
Naujausios
Politinis elitas blaškosi, o visuomenė pilietiškėja
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tik po dviejų balsavimų pripažino, jog referendumui dėl žemės nuosavybės skelbti surinkta pakankamai piliečių parašų. Liberalų sąjūdis rengiasi VRK sprendimą skųsti teismui. Ko bijo politinis elitas?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš pradžių – ne, vėliau – taip
Pirmadienį VRK iki vėlaus vakaro sprendė, ar pripažinti, jog referendumo reikalauja pakankamas piliečių skaičius – 300061.
Iš pradžių paskelbta, jog VRK referendumui žalios šviesos neuždegė. Už išvadą, kad parašų pakanka, iš 14 VRK narių balsavo tik 6. Prieš balsavo vienas, susilaikė 7 nariai. Tokiu būdu joks sprendimas priimtas nebuvo, nes VRK baigiamasis aktas nebuvo patvirtintas.
Nepalikę posėdžio referendumo iniciatyvinės grupės nariai pareikalavo, kad VRK priimtų galutinį neigiamą arba teigiamą sprendimą.
Po pertraukos per antrą balsavimą pripažinta, jog iniciatyvinė grupė surinko ne mažiau kaip 300000 parašų.
Tik VRK išvadoje, kuri keliaus į Seimą, žodžio „surinko“ nėra, jis pakeistas žodžiu „pateikė“. VRK pirmininko Zenono Vaigausko nuomone, esmės tai nekeičia.
Už tokią išvadą balsavo 12 komisijos narių, prieš – nebalsavo nė vienas, susilaikė 3 nariai.
Pagal Konstituciją Seimas turi skelbti referendumą, kai to reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Kreipsis į teismą
Vakar Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog rengiamasi apskųsti VRK sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kreipsis į teismą VRK narys, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui.
Pirmiausia keliančios abejonių VRK sprendimo priėmimo aplinkybės.
„Iš pradžių sprendimas buvo nepriimtas, po to priimtas, bet neaiški formuluotė, – sakė E. Masiulis. – Ką reiškia, kad parašai ne surinkti, o pateikti?“
Kyla klausimų ir dėl parašų teisėtumo. Pati VRK dėl galimo dalies parašų klastojimo kreipiasi į Generalinę prokuratūrą.
„Bet esminis dalykas yra tas, kad Vyriausiasis administracinis teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti išaiškinti, ar referendumo nuostata dėl žemės nuosavybės neprieštarauja Konstitucijos nuostatai dėl teisės į privačią nuosavybę, - aiškino liberalų lyderis.
Liberalai įsitikinę, jog būdami ES esame įsipareigoję suteikti galimybę kapitalo laisvam judėjimui ir turime leisti įsigyti užsienio piliečiams žemės ūkio paskirties žemę.
Tai ar turi būti surengtas referendumas?
„Surinkus 300 tūkstančių parašų, referendumas turi būti, – neneigia E. Masiulis. – Bet jis turi būti labai aiškus.“
Dabar jam net neaišku, kaip balsuoti, kai vienai referendumo nuostatai pritari, o kitai ne? Pavyzdžiui, pritariąs, kad reikia iki 100 tūkstančių parašų sumažinti referendumo inicijavimo kartelę.
„Tai visiškas VRK aplaidumas, kad suderino tokias referendumo nuostatas, – piktinosi E. Masiulis. – Laikas vyti lauk tokią komisiją.“
Politinis elitas bijo
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis taip pat tikina – referendumas turi įvykti.
„Aš prisiekiau laikytis įstatymų ir negaliu Seime balsuoti kitaip“, – tikina parlamentaras.
Bet pripažįsta, jog politinis elitas referendumo bijo ir nenori – dėl Lietuvai didėjančių „pavojų ir grėsmių“. Iki šiol referendumai rengti daugmaž žinant visuomenės nuomonę. Kaip bus šį kartą, neaišku.
„Politinis elitas pasimetęs – tai faktas, – sako K. Masiulis. – Žmonės išsigando žemės pardavimo užsieniečiams, o politikai nenumatė, jog taip gali būti. Buvo svarstoma saugiklius sudėti, bet nieko iki galo nebuvo priimta. Dabar dauguma politikų supranta, jog gali būti rimtų pasekmių, kurios vestų į išstojimą iš ES. Lietuvai tai reikštų rimtas finansines ir geopolitines problemas.“
Bet vienareikšmiai pripažįsta, jog „tauta turi teisę rinktis skausmingesnį kelią, reikalauti referendumo, net kai jo klausimai suformuluoti taip netinkamai“.
Jis svarsto, jog nebūtų tragiška, jeigu referendumas turėtų teigiamą baigtį. Žmonės esą „pasimokytų stipriai apsiplikę ir kitą kartą nepasiduotų provokacijoms“.
Referendumo iniciatyvoje jis įžvelgia ir teigiamų pusių.
„Akivaizdu, kad žmonės nori patys spręsti klausimus ir labiau dalyvauti politikoje, – sakė parlamentaras. – Per daug menkai pas mus naudojami tiesioginės demokratijos instrumentai. Politinis elitas turi suprasti, kad juos naudojant galima pasiekti didesnės santaikos. Apie referendumo barjero mažinimą turime galvoti, įvyks ar neįvyks referendumas.“
Valdžiai – šaltas dušas
Šiaulių universiteto profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas politikos elito reakciją į referendumo iniciatyvą vadina „visišku blaškymusi“.
„Vytautas Landsbergis svaidosi žaibais, referendumo iniciatorius vadina vos ne KGB agentais, Algirdas Butkevičius ketina referendumą užbaigti Seime, – sako A. Gumuliauskas. – Partijos atstovai jau teikia saugiklių dėl žemės pardavimo užsieniečiams pasiūlymus.“
Bet partijoms ignoruoti 300 tūkstančių piliečių parašų bus sudėtinga.
„Artėja rinkimai, ir tie 300 tūkstančių rinkėjų tradicinėms partijoms gali pasakyti „ne“, – sako politologas.
Jis svarsto, jog valdžia turi vienintelę išeitį – eiti į dialogą ir į kompromisą su referendumo iniciatoriais. Įvesti saugiklius dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parodyti, kad atsižvelgia į referendumo iniciatorių poziciją.
„Bet toks dialogas iki šiol nevyksta, – pastebi A. Gumuliauskas. – Priėjome prie kryžkelės, kada reikia keisti valdymo formas. Lietuvos piliečiai yra aktyvūs, jų negalima pastumti į šoną. Manau, po 1990 metų tai vienas svarbiausių pilietiškumo proveržių, kuris įeis į istoriją. Valdžiai – tai šaltas dušas. Toks, per kurį paaiškėjo, kiek daug darbų valdžia neatliko juridiškai nustatyti santykį su Europos Sąjunga.“
Leonido VOROBJOVO pieš.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPĖJIMAS: Profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas sako: „Artėja rinkimai, ir ignoruoti surinktus 300 tūkstančių parašų bus sudėtinga – tie patys rinkėjai gali pasakyti tradicinėms partijoms „ne“.
ELTA nuotr.
NUOSTATA: Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, sako, jog VRK sprendimas bus apskųstas teismui.
Valdo KOPŪSTO ( Elta) nuotr.
BAIMĖ: Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, jog politinis elitas nenori referendumo dėl finansinių ir geopolitinių „grėsmių": „Šis referendumas, skirtingai nuo ankstesnių, pavojus didina, o ne mažina.“