Naujausios
Politikos vilkas palieka partiją
Šiaulių miesto tarybos narys Vytautas Juškus, kurio politinė patirtis – viena solidžiausių, išstoja iš Socialdemokratų partijos. „Nebėra prasmės būti partijoje, kurioje tavęs nei girdi, nei nori girdėti, kuriai esi nereikalingas“, – sako V. Juškus. Interviu „Šiaulių kraštui“ jis kalba apie partinių vadų diktato pasekmes ir Šiaulių miesto savivaldybėje.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pašalinti nebūtų lengva
V. Juškus – labiausiai patyręs Šiaulių miesto tarybos Socialdemokratų frakcijos narys, buvęs meras, buvęs Seimo narys. Bet ir pats „nepaklusniausias“.
– Po to, kai dalyvavote balsavime nuverčiant socialdemokratų deleguotą Savivaldybės administracijos direktorių Gedeminą Vyšniauską, pasklido kalbų, kad galite būti šalinamas iš partijos. Užbėgate tam už akių?
– Pašalinti miesto Tarybos narį nėra taip paprasta – įstatymas gina.
Vietos savivaldos įstatymas draudžia persekioti savivaldybės tarybos narį už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos, jos komitetų posėdžiuose.
Kita vertus, kas žino, kaip balsavau – balsavimas buvo slaptas. Tik pats nuverstas direktorius kažkodėl mano, jog „vieno mūsų partiečio balsas“ buvo lemiamas. Nesusiskaičiuoja, kad ne vieno, o dviejų balsų persvara buvo nuverstas. Tik direktoriui siūliau pačiam atsistatydinti, jeigu interpeliacija bus priimta svarstyti. Bet Edvardas Žakaris (partijos skyriaus pirmininkas – red. past.) manė kitaip.
Politinių partijų įstatymas draudžia veikti partijoms, kurių veikloje proteguojami veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai ir įstatymams. Taigi, mano konstitucinę teisę pasirinkti, kaip balsuoti Taryboje, negali drausti joks partijos skyriaus pirmininkas.
Tie, kas galvoja, kad galima pašalinti V. Juškų iš partijos, jokių šansų tam neturi. Bet jiems palengvinu kelią – pats atsitraukiu, viešai pareiškiu, kad išstoju iš partijos.
Užčiaupti nepavyks
– Kodėl apsisprendėte trauktis?
– Seniai esu pareiškęs, jog iki kaulų smegenų esu „brazauskininkas“, bet ne „žakarininkas“.
Dėl skyriaus skaldymo kažkada E. Žakarį buvo perspėjęs pats Algirdas Brazauskas. Sakė jam: „Kurk, Edvardai, naują partiją, bet ne skaldyk.“
Tai, kas dabar vyksta partijos Šiaulių skyriuje, demokratine partija nė nekvepia. Daugiau panašu į uab-ą, o ne į partiją.
Aplinka, kurią pirmininkas sau susikūrė, rodo, kad jokių naujų idėjų nė būti negali. Į skyriaus tarybą surinkta tokia dauguma, kuri balsuoja tik už tai, ką pirmininkas pasiūlo.
Antra vertus, mano ir E. Žakario požiūris į korupcinius veiksmus kardinaliai skiriasi. Tai pagrindinis dalykas, kodėl skiriasi ir mūsų keliai.
– Ką turite galvoje, taip teigdamas?
– Pirmiausia „Bangelės“ skandalą. Šio lopšelio-darželio buhalterė – mūsų partijos narė – apsivogė. Ji pasisavino 146 tūkstančius litų, o iš viso pasisavinta 165 tūkstančiai. Savinosi lėšas, kai įstaigai vadovavo Danutė Ona Statulevičienė – taip pat mūsų partijos narė. Ji – ir Seimo nario E. Žakario padėjėja.
Tiesiai sakau, kad buhalterė apsivogė, nes kaip Tarybos Antikorupcinės komisijos pirmininkas turiu jos raštišką prisipažinimą. Ji pati rašo, jog neteisėtai pasisavino darželio pinigus. Tikina, kad tai darė viena ir direktorei nežinant.
Kaip galėjo nežinoti direktorė, kuri kas mėnesį deda parašą ant finansinių ataskaitų, kuri pagal pareigas ir įstatymą atsako už racionalų lėšų naudojimą? Kompiuteriu, sako, nemokėjo dirbti.
Bet ir į direktorės, ir jos vyro sąskaitą buvo pervesta pinigų daugiau, nei priklausė atlyginimo. Ar ir savo pinigų nemokėjo susiskaičiuoti?
Negerų įtarimų kyla, kad buhalterė ypač dideles sumas persivedinėjo per rinkimų laikotarpius.
Bet kai „Bangelės“ skandalas buvo svarstomas partijos skyriaus taryboje, nors esu jos narys, manęs nė nekvietė. Nors apie tai turiu visą informaciją. Jaučiau norą mane išeliminuoti, užčiaupti. Byla – aiški, bet reikalas tempiamas jau metus.
Šiandien D. O. Statulevičienė – miesto Tarybos narė, toliau dirba E. Žakario padėjėja ir fotografuojasi šalia mero ir Premjero.
Manau, jog Savivaldybė galėjo tam lėšų vogimui užkirsti kelią. Kai 2011 metais darželis buvo tikrintas, jau buvo iššluota 36 tūkstančiai litų, bet tikrintoja to nematė.
Gal dėl to, kad žinojo, kas tą darželį „kuruoja“? Apsidrausdama ataskaitoje tik parašė, kad reikia atlikti visapusį finansinės veiklos auditą.
Kai meras pasiūlė vadovauti Antikorupcinei komisijai, tiesiai sakiau: neapsidžiaugsite. Negaliu pro pirštus žiūrėti į tuos, kurie pažeidžia įstatymus, daro nusikaltimus.
– Kokie kiti motyvai?
– Įkyrėjo ir nuolatinis E. Žakario kišimasis į miesto Tarybos reikalus.
Buvo parengta mokyklų tinklo pertvarkos programa, koalicija buvo pasirengusi ją priimti. Bet E. Žakaris pasakė „ne“ ir klausimas buvo išmestas iš Tarybos darbotvarkės. Partneriai po to mūsų klausė, kas pas jus partijoje vyksta?
Ne vieną nuversto direktoriaus pasirašytą įsakymą A. Beinoravičiui (laikinasis Savivaldybės administracijos direktorius – red. past.) jau teko atšaukti dėl pažeistų įstatymų.
Nežinia su kuo pasitaręs G. Vyšniauskas parašė raštą ir dėl miškų perėmimo.
Dėl nurodymų įrengti prieplauką, kuriai pinigai nebuvo skirti, medžiagą prokuratūrai jau perdavė konservatoriai.
Savivaldybėje dar nėra buvę tokių triukų, kad darbai būtų daromi, miesto Tarybai nepaskyrus pinigų. Blogiausia, kad net meras laiko tai norma.
Dėl komunalinių atliekų vežėjo konkurso taip pat bręsta skandalas. Konkursas buvo pravestas dar prie V. Damulevičiaus, kai jis vadovavo Savivaldybės administracijai. Laimėtoju paskelbta bendrovė „Specializuotas transportas“. Kitas dalyvis konkursą apskundė. Jo pasiūlymas atmestas, nes trūko kelių pažymų. Bet tokių pažymų, mano duomenimis, trūko ir „Specializuotam transportui“.
Teismai nesibaigė, bet G. Vyšniauskas sutartį su „Specializuotu transportu“ pasirašė trims metams. Esą E. Žakaris taip pataręs.
G. Vyšniauskui sakiau, melskis, kad teismo sprendimas būtų palankus Savivaldybei. Kitaip būsiu pirmas, kuris inicijuos išieškoti nuostolius iš kaltininko.
– Bet ar bandėte partijoje apie tai kalbėti?
– Esu bandęs, bet negirdėjo ir nė nenori girdėti. Su E. Žakariu akis į akį esame kalbėjęsi tik prieš kokius trejus metus. Skyriaus taryboje kalbėti beprasmiška – išgirsi, jog nesvarstome to, kas su darbotvarke nesusiję.
Iš politikos dar nesitrauks
– Ar trauksitės ir iš politikos?
– Nesitrauksiu. Miesto Taryboje dirbsiu iki kadencijos pabaigos, pereinu į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją.
– Bandysite dar dalyvauti savivaldos rinkimuose?
– Pažiūrėsiu. Man jau 70 metų – tai minusas. Manau, jog kuo daugiau jaunų žmonių turėtų ateiti į miesto Tarybą. Bet vienas kitas ir iš vyresnių politikų, žinančių įstatymus, išmanančių Savivaldybės tarybos darbą, turi likti. Kad nebūtų padaryta klaidų.
Bet nesirengiu tapti kurios nors partijos nariu. Jeigu ir pasiūlys būti kandidatų sąraše, liksiu nepartiniu.
– Daug visuomeninių judėjimų rinkimams kuriasi, merų kandidatūras kels, gal į kurį pasuksite?
– Neįžvelgiu tokių judėjimų perspektyvos. Dėl rinkimų susibėga, o po rinkimų išsiskirstys? Kokia bus jų atsakomybė, jeigu bus iškeltas į merus nekompetentingas žmogus ir ant bangos išrinktas? Toks meras būtų nelaimė miestui.
Partijos pačios sau kiša koją
– Kaip manote, kodėl partijos niekaip neiškopia iš žemų pasitikėjimo reitingų?
– Priežasčių – ne viena. Bet bene labiausiai žmones piktina tai, kad partijos, kai tik ateina į valdžią, į postus savus partinukus sukiša.
Jeigu skiriamas kompetentingas žmogus, tai su postų dalijimu, perdalijimu galima susitaikyti. Bet juk sodinamas ir kvailas, svarbu, kad tik savas. Žmonės tai mato – tai iššaukia nepasitikėjimą partijomis.
G. Vyšniauskas, pavyzdžiui, tikrai geras žmogus, bet visiškai neturėjo kvalifikacijos vadovauti Savivaldybės administracijai.
Šiaulių atveju nė nebeaišku, meras ar partijos skyriaus pirmininkas vadovauja miestui? Miesto Tarybos narius tai piktina, o meras to nė nesuvokia.
Kai pats buvau meru, neprisileidau artyn nė vieno partinio vaduko, nė vieno Seimo nario. Tam pačiam E. Žakariui pasakiau, jog būsiu ne partijos, o šiauliečių meras. Piktinosi, kaip išdrįsau taip pasakyti.
Žmonių neatleidinėjau, skyrių vedėjams buvau pasakęs, jeigu bent užuominų bus apie kyšių ėmimą, lėksite iš darbo, ir dirbo, kaip laikrodukai.
Rinkėjui nėra kito kelio kaip nubausti politikus – tik per rinkimus pareikšti savo valią. Viliuosi, atrinks rėksnius nuo norinčių ir galinčių dirbti merais ar Tarybos nariais.
– Miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys politikams yra pasakęs: „Ne apie rinkimus galvokite, o dirbkite taip, kad žmonės jūsų darbus atsimintų“.
– Labai teisingai pasakė. Partinių paklodžių tampymas, partijų kišimasis į miesto valdymą yra nepaprastai žalingas Savivaldybės veiklai.
Mano valia būtų, įstatymu apribočiau partijų kišimąsi į Savivaldybės valdymą.
Gal kas galvos, kad dėl ambicijų pasitraukiu iš partijos. Ne. Tiesiog tikiuosi, gal bent dalis partijos žmonių praregės ir susivoks, kas vyksta. Tiesiog nebematau, kaip galima kitaip paveikti situaciją.
Ir tai ne tik socialdemokratų problema. Jaunimas partijose sunkiai prasimuša. Perspektyvių jaunų žmonių yra daug, bet juk ir jų negirdi.
Partijos rodytų jaunus žmones, mūsų – vyresniųjų, nebereikėtų. Būtų ir kitoks požiūris, ir kitoks miesto valdymas – nebebūtų to partinio protekcionizmo.
E. Žakaris, manau, turėtų prisiimti atsakomybę ir dėl V. Simulik komandos atėjimo bei išėjimo iš partijos, ir dėl direktoriui pareikštos interpeliacijos.
Turėtų atsistatydinti ir užleisti vietą jaunam žmogui. Tada šiauliečiai gal pamatytų, kad šioje partijoje kažkas keičiasi, o dabar – absoliutus sąstingis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: Vytautas Juškus: „Partinių paklodžių tampymas, partinis protekcionizmas daro didelę žalą Savivaldybės veiklai. Būtų mano valia, įstatymu apribočiau partijų kišimąsi į savivaldybių valdymą.“
POLITIKAS: Vytautas Juškus traukiasi iš socialdemokratų gretų, bet tikisi, jog šis jo žingsnis atvers akis kitiems ir paskatins pokyčius partijos Šiaulių skyriuje.
