Naujausios
„Moldovos ateitis – Europos Sąjungoje“
Šiauliuose vakar viešėjo Moldovos, kuri lapkritį Vilniuje pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Igor Klipii. Svečias lankėsi Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje, bendrovėje „Rūta“. Ambasadorius atsakė ir į „Šiaulių krašto“ klausimus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Domina profesinio rengimo patirtis
ŠPRC Prekybos ir verslo skyrius ambasadorių I. Klipii pakvietė aptarti bendradarbiavimo galimybių. Ambasadorių ypač domino šiauliečių patirtis, bendradarbiavimas su „Rūtos“ įmone, nes Moldovai tenka iš naujo kurti profesinio rengimo sistemą.
I. Klipii pabrėžė, jog Moldovą ir Lietuvą sieja istorinis ryšys. 1940 metais ji, kaip Lietuva, patyrė sovietų okupaciją ir buvo inkorporuota.
Moldova 1990 metų gegužę pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, nors pati dar nebuvo nepriklausoma šalis.
„Todėl laikoma, kad iš valstybių pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija“, – sakė I. Klipii.
Moldova turi 4 milijonus gyventojų, o teritorija – mažesnė negu Lietuvos. Šalies ekonomikos pagrindą sudaro žemės ūkis: vynuogių, daržovių auginimas, vyno gamyba.
„Moldova pagal vyno gamybą užima 11 vietą pasaulyje, – sakė ambasadorius. – Tik Rusija daro spaudimą ir taiko mūsų vynui ir daržovėms embargo, kaip Lietuvos pieno produktams.“
ES – Moldovos pasirinkimas
– Moldova, nepaisydama Rusijos spaudimo, Vilniuje pasirašė asociacijos sutartį su ES. Kokios viltys su ja siejamos? – klausėme ambasadoriaus.
– Ši sutartis atveria mums laisvos prekybos su ES galimybes. Bet keliami ir atitinkami reikalavimai. Atskiroms ekonomikos sritims bus taikomas 5–7 metų pereinamasis laikotarpis. Mūsų gamintojai turės prisitaikyti prie ES standartų.
Nors mūsų vynuogės, pomidorai, obuoliai labai geri, bet juos tiekiant, pavyzdžiui, ir Lietuvos rinkai, reikės išpildyti tam tikras sąlygas. Vyną laisvai galėsime tiekti jau nuo 2014 metų sausio.
Matau, kad jūsų vartotojai yra įpratę prie kitokio gero vyno ir mums teks užkariauti rinką. Tai nėra lengva, nes konkurencija labai didelė.
– Kokia Moldovoje buvo reakcija į asociacijos sutartį su ES?
– Prieš porą dienų iki Vilniuje vykusio ES viršūnių susitikimo Kišiniove įvyko sutarties pasirašymą palaikantis mitingas. Į jį susirinko per 100 tūkstančių piliečių. Daugiausia jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės – tie, kurių rankose yra šalies dabartis ir ateitis.
Mes gerai suprantame, kad Moldova neturi kitos ateities, kaip būti ES.
Tik aiškaus kvietimo stoti į ES dar nesulaukiame. Asociacijos sutartis – tik labai mažas žingsnis ta kryptimi. Labai tikimės, kad kitame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuris vyks Rygoje, kai Latvija pirmininkaus ES, tokio kvietimo sulauksime.
Galbūt tada sugebėsime įtikinti didžiąsias ES šalis, kad esame to verti. Baltijos šalių, Lenkijos nereikia įtikinėti – jos mūsų lūkesčius gerai supranta ir palaiko.
Mums visiškai akivaizdu, ką gali suteikti Rytų šalių sąjunga, o ką Europos Sąjunga. Tik vienu atveju ne taip lengva įtikinti, kad esame to verti, o kitu – kad paliktų mus ramybėje. Rusija mus, kaip Ukrainą, nori išlaikyti savo įtakos zonoje ir ekonomonėje priklausomybėje. Todėl mums labai reikalinga Lietuvos pagalba.
– Ar jos pakanka?
– Taip. Kartais užtenka ir mažesnio partnerio, kuris sugeba stipresniems ir didesniems įrodyti, kas mums rūpi ir atstovauti lūkesčiams.
Jūs, kaip mes, išgyvenote sovietinę ir komunistinę priespaudą, todėl gerai mus suprantate. Tai ypač vertiname.
– Kokia Moldovos visuomenės dalis pritaria suartėjimui su ES?
– Už tai pasisako 55–56 procentai šalies gyventojų. Vyresnioji karta, tautinės mažumos savo mentalitetu daugiau laikosi praeities nuostatų.
– Kaip vertinate Ukrainos įvykius, ten vykstančius mitingus dėl nepasirašytos asociacijos sutarties su ES?
– Negaliu jų vertinti, kaip kitos šalies atstovas. Tik manau, kad Ukrainos žmonės turi teisę ir gali savarankiškai apsispręsti dėl šalies ateities.
Yra ko pasimokyti
– Ar prieš atvykdamas į Lietuvą turėjote susikūręs stereotipų apie mūsų šalį?
– Lietuvoje dirbu trečius metus. Prieš tai lankiausi tik kartą – Vilniuje. Tada man pasirodė, jog Lietuvoje labai mažai saulės, niūroka, liūdna. Šis įspūdis seniai išsisklaidė.
Iki diplomatinės veiklos buvau parlamento narys, visada politiškai atstovavau europinėms nuostatoms. Įtikinėdamas mūsų žmones, dažnai rėmiausi Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pavyzdžiu.
Griūnant Sovietų Sąjungai skirtumai tarp mūsų šalių buvo ne tokie dideli. O dabar? Turime daugiau gyventojų nei Lietuva, o mūsų šalies biudžetas yra penkis kartus mažesnis nei Lietuvos.
Mes dar dairomės, į kurią pusę sukti, niekaip negalime išbristi iš balos.
Lietuvius pažinau kaip tautą, kuri turi stiprų savigarbos jausmą ir gerbia kitas tautas.
Kišiniove manęs dažnai klausia, ką reikia perimti? Mes labai skirtingi, bet tie skirtumai ir turi išlikti. Tačiau jūsų atkaklumas, sugebėjimas siekti užsibrėžto tikslo, įgyvendinti planus daro didelį įspūdį. To galima pasimokyti.
Jono TAMULIO nuotr.
SVEČIAS: Moldovos ambasadorius Igor Klipii susitiko su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus dėstytojais ir studentais.
