Naujausios
Lūžio metai: suvaldyti finansai, ateina investicijos
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, vertindamas metų veiklą, pabrėžia, jog stabilizuoti Savivaldybės finansai atveria kelią geriau tenkinti miesto poreikius. Miestiečiams nebrangs vanduo, autobusų bilietai, o šilumos kainos gali tik mažėti.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kainos labiausiai rūpi
– Miesto Tarybai ir susitikime su visuomene teikėte praėjusių metų veiklos ataskaitą. Politikai jai pritarė be diskusijų, o kokia miestiečių reakcija?
– Taryboje nediskutavome, nes politikai patys gerai žino, kokius sprendimus priiminėjome. Miestiečiams rūpi: ar kils šilumos, vandens, autobusų bilietų kainos, kaip miestas tvarkomas.
Savivaldybės biudžetą tvirtindami turime užtikrinti ritmingą biudžetinių įstaigų darbą. Bet kai joms paskirstome lėšas, tai kitoms veikloms nelabai kas lieka.
Pernai, užpernai nesugebėjome padengti įstaigų pastatų šildymo išlaidų. Bet šių metų biudžete tam jau yra suplanuotos lėšos.
Miestiečiams šilumos energija tik pigs. Esame lyderiai Lietuvoje modernizuodami savo šilumos bendrovę „Šiaulių energiją“. Pradėjusi veikti biojėgainė davė gerų rezultatų, pernai priėmėme sprendimą statyti dar du biokuro katilus. Šį mėnesį jau įkasime kapsulę naujų katilų statybai, spalį jie jau bus pastatyti.
– Kiek pigtų šiluma?
– Vien ši investicija sumažintų šilumos kainą per 6 procentus. Jeigu pigtų ir dujos, tai „Šiaulių energijos“ gaminama šilumos kilovatvalandė nebekainuotų nė 20 centų.
– „Busturas“ mieste tapo vieninteliu vežėju. Ar neprašys didinti autobusų bilietų kainų?
– Pernai, kai priėmėme sprendimą, kad viešojo transporto sistemoje lieka vienas vežėjas, reakcija buvo nevienareikšmė. Bet dabar galiu drąsiai teigti, jog autobusų bilietėlio kaina nesikeis.
„Busturo“ pajamos ėmė augti – per mėnesį po pertvarkos išaugo 15 procentų. Nupirkti trys nauji autobusai, dar devynis naujus autobusus įmonė gaus pagal specialią programą.
Numatoma pagerinti darbo sąlygas įmonės darbuotojams, o perspektyvoje – pakelti atlyginimus. "Mikriukų" vairuotojams „Busturas“ pasiūlė laisvas darbo vietas.
Be to, galėsime įvesti vieningą elektroninį bilietą. Moksleiviams jis bus suderintas su mokinio pažymėjimu, su atsiskaitymu mokyklų valgyklose, neformaliųjų įstaigų lankomumu. Galbūt net e-dienynas kartu bus įdiegtas.
– Pernai padidinti vandens ir nuotekų tvarkymo tarifai. Ar to negalima buvo išvengti?
– Turėjome vandenį branginti. Žmonės prie geros vandens kokybės įprato. Bet nelabai dar suvokia, jog reikia ir nuotekas tvarkyti. Tai brangiai kainuoja, reikia didelių investicijų.
Per ketverius metus „Šiaulių vandenys“ investavo 170 milijonų litų. Palyginimui – miesto savarankiškas biudžetas (be dotacijų) yra 131 milijonas litų.
Bet užtat turime moderniausius nuotekų valymo įrenginius, vykdoma dumblo tvarkymo ir apdorojimo programa.
Lūžio metai
– Kuo praėję metai išsiskyrė nuo kadencijos pradžios metų?
– 2013 metai jau buvo finansinio stabilumo metai, įvyko esminis lūžis.
2011 metai dar buvo skolų auginimo metai. 2012 metai – griežto taupymo ir neramių išgyvenimų metai, o pernai taupymo režimas jau davė vaisių.
Per dvejus metus 33 milijonais litų sumažėjo ilgalaikių skolų ir einamųjų skolų. Jų pikas buvo 2011 metais, kai skolų turėjome 131 milijoną litų. Dabar yra 98 milijonai litų.
– Kas jaučia tą suvaldytų finansų naudą?
– Šiemet jau galime ir biudžetinių įstaigų šildymo išlaidas dengti, ir 10 procentų padidinome atlyginimus kultūros darbuotojams.
Universitetui pirmą kartą numatėme skirti 100 tūkstančių litų, o jaunimo verslumui skatinti – 150 tūkstančių litų. Dalis šių pinigų bus skirta mokymui, susijusiam su verslumu, dalis – padėti jauniems žmonėms, kurie jau kuria verslą.
Verslas kuria darbo vietas
– Jau sulaukėte jaunų verslininkų iniciatyvų? Kaip prisidėtumėte?
– Prie Talkšos ežero bus vykdomas jaunimo edukacinis projektas „Plauk laivu ir sužinok Šiaulių istorija“. Laivą gaminasi, o mes įrengtume laivui prieplauką.
Vandens atrakcionų parką kuria, vėlgi padėtume infrastruktūrą įrengti. Laisvų patalpų turime, galime jas suteikti jauniems verslininkams lengvatinėmis sąlygomis.
Svarbiausias tikslas, kad jaunimas liktų Šiauliuose, čia kurtų darbo vietas.
– Ar daugėja verslo investicijų?
– Pernai pasiektas ir esminis lūžis pritraukiant verslo investicijas į Pramonės parką. Trys naujos sutartys su investuotojais sudarytos, du ketinimų protokolai pasirašyti, dviejų investuotojų dar laukiame.
Iš viso septynios sutartys sudarytos. Viena įmonė veikia, viena statosi, dar dvi pradės statybas šį pavasarį. Jeigu viskas verslui pavyks, atsiras 1500 naujų darbo vietų.
Bendruomenė stiprėja
– Finansuojami bendruomenių projektai, bet ar pati bendruomenė stiprėja?
– Stiprėja. Vietos bendruomenių projektams pernai skirti 335 tūkstančiai litų buvo gerai panaudoti. Mikrorajonuose atsirado naujos treniruoklių, žaidimų, sporto aikštelės, šventės organizuotos.
Išjudino bendruomenę ir Šiaulių 777-ojo gimtadienio šventimas. Pasiteisino idėja skirti tam visus metus, įsitraukė mokyklos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, net vyskupija.
Jau galvojame, kaip švęsime 780-ąjį jubiliejų. Teiksime ir paraišką pasiskelbti kultūros sostine 2018 metais, kai mūsų valstybei bus 100 metų.
Bus lopomi visi kiemai
– Ar gerės miesto tvarkymo reikalai?
– Pagal URBAN programą gausime 85 milijonus litų europinės paramos verslumui ir miesto įvaizdžiui gerinti. Pernai apibrėžėme investicijų teritoriją – Zubovo parkas, Kaštonų alėja, amfiteatras, Prisikėlimo aikštė, toliau pro Katedrą – iki Talkšos ežero.
Aikštę susitvarkytume, galėtų čia atsirasti prekybos ir kiti verslai.
Pradėjome tvarkyti dviračių takus. Pernai nutiestas takas Vyturių gatvėje. Šiemet bus tiesiamas Tilžės gatvėje. Plius bus sutvarkyta aikštė prie Šiaurės Lietuvos kolegijos, įrengtas nedidelis fontanas.
Pernai po ilgų metų pertraukos pradėjome tvarkyti daugiabučių kiemus. Šiemet turėtume sutvarkyti visus likusius. Skyrėme 750 tūkstančių litų, jeigu neužteks, skirsime papildomai. Duobes turime užlopyti visuose kiemuose.
Atviri iniciatyvoms
– Kokias iniciatyvas dar pavyko įgyvendinti?
– Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) buvo paskatinti įkurti Krepšinio akademiją. Ją įkūrėme trys steigėjai: Savivaldybė, LKF ir verslas. Džiaugiamės, kad vaikus užima ir privati Antano Sireikos krepšinio akademija.
Pastangas ne vienerius metus dėjome dėl sporto gimnazijos statuso suteikimo Vijolių vidurinei mokyklai. Premjerui Algirdui Butkevičiui palaikius, šį rudenį regioninę sporto gimnaziją jau turėsime.
– Ar bus tęsiamas mokyklų jungimas?
– Mokyklų tuštėjimo problema niekur neišnyko. Šiemet nieko nebejungsime, bet kitais metais mokyklų tinklą Tarybai teks peržiūrėti. Galima būtų į mokyklas įkelti tas įstaigas, kurios gali būti po vienu stogu. „Santarvės“ mokykloje, pavyzdžiui, svarstome įkurdinti Tautinių mažumų centrą.
– Ko linkėtumete sau ir miestui?
– Pagrindas yra padėtas daryti visiems miestiečiams matomų darbų. Projektus galime įgyvendinti, ir nebelaukdami europinės paramos. Vienas tokių – sudėti naujus langus mokykloms, kurioms jie dar nepakeisti. Dėl to šaukiu neeilinį posėdį.
Mieste galime tikėtis naujų darbo vietų, naujų investicijų. Reikia tikėtis, kad nebemažės gyventojų skaičius.
Palinkėčiau visiems daugiau bendruomeniškumo.
Lieporių pradinės mokyklos pavyzdys rodo, kad bendruomenės pozicija yra veiksminga. O politikai esame atviri bendruomenių iniciatyvoms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERTINIMAS: Meras Justinas Sartauskas: „2013 metai jau buvo finansinio stabilumo metai – įvyko esminis lūžis.“
