Naujausios
Kas bus aikštėje? „Europiniai pinigai“
Vakar rašėme, kad konkursas dėl Šiaulių miesto pagrindinės Prisikėlimo aikštės sutvarkymo koncepcijos baigėsi be nugalėtojo. Pirmoji vieta niekam neskirta. Kaip atrodys aikštė? Rezultatai architektų ir politikų vertinami nevienareikšmiai. Negi konkursas patirs fiasko?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Derybos – su ABC ir „Valdovu“
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad Savivaldybės viešojo paslaugos pirkimo komisija nusprendė niekam iš konkurso dalyvių neskirti pirmos vietos. Ekspertų geriausiai įvertintam šiauliečio architekto Vytenio Rudoko projektui ABC skirta antroji vieta. Trečioji – Kauno MB „Archcentras“ architektų grupės projektui „Valdovas“.
Pagal konkurso sąlygas su laimėtoju turi būti sudaryta sutartis dėl techninio projekto rengimo. Konkurso laimėtojo nėra, tik prizininkai.
Miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė, komisijos pirmininkės pavaduotoja, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog derybos dėl techninio projekto rengimo vyks „ir su antra, ir su trečia vieta“. Tvirtino, jog tai numato konkurso sąlygos ir viešojo pirkimo taisyklės.
„Dabar turėtų būti 15 dienų štilis – rezultatams apskųsti, – sakė R. Budrytė. – Bet aišku, tolesnius žingsnius modeliuojame, tikiuosi, jog galėsime tęsti procedūras.“
Į derybas dėl techninio projekto rengimo pakviesti projektų autoriai turės teikti pasiūlymus su kainomis. Yra tik „uždėtos lubos“, jog techninio projekto rengimas negali kainuoti daugiau nei 90 tūkstančių eurų su PVM. Kuriam iš projektų būtų teikiamas prioritetas?
„Vertinsime pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Didžiausią svorį turi architektūrinis vertinimas, bet ne mažiausia kaina, – užtikrino miesto vyriausioji architektė. – Pagal architektūrinį vertinimą prioritetą turi ABC projektas.“
„Visko gali būti“
Vertinimo komisija, kurioje lemiamą žodį turėjo Lietuvos architektų sąjungos deleguoti ekspertai, ABC projektui skyrė 6,82 balo, bet jų neužteko pirmai vietai pelnyti. „Valdovui" skirti 5 balai. Už jų liko keturi dalyviai: vienas su 2,57 balo, du gavo po 2,07 balo, o paskutinis – 1,78 balo.
Ar gali būti siūloma prizininkams jungtis ir daryti „miksą“?
„Jokiu būdu ne“, – garantavo R. Budrytė.
„Tikėjausi geresnio konkurso rezultato, – pasidalijo nuomone miesto vyriausioji architektė. – Kad konkursui pateikti projektai nebuvo tobuli, tai akivaizdu. Beveik septyniais balais įvertintą projektą taip pat yra kur tobulinti.“
Ar konkursas nepatirs fiasko? Ar nereikės jo skelbti iš naujo?
„Visada yra tokia tikimybė, kai dar nėra sutarties ir nepadarytas techninis projektas, – neatmetė R. Budrytė. – Tik kai turime rankose techninį projektą su statybą leidžiančiu pradėti dokumentu, tik tada galime sakyti, jog tą techninės dokumentacijos etapą nužengėme sėkmingai.“
Techninis projektas būtų rengiamas Savivaldybės lėšomis.
Projekto įgyvendinimą finansuotų URBAN programa, kuri skiriama didžiųjų miestų projektams. Prisikėlimo aikštei sutvarkyti numatoma skirti 6 milijonus eurų.
„Kažkas bus“
Šiauliečiai architektai, nedalyvavę konkurse, bet stebintys jo eigą, pasidalijo savo nuomonėmis.
„Toks įspūdis, jog viską sumals, suvels ir nežinia, kuo baigs, – teigė architektas Jonas Barkauskas. – Kai vyko viešas darbų aptarimas, recenzavimas, lyg ir buvo aišku, jog yra lyderis, o dabar nelabai suprantama, kas vyksta.“
Jis prisiminė, kad dar per viešą svarstymą „Valdovas“ buvo pažymėtas tik už idėją. Pats projektas, jo nuomone, „yra žalias, neatsakė į daugybę klausimų“.
Iš viešo svarstymo ir savo patirties susidaręs nuomonę, jog V. Rudoko projektas atsakė į konkurso klausimus, vadovavosi detaliuoju planu, logiškai sudėstytos pozicijos, kurių buvo reikalaujama.
„Yra tokia praktika, kai neskiriama pirma vieta, – sakė J. Barkauskas. – Taip daroma, kai trūksta atsakymų, kuriuos turėjo duoti konkursas. Bet tada padaro antrą turą, kuriame dalyvauja antras, trečias, tada vėl atrinkinėja, jeigu nėra aiškaus lyderio. Bet man pasirodė, jog šiuo atveju buvo lyderis.“
Jo žodžiais, būna, kad derybos vyksta ir su tuo, ir su tuo prizininku.
„Bet jie būna lygiaverčiai, – pabrėžė J. Barkauskas. – Pavyzdžiui, įvertintos dvi antrosios vietos. Dabar kvepia, kad pasirinkimą lems mažesnė kaina. Nors deklaruojama kitaip. Manau, jog šiaip ar taip aikštė bus sutvarkyta. Nes pas mus yra „pinigų įsisavinimo“ praktika. O pinigų bus, ir kad jie neprapultų, šiaip ar taip kažkas bus.“
Architektas Šarūnas Sabaliauskas mano, kad konkurso rezultatai neturėtų stebinti.
„Jie yra teisingi – nebuvo nė vieno projekto, kuris 100 procentų atsakytų į konkurso uždavinius“, – teigė jis.
Svarsto, jog konkursas neturėtų baigtis fiasko, nes vyks tolesnės procedūros.
„Vienoks ar kitoks rezultatas bus, – mano ir Š. Sabaliauskas. – Pačią idėją gyvenimas kiek pakoreguos ir ji bus realizuota.“
Tikisi, jog tolesnės procedūros bus viešinamos ir dar bus diskusijų.
„Aišku, tik nuo užsakovo priklauso, ar norės į jas įtraukti kažką iš šalies, – sakė architektas. – Bet siekiant bendro gero rezultato, aptarimai yra naudingi ir link to Savivaldybė turėtų eiti.“
„Spaudžia laikas“
Miesto Tarybos opozicijos narys, buvęs miesto meras Justinas Sartauskas susidaręs įspūdį, jog „miestas per konkursą negavo gerų pasiūlymų“.
„Dabar yra du keliai – arba per derybas išgauti geresnius pasiūlymus, arba skelbti konkursą iš naujo – abu jie sudėtingi, – sakė politikas. – Tai, kad nepaskyrė pirmosios vietos, jau yra ženklas, kad lūkesčiai, kaip aikštė turi atrodyti, nepateisinti.“
Jis pabrėžė, jog miestui 2016–2020 metams yra paskirtos URBAN programos lėšos ir spaudžia terminai daryti projektavimo darbus.
„Jeigu dar metus ar dvejus būtų tempiami aikštės reikalai, nežinoma, koks bus realus lėšų poreikis šiam svarbiausiam miesto projektui, tai neaišku bus, kiek kitiems URBAN projektams liks pinigų“, – teigė J. Sartauskas.
„Kaip dabar rinksis?“
Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas yra pagrindinis sprendžiant URBAN projektų klausimus. Komiteto pirmininkas Tomas Petreikis dabar mano, jog politinė valia dėl konkurso situacijos gali būti išreikšta.
Nors Tarybos pritarimo konkurso rezultatams ar sutarčiai dėl techninio projekto nereikia, jis mano, kad bent pagrindinis komitetas turėtų gauti paaiškinimą dėl konkurso rezultatų.
„Man pačiam nuostabu, kad nebuvo sudėliota ir pirma vieta, – sakė politikas. – Kaip dabar rinksis? Jeigu skelbtume naują konkursą, ką išpeštume? Ta aikštė jau ir taip užtempta. Bandysime koalicijoje kelti tą klausimą.“
Jo tikinimu, „politinių vėjų konkurse nesijautė“. „Vienintelį dalyką keitėme konkurso sąlygose – kad būtų statomas ne meninis akcentas, o paminklas Tautos laisvei“, – prisiminė T. Petreikis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Panašu, jog „verkianti mergaitė“ dar metus kitus stovės Prisikėlimo aikštėje.
LŪKESČIAI: Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė, neslepia: „Tikėjausi geresnių konkurso rezultatų – akivaizdu, kad pateikti darbai nebuvo tobuli.“
NUOMONĖ: Architektas Jonas Barkauskas įsitikinęs, jog konkurse buvo aiškus lyderis: „Kai dabar nėra pirmos vietos, įspūdis toks, kad viską suvels, sumals, ir nežinia, kuo baigs.“
PASIŪLYMAS: Architektas Šarūnas Sabaliauskas tikisi, jog diskusijų dar bus: „Nuo techninio projekto užsakovo priklauso, ar norės nuomonių iš šalies, bet, siekiant bendro geresnio tikslo, aptarimai yra naudingi.“
