
Naujausios
Lakuoti nagai ar stilingos barzdos – ne tik dėl grožio
Neseniai praūžusiame pasaulio futbolo čempionate buvo galima stebėti ne tik įnirtingas kovas aikštelėje, bet ir futbolininkų šukuosenas, barzdas ir tatuiruotes. Grožis tampa neatsiejama sporto dalimi. Puošiasi lengvaatlečiai, krepšininkai, irkluotojai ir kitų sporto šakų atstovai. Ar grožis gali lemti pergalę ir sėkmingą reklamos kontraktą?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Suteikia pasitikėjimo
Liepos 14 dieną Latvijoje vykusiame naktiniame Jelgavos pusmaratonyje tarp moterų triumfavo 22 metų lengvaatletė šiaulietė Lina Kiriliuk. Nuotolį bėgikė įveikė per 1 valandą 21 minutę, pagerindama asmeninį rezultatą. Ne tik geras laikas ir pirmoji vieta sužavėjo varžybų žiūrovus, bet ir įspūdinga merginos išvaizda.
„Lengvoji atletika yra sporto karalienė, tad mes, sportininkės, norime atrodyti gražiai ir gatvėje, ir bėgimo takelyje“, – sako Lina.
Ruošdamasi varžyboms Lina nenaudoja kosmetikos – vis tiek visa nutekėtų. Tačiau merginai svarbu, kad blakstienos, antakiai, nagai ir šukuosena atrodytų nepriekaištingai. Linos kūną taip pat puošia keletas nedidelių, subtilių tatuiruočių.
„Manau, kad kai gerai atrodai, gerai ir jautiesi, o tai turi įtakos ir rezultatams, suteikia pasitikėjimo“, – įsitikinusi lengvaatletė.
Lengvąja atletika L. Kiriliuk susižavėjo dar vaikystėje, nors mama labiau norėjo, kad dukra taptų muzikante. Lina trejus metus lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti fortepijonu ir akordeonu, tačiau sportas nugalėjo. Juolab kad ir treneriai sakė, kad mergaitė turi talentą.
„Mamai sakydavau, kad einu į muzikos mokyklą, o pati už kuprinės ir – į treniruotę. Po mėnesio mama sužinojo, buvo problemų“, – prisiminusi šypsosi Lina. Ilgainiui mama susitaikė ir dabar džiaugiasi dukros pasiekimais.
Pagrindinė Linos rungtis ilgą laiką buvo 800 metrų bėgimas. Nubėgti pusmaratonį ir maratoną svajojo seniai, tačiau sportininkės treneriai Rita Razmaitė ir Aleksandr Kitanov sakė, kad tam reikia subręsti. Pagaliau atėjo laikas ir Lina nubėgo jau antrąjį savo pusmaratonį. Tiesa, pirmasis buvo nelengvas, tačiau dabar jaučia azartą treniruotis toliau ir kada nors įveikti maratoną. Pasak Linos, ruoštis ilgiems bėgimams yra lengviau nei 800 metrų ir jai tai labiau patinka.
L. Kiriliuk ne tik pati sportuoja, bet ir dirba trenere sporto klube „Venta Life“. Dauguma klientų – žmonės, norintys numesti svorio ir gražiai atrodyti.
„Sportas dabar labai paklausus. Anksčiau bėgant gatve praeiviai atsisukdami žiūrėdavo, dabar to nėra, vis daugiau sutinku bėgiojančių žmonių“, – sako Lina.
Ateityje Lina norėtų dirbti su vaikais, auginti jaunuosius talentus, tad jau šiemet tikisi studijuoti kūno kultūros pedagogiką.
„Daugelis nori būti gražūs“
Baidarininkai Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas – vieni iš įspūdingiausiai atrodančių šiauliečių sportininkų.
A. Ramanauskas savo kūno formų ir tatuiruočių nesureikšmina, sako, kad svarbiausia sportuojant yra rezultatai, o ne tai, kaip atrodai.
„Aišku, kiekvienam smagu sulaukti komplimentų ir dėl rezultatų, ir dėl išvaizdos. Mūsų sporto šaka reikalauja daug darbo irkluojant, bėgant krosus, dirbant salėje su svoriais, todėl kūnai yra sportiški. O dėl tatuiruočių, tai jos šiais laikais labai populiarios, turbūt 60 procentų žmonių turi bent vieną, kad ir mažą tatuiruotę“, – įsitikinęs Edvinas.
E. Ramanauskas sako, kad kartu su kolega A. Lanku sulaukė ne vieno pasiūlymo tapti reklamos veidais, keliuose projektuose yra net sudalyvavę.
„Irklavimas nėra krepšinis ar futbolas, tai ir dėmesio mums kliūva mažiau“, – sako Edvinas ir priduria, kad daugiausiai dėmesio ir pasiūlymų gavo po puikaus pasirodymo Rio de Žaneiro olimpiadoje, kurioje iškovojo bronzos medalius.
Daugiausiai dėmesio ir komplimentų baidarininkai sulaukia iš moterų.
Daugiau galimybių būti gražiems
Šiaulietė šaulė Kornelija Račkauskaitė sako, kad negalėtų į varžybas važiuoti neplauta galva ir visiškai nepasidažiusi. Šaulė įsitikinusi, kad tvarkinga, graži išvaizda suteikia pasitikėjimo.
Kornelija sako, kad ilgi nagai šaulėms netrukdo, o štai gausiau padažytos blakstienos kelia šiokių tokių nepatogumų, kai reikia priglausti akį prie taikiklio.
Šiaulietė trenerė Genutė Juodienė, treniruojanti žolės riedulininkes, sako, kad lietuvaitės labai gražios ir tarptautiniuose čempionatuose išsiskiria iš kitų komandų.
Pasak trenerės, žolės riedulininkės prieš varžybas nenaudoja dekoratyvios kosmetikos, turi išsisegti ir nusiimti visus papuošalus. Tačiau gražiai atrodyti merginoms vis tiek norisi, tad stengiasi įdomiau susirišti, susipinti plaukus. Nėra apribojimų ir dėl manikiūro.
Neseniai vykusiame Europos čempionate Čekijoje žolės riedulininkės buvo visos vienodai susipynusios plaukus ir daugelį tai sužavėjo.
Raumeningais kūnais, šukuosenomis, išpuoselėtomis barzdomis ir tatuiruotėmis nuo futbolininkų neatsilieka ir regbininkai.
Pasak regbio klubo „Baltrex-Šiauliai“ direktoriaus Edmundo Ščavinsko, jeigu sportininkui norisi gražiai atrodyti, jis dėl to jaučiasi gerai, tai galbūt turi įtakos ir jo sportiniams rezultatams.
E. Ščavinskas atkreipia dėmesį, kad sportininkai vis daugiau dėmesio skiria ir aprangai, kad ji būtų ne tik patogi, bet ir graži, išryškinanti raumenis.
„Gražūs žmonės traukia dėmesį, pritraukia daugiau žiūrovų, sirgalių“, – mano Edmundas. Regbininkai ne kartą yra tapę reklamos veidais. „Tai yra tripusė nauda. Laimi ir regbis, ir žaidėjas, ir rėmėjai gauna reklamą“, – sako treneris.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
22 metų lengvaatletė Lina Kiriliuk sako, kad graži išvaizda suteikia daugiau pasitikėjimo, kuris padeda siekti aukštų rezultatų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Baidarininkas Edvinas Ramanauskas sako, kad dėmesys ir komplimentai malonūs, tačiau savo raumeningo kūno ir tatuiruočių nesureikšmina: raumenys – sunkaus darbo rezultatas, o tatuiruotėmis dabar puošiasi dažnas.
KOMENTARAS
Asmeninė nuotr.
Ir raudonas nagų lakas gali būti svarbus prieš varžoves
Sporto psichologė Aistė ŽEMAITYTĖ:
– Kai patiriame pozityvius įspūdžius, išsiskiria endorfinai (laimės hormonai) – taigi, savijauta pagerėja.
Tai, kas gražu, yra patrauklu. Halo efektas nusako, kad grožis siejamas ir su kitomis atribucijomis, tokiomis kaip protingumas, gabumas, draugiškumas, nuoširdumas. Sportininkai arba tai sužino iš specialistų, arba tai daro intuityviai.
Psichologai Olson ir Marshuetz Halo efektą įvardija kaip suvokimo iškreipimą įvertinant žmogų pagal patrauklumą. Sporto srityje jau seniai žinoma, kad teisėjai, esant vienodam pasirodymui, pergalę gali skirti pagal šalutinius faktorius, iš kurių vienas yra grožis, patrauklumas.
Patrauklesni atletai patenka dažniau į žurnalistų objektyvą, taigi, turi daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose, yra naudingesni reklaminių veidų ieškančioms įmonėms.
Galų gale yra paprastų priežasčių – taip atrodyti paprašo ženklai (rėmėjai), su kuriais sportininkai sudaro bendradarbiavimo sutartis.
Yra ir dar viena tiesa – gražus sportininkas turi sveikus plaukus ir sveiką odą, o tai pasiekiama ne tik vidinėmis, bet ir išorinėmis priemonėmis, kurios leidžia organizmui turimus resursus panaudoti kitiems organams atsikurti ląstelių lygmeniu.
Tokios detalės kaip tatuiruotės vyrams ir moterims gali tarnauti kaip motyvuojančios priemonės. Pavyzdžiui, tenisininkas S. Wawrinka turi airių rašytojo Samuelio Becketo tatuiruotę, kuri padeda jam atsistoti dar vieną kartą, o merginų raudonų nagų manikiūras gali būti naudojamas varžovėms sukelti dar didesnį adrenalino kiekį, tai reiškia papildomą įtampą ir galimą išvedimą iš optimalios būsenos.
Taigi, priežasčių gali būti pačių įvairiausių.