pirmiausia turime susitvarkyti ekonomiką, pritraukti verslą, sukurti jam patogias zonas, o kultūra pati savaime susitvarkys – kai miestas ekonomiškai atsistos ant kojų.
Bet visas sritis reikia paraleliai vystyti, negalima vienos kurios nors išskirti. Neplėtoti jų kompleksiškai – didžiausia klaida, o ji buvo padaryta.
Dabar situacija yra tokia, kad miestas yra nepatrauklus šiauliečiams gyventi. Kultūra yra viena iš sudėtinių žmogaus gyvenimo dalių. Ji suteikia patogumo, saugumo, galimybę dvasinius poreikius tenkinti.
Su švietimo situacija tas pats. Įsteigė Šiaulių universitetą ir paliko, o pats savaime miesto jis nepatemps pirmyn.
Aišku, labai gerai, kad universitetas yra mieste – suteikia gyvybės, jaunimo. Bet nebuvo intelektinio universiteto bendruomenės įtraukimo į miesto gyvenimą. Nematome ryškių, aiškių ženklų.
Kultūros objektų tinklas iš principo buvo paliktas merdėti, nesukuriant naujų erdvių. Situacija nuo sovietmečio beveik nepasikeitė. Šaunu, kad „Saulės“ kino teatro neprivatizavo – atidavė koncertų įstaigai. Bet kino teatrai „Laikas“, „Palydovas“ numirė.
Muziejui savo projektus irgi sunkiai sekėsi įgyvendinti. Bet dabar Ch. Frenkelio rūmais ne tik muziejus naudojasi – renginius organizuoja Savivaldybė, pramonininkai, universitetas. Tas integravimosi pavyzdys rodo, kokie yra reikalingi tie rūmai.
Jeigu tokių kultūros erdvių būtų daugiau – miestas labai išloštų. Jos pasitarnautų ir žmogaus saviraiškai, ir kurtų pojūtį, kad čia yra gera, įdomu.
Kūrybingus žmones reikia saugoti
– Savivaldybėje daug yra kultūros projektų „auklių“ – Kultūros skyrius, Investicijų skyrius, Savivaldybės administracijos ir politinė vadovybė, miesto Taryba su Kultūros komitetu. Gal net per daug, o ko stinga?
– Kultūros skyrius visada buvo lyg pašalaitis. Jo potencialas – du trys žmonės, kurių balso nelabai kas klausė ir nekreipė dėmesio. Tai politinės nuovokos stygius.
Būtent Kultūros skyrius turėtų visus telkti, matyti strategiją, ieškoti pinigų jai įgyvendinti. Kai darbai daromi ir vienų, ir kitų, ir trečių, tai gal tikrai Savivaldybėje yra per daug žmonių?
Savivaldybėje vieną kartą reikia baigti kalbėti ir pradėti dirbti, tartis su kultūros bendruomene ir vertinti kultūros žmones.
Kad turime „Dagilėlį“, tai Remigijaus Adomaičio nuopelnas – žmogaus, atvažiavusio į Šiaulius, iniciatyva ir sukūrusio stebuklą.
Bet tokių asmenybių mažai matome. Arba nesudarėme sąlygų dirbti, kad įgyvendintų savo idėjas, arba patys išvažiavo, arba net „gražiai“ buvo išprašyti.
Mokslininkų kiek netekome. Puikiai žinome Gintautą Mažeikį, Vytautą Bikulčių, Vigmantą Butkų, palikusius universitetą. Šiauliuose jie likę tik viena koja arba jau visiškai išvažiavę.
Kai yra tokia situacija, tai ir nebeturime asmenybių, kurios miesto kultūrą keltų, generuotų idėjas, jas pristatytų visuomenei. Tai didelė problema.
– Ar galime pakilti iš griuvėsių?
– Galime. Bet reikia esminio veiksmo: nebeverkti, atsiraitoti rankoves ir imtis darbo.
Išsikelti tikslą penkeriems metams, telkti jėgas kultūros infrastruktūrai prikelti ir lygiagrečiai – saugoti kūrybingus žmones. Sudaryti jiems sąlygas dirbti, reikštis – kad būtų matomi. Jų yra mieste ir jie negali būti nustumti.
Nuo žmonių, nuo jų idėjų ir iniciatyvų labai daug kas priklauso.
Savivaldybė gali visus sutelkti. Tų, kurie dabar valdžioje, atsakomybė – pakils miestas ar merdės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POZICIJA: Raimundas Balza nuosekliai dirba, kad „Aušros“ muziejaus padalinių pastatai būtų atnaujinti ir pritaikyti miesto bendruomenės kultūriniams poreikiams.
NUOMONĖ: „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza sako: „Investicijų nebuvimas stumia Šiaulius į paraštes, o investicijų atsisakymas daro nepatraukliu miestu.“
