Naujausios
Mero kėdė siūbuoja nuo pretendentų
Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus, laukiama tik Prezidentės palaiminimo. Kas pretenduos į Šiaulių miesto mero postą? Dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose svarsto ne vienas politikas. Vieni kaip partijų kandidatai, kiti – kaip pilietinių sambūrių atstovai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Meras pasiryžęs
Šiaulių miesto meras socialdemokratas Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog partijos skyriuje diskusijų dar nebuvo. Tačiau pats yra pasiryžęs dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.
„Patirties ir žinių nemažai esu įgijęs, manau, kad turiu tokią galimybę, – teigė J. Sartauskas. – Jeigu bus partijos pasitikėjimas ir palaikymas, dalyvausiu.“
Galimybės pretenduoti į merus neatmeta ir Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulik, partijos Šiaulių skyriaus pirmininko pirmasis pavaduotojas.
„Mano komanda mano, jog turiu eiti į mero rinkimus, bet spręs partijos skyrius“, – sakė parlamentaras.
Savo „komanda“ jis įvardija partijos skyriaus Dainų poskyrį. Šiauliuose socialdemokratai į poskyrius yra pasidaliję pagal trijų Seimo narių vienmandates apygardas.
„Bet aš pats asmeniškai palaikyčiau J. Sartausko kandidatūrą,“ – tikino V. Simulik.
Jo nuomone, partijos skyriuje reikia kuo greičiau apsispręsti dėl kandidatų į miesto Tarybą sąrašo lyderio.
Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriui vadovauja Seimo narys Edvardas Žakaris. Praeituose savivaldos rinkimuose jis vedė partijos sąrašą. Bet dabar „Šiaulių kraštui“ yra sakęs, jog per artėjančius 2015 metų Savivaldos rinkimus nebus sąraše – nei priekyje, nei gale.
Konservatorių kandidatas – aiškus
Šiaulių konservatoriai vieninteliai dėl savo kandidato apsisprendę dar pavasarį. Kels partijos miesto skyriaus pirmininko Tomo Petreikio kandidatūrą. Jis yra Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas. T. Petreikis bus partijos sąrašo vedlys savivaldos rinkimuose.
T. Petreikis „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog naujų diskusijų skyriuje nebus. Patvirtino, jog sieks mero posto.
„Bus tiesioginiai mero rinkimai – dalyvausiu, ką dar diskutuoti, – sakė konservatorius. – Šiuo metu dirbame su partijos sąrašu, reikia Taryboje turėti rimtą komandą, nes mero, kad ir tiesiogiai išrinkto, funkcijos yra ribotos.“
Liberalai kalbina Ž. Šilėną
Vaidas Bacys, Liberalų sąjūdžio Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas ir miesto Tarybos narys, sakė, jog diskusijos pradėtos dėl sąrašo dešimtuko ir galimo lyderio.
Liberalai kalbina dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose Žilviną Šilėną, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentą.
„Jis pažadėjo apsvarstyti“, – sakė V. Bacys.
Ž. Šilėnas per praeitus savivaldos rinkimus pagal liberalų sąrašą buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, vadovavo Finansų ir ekonomikos komitetui. Tapęs LLRI prezidentu mandato atsisakė ir narystę partijoje sustabdė.
V. Bacys neneigė, jog svarstoma ir jo kandidatūra į merus.
Liberalai galutinai taškus sudėlios rugsėjį visuotiniame skyriaus susirinkime.
Kiti dar dairosi
Liberalcentristai, prie kurių jungiasi Artūro Zuoko „Sąjunga „Taip“, savo gretose turi tris miesto eksmerus. Bet kandidato ieško ne tarp jų.
„Kalbame apie naujus, jaunus žmones, – sakė Vaclovas Vingras, liberalcentristų miesto skyriaus pirmininkas. – Problema, kad jiems reikia keisti profesinę veiklą, pasiryžti politinei karjerai. Galimas variantas – remti kitą partiją. Bet tai nėra taip paprasta, reikia koalicijos, susitarimų dėl veiksmų po rinkimų.“
Šiaulių „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ dėl rinkimų dar nediskutuoja.
Miesto Tarybos narys, „darbiečių“ lyderis Aidas Gedvilas pats į merus nesiveržia. Jis neatmeta, jog ir „darbiečiai“ gali palaikyti ne savo kandidatą.
„Tvarkiečių“ miesto skyriui vadovaujanti aplinkos viceministrė, buvusi miesto vicemerė Daiva Matonienė tikino, kad partija būtinai iškels savo kandidatą.
„Turime daug potencialo: ir patyrusį buvusį merą Alfredą Lankauską, ir Vidmantą Japertą, ir vicemerą Jurą Andriukaitį, – sakė politikė.
Prisipažino, jog ir pati „su malonumu“ dalyvautų mero rinkimuose.
Suka nuo partijos
V. Japertas, kurį „tvarkiečiai“ laiko potencialiu savo kandidatu į merus, „Šiaulių kraštui“ vienareikšmiai teigė, jog nuo partijos nekandidatuos. Bet gali tapti nepartinio pilietinio sambūrio kandidatu.
Jo žodžiais, tokio sambūrio iniciatyva jau yra. Tik neįvardijo iniciatorių.
„Meras turi būti bendruomenės atstovas, o ne politikas. Miestui reikia šeimininko, turinčio bendruomenės palaikymą, – įsitikinęs V. Japertas. – Jeigu pavyktų sutelkti visuomeninių jėgų sambūrį bendruomeniniu pagrindu, aš jame dalyvaučiau. Jeigu nuspręstų, būčiau tik tokio sambūrio kandidatas.“
Jo nuomone, tiesiogiai išrinktam merui nėra jokios būtinybės būti partiniu.
„Tiesiogiai išrinktas meras turės derinti santykius su Taryba ir su bendruomene, tai visiškai nereiškia, jog meras turi būti lojalus kuriai nors partijai“, – sakė V. Japertas.
Į klausimą, ar nemąsto trauktis iš partijos, tiesiai neatsakė.
„Jeigu susikirs bendruomeniniai ir partiniai interesai, tai partiniai interesai nukentės. Partijų veikloje dalyvavau, nes kito kelio dalyvauti sprendžiant miesto reikalus neturėjau“, – aiškino V. Japertas.
Ieško atramos
Dar vienas miesto politikas – Artūras Visockas, nepriklausomas Tarybos narys, svarsto galimybę tapti meru. Bet šį kartą į rinkimus eitų ne vienas, o taip pat su pilietiniu sambūriu.
„Jeigu susidarys pilietinių jėgų iniciatyvinė grupė, norinti pokyčių, kandidatuočiau, bet pats nesiruošiu daužyti galva sieną“, – aiškina politikas.
Taryboje jau patyręs, kad reikia turėti atramą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASIRYŽIMAS: Meras Justinas Sartauskas teigia, jog dalyvaus tiesioginiuose merų rinkimuose, jeigu partija palaikys.
POSŪKIS: „Tvarkietis“ Vidmantas Japertas tikina, jog partiniu kandidatu nebus – būtų tik nepartinio pilietinio sambūrio kandidatas.
KANDIDATAS: Konservatoriai dar pavasarį apsisprendė, jog Tomas Petreikis, partijos skyriaus pirmininkas, bus jų kandidatas į merus.
LIBERALAS: Žilvinas Šilėnas yra pažadėjęs apmąstyti pasiūlymą kandidatuoti į merus nuo Liberalų sąjūdžio.
Jono TAMULIO nuotr.
PATIRTIS: Artūras Visockas, kuris į praeitus Savivaldos rinkimus ėjo vienas, dabar į merus kandidatuotų, jeigu susiburs iniciatyvinė grupė, nes „reikia turėti atramą.“
POLITOLOGO KOMENTARAS
Politika – komandinis žaidimas
Politologas Alvidas Lukošaitis sako, jog tiesioginiai merų rinkimai skatins politinę lyderystę, bet sulauksime ir naujų populizmo dozių.
– Be reikalo politikai svaigsta, kad meras turi būti nepartinis. Politika turi užsiimti politikai, o politikai paprastai yra partiniai žmonės.
Nemanau, kad ryškūs politikai pradės dėti ant stalo partinius bilietus ir keltis nepartiniais kandidatais.
Politika yra komandinis žaidimas, o jį užtikrina partijos – jose sukasi ir išteklių, ir gebėjimų bei patirčių židiniai. „Nepolitiniai politikai“ skamba labai kalambūriškai. Tokių nepartinių fenomenų gali būti tik vienas kitas.
Ką išlošime, o ką pralošime?
Svarbi aplinkybė, jog turės keistis lyderystės įsipareigojimai, politikai turės siekti atsakomybės ir žodžio balanso.
Populizmo dozių, pažadų pliūpsnis išaugs, bet nuo to niekur nepabėgsime.
Manau, ateis žinomi, aktyvūs, ryškūs, net politiškai agresyvūs žmonės – agresyvumas politikoje nėra blogai. Tai duos naują toną, naują dvasią savivaldos valdžios institucijose. Politikų konkurencingumas išaugs, o konkurencija ekonomikoje ar politikoje – tik į gera.
Nerimo yra, kad išaiškės daug neaiškumų ir nesklandumų, susijusių su tiesiogiai išrinkto mero ir tarybos santykiais.
Žmonės deda daug lūkesčių ir vilčių. Bet mero galios ir statusas bus neadekvatus žmonių lūkesčiams. Esą, štai, ateina mūsų žmogus, nepartinis ir tariamai visas problemas išspręs. Nebus taip.
Bus dar lavina teisinio reglamentavimo pataisų ir korekcijų dėl mero statuso ir galių.
Politinio nestabilumo klausimai gali iškilti. Savivaldoje jo ir taip yra, o išsirinkus tiesiogiai merus, daugiau stabilumo neatsiras.
Trumpalaikėje perspektyvoje tiesioginiai mero rinkimai gali būti vertinami pozityviai, nes žmonės to labai norėjo.
Bet tolimesnėje perspektyvoje nematyčiau didesnio laimėjimo.
Sakoma, jog meilė trunka penkerius metus, o po to tiek pat laiko reikia iš jos išeiti. Meilė tiesioginiams merų rinkimams brandinta dešimtmetį, prognozuoju, kad truks dvi tris kadencijas.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NUOMONĖ: Politologas Alvidas Lukošaitis mano, jog meilė tiesioginiams merų rinkimams truks dvi tris kadencijas.
