Naujausios
Politinės skyrybos įvyko, ar bus naujas medaus mėnuo?
Šiauliuose vienas po kito paskelbti pareiškimai apie politines skyrybas. Likus pusmečiui iki savivaldos ir tiesioginių merų rinkimų, politikai suka nuo partijų į visuomeninius judėjimus. Ar partijos taip supančioja rankas? Ką įgis rinkėjas, išsirinkęs „savo“ merą – partinį ar nepartinį?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Atsuka nugaras partneriams
Dvejos politinės skyrybos įvyko. Jų formos skirtingos, o esmė viena – rengiamasi rinkimų kovai ir abiem atvejais kratomasi partinių pančių.
Per pirmąsias skyrybas nuo socialdemokratų atskilo parlamentaro Valerijaus Simulik komanda – buvę socialliberalai. Oficialus pretekstas kone su žiniasklaida susijęs. Iš jos esą sužinota, jog skaldo partijos skyrių, jog kaltinami skyriaus griovimu.
„Šiaulių kraštas“ pagarsino tai, kas vyksta Šiaulių socialdemokratų gretose. V. Simulik pripažino, jog per dvejus metus buvimo vienoje partijoje „visada buvome laikomi kitokiais – ačiū už gerą kompaniją, bet einame kitokiu keliu“.
Per antrąsias skyrybas iš miesto Tarybos pasitraukė vienas įtakingiausių Šiaulių politikų „tvarkietis“ Vidmantas Japertas.
Jo oficialus argumentas – galimas viešų ir privačių interesų konfliktas, tapus neseniai miesto Tarybos sudarytos Verslo tarybos pirmininku. Į šią tarybą buvo deleguotas asocijuotų verslo struktūrų ir jų interesams atstovauja.
Bet skirtingai nei V. Simulik, kuris padėkojo buvusiems partneriams ir „draugiškai“ išsiskyrė, V. Japertas smarkiai trinktelėjo durimis.
Jis apkaltino valdančiąją daugumą suformavusias partijas – pirmiausia didžiuosius koalicijos partnerius – pavertus Tarybą neveiksnia.
V. Japertas „išsigimstančia valdymo forma“ pavadino tokį partinį valdymą, kai nebeaišku, Taryboje ar Seimo narių ir darželių vedėjų kabinetuose priimami sprendimai, kai pusę kadencijos derinami socialdemokrato mero ir konservatoriaus direktoriaus požiūriai, o vėliau deleguojamas „savas“, bet aiškiai kompetencijos stokojantis direktorius.
Renkasi visuomeninius judėjimus
Ir V. Simulik, ir V. Japertas pareiškė, jog partijoms renkasi alternatyvą – burs visuomeninius judėjimus savivaldos ir tiesioginiams merų rinkimams.
V. Japertas partinio bilieto dar nededa. Bet aiškiai formuluoja, jog 17 metų politikoje dalyvavo su partijomis tik todėl, kad „kitokios formos dalyvauti miesto politiniame gyvenime nebuvo.“
Su šiais rinkimais yra įteisinta galimybė kandidatus ir į merus, ir į savivaldybių tarybas kelti ne tik partijoms, bet ir visuomeniniams judėjimams, kurie įstatyme įvardyti visuomeniniais komitetais.
Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus būti iškeltam kandidatu į merus V. Simulik turėjo mažai šansų. Nors savo komandoje skaičiuoja 200 narių, ji sudarė tik penktadalį skyriaus.
Varžytis būtų tekę su dabartiniu meru Justinu Sartausku, o dviejų kandidatų partija negali iškelti.
V. Japertas tiesiai neatsako, ar kandidatuos į merus su visuomeniniu judėjimu. Bet neneigia, kad su juo eis į naują miesto Tarybą.
Kokia vizija?
Nuo partijų atsitraukiantys ir savo komandas telkiantys politikai tikina, jog per visuomeninius judėjimus efektyviau Taryboje sklistų bendruomeninės idėjos.
V. Japertas įsitikinęs, „jeigu Taryboje vyrautų bendruomeninės nuomonės, tai ir partijos kitaip dirbtų“.
„O meras turi būti bendruomenės atstovas – ne politikas. Miestui reikia šeimininko, turinčio bendruomenės palaikymą“, – sakė V. Japertas, kai pirmą kartą „Šiaulių kraštui“ prabilo apie bendruomeninio sambūrio idėją.
Be to, seniai manąs, jog merui, ypač tiesiogiai išrinktam, „nėra jokios būtinybės būti partiniu.“
Visuomeniniai judėjimai, formuojami šiems rinkimams, – tai galimybė paskatinti bendruomenės pilietiškumą, iškelti daugiau lyderių, didinti politinę konkurenciją. Didesnis pasirinkimas – tik į naudą rinkėjui.
Bet tai ir galimybė užšokti ant naujos populizmo bangos.
Socialiniuose tinkluose šiauliečių pilietiškumas jau ne vieną mėnesį skatinamas, pavyzdžiui, su šūkiu „Šiauliai – mūsų miestas, mūsų namai.“ O „pošūkis“ – „Šiauliai pasikeis, kai miesto Taryboje neliks nė vieno iš 31.“
Kitaip tariant, šluok visus – visi „prisidirbę“. Radikalu, bet populiaru.
Idėja eiti į rinkimus su miesto vėliava, o ne su partijų, jau buvo išbandyta per 1995 metų savivaldos rinkimus. Tada pirmą kartą savivaldybių tarybos buvo renkamos pagal partijų ir visuomeninių organizacijų kandidatų sąrašus.
Į miesto Tarybos rinkimus ėjo koalicija „Mūsų miestas – mūsų namai“, kurią sudarė įvairių pažiūrų politikai. Laimėjo 7 mandatus, buvo antri pagal jų skaičių, turėjo nemenką svorį, bet per kitus – 1997 metų – rinkimus išsiskirstė į partijas.
Ir vienas lauke – karys?
Dabar ir kiekvienas pilietis pats galės išsikelti kandidatu į merus. Išsirinkti tokį nepriklausomą merą visiškai realu. Tai rodo šios kadencijos nepriklausomų Tarybos narių pavyzdys.
Save išsikėlę du nepriklausomi Tarybos nariai, už kurių nestovėjo jokios politinės jėgos, pagal rinkėjų pasitikėjimą pralenkė ne vieną partiją. Surinko tiek balsų, kad būtų galėję gauti ne vieną, o po keturis–tris mandatus.
Tik šiandieninė jų patirtis rodo, kad pavieniams nepriklausomiems politikams įveikti Taryboje „partinę blokadą“ praktiškai nėra jokių šansų.
Be atramos sunku
Alfredas Lankauskas, kuris dirba Taryboje nuo pat pirmos kadencijos, yra buvęs ir nepartiniu, ir partiniu meru.
Jis ilgai kratėsi partijų, bet dabar politikams patartų nesiblaškyti po visuomeninius judėjimus.
„Nėra paprasta būti nepartiniu meru, – teigia politikas. – Vienu metu man buvo tokia situacija susidariusi, kad partinės frakcijos tariasi, o mero nekviečia – partiniu lygmeniu priiminėja sprendimus. Teko ultimatumą pateikti: išeinu iš merų arba kitaip ima elgtis“.
A. Lankauskas pabrėžia, jog, neturint politinės atramos Taryboje, su kokiu judėjimu eitum, „nieko gero nebus“.
„Partijos iš dalies suriša rankas, varžo, bet jos ir drausmina, – sako A. Lankauskas. – Laikinai susibėgusios grupuotės kažin ar rimtus darbus gali nuveikti?"
Jis neatmeta populizmo naujos bangos grėsmės ir net marginalų atėjimo į Savivaldybę. Pagrindas tam neišnykęs – partijos yra reitingų dugne, žmonės neįžvelgia jų efektyvesnio darbo.
„Visas procesas šiek tiek panašėja į chaosą, – mano A. Lankauskas. – Jeigu anksčiau į Tarybą eidavo septynios aštuonios partijos, tai dabar gali būti ir penkiolika šešiolika. Daliai Tarybos narių ir dabar stinga profesionalumo, bet tokia yra demokratijos kaina.“
Svarbu – stuburas
Kitas buvęs Šiaulių meras Vytautas Juškus politikų atsitraukimą iš partijų vertina ramiai. Jo žodžiais, kiekvienas turi teisę apsispręsti, kokioje organizacijoje būti.
Tik pažymi, jog atsitraukiant bandoma sumenkinti buvusius partnerius: „Prieš rinkimus nori sustiprinti savo pozicijas.“
„Žmonės nori tiesiogiai rinkti merus, partijos jiems pabodusios, ir tie, kurie eis su visuomeniniais judėjimais ir kurs rinkimų komitetus, matyt, mano, jog daugiau šansų turi laimėti“, – svarsto politikas.
Jis teigiamai vertina rinkėjams suteiktą galimybę išsirinkti merą. Vienintelę problemą įžvelgia, ar rinkėjas prioritetu laikys kompentenciją ar kitas kandidato savybes.
„Jeigu bus išrinkti tie, kurie lips ant bačkos ir tik garsiau rėks, miestui tai gali turėti rimtų pasekmių, – sako politikas. – Bet per tiek rinkimų, kiek yra buvę, manau, rinkėjas pakankamai yra išprusęs.“
V. Juškus įsitikinęs, jog ir partinis, ir nepartinis meras gali puikiai dirbti. Net jeigu ir neturės didesnės atramos Taryboje.
„Pats dirbau meru su mažuma Taryboje, – prisimena V. Juškus. – Bet neprisileidau jokios asmenybės, kuri pradėtų diktuoti man savo valią ir stengiausi būti objektyvus visų partijų atžvilgiu“.
Jo nuomone, merui yra svarbu turėti stuburą, sugebėti tartis su Taryba ir nebūti tampomam užkulisinių „merų“ – nepaklusti „partijų vadukams“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIORITETAI: Mero duonos ragavęs Vytautas Juškus sako, jog meru puikiai gali dirbti ir partinis, ir nepartinis, jeigu yra kompetentingas, sugeba tartis ir turi tvirtą stuburą: „Negali būti tampomas užkulisinių „merų“.
PATIRTIS: Alfredas Lankauskas, būdamas nepartiniu meru, yra patyręs „partinę blokadą“ ir mano, jog, neturint Taryboje politinės atramos, su kokiu judėjimu eitum, „nieko gero nebus.“
Vidmantas JAPERTAS: „Jeigu miesto Taryboje vyrautų bendruomeninės nuomonės, patikėkite, ir partijos kitaip dirbtų.“
Valerijus SIMULIK: „ Ačiū už gerą kompaniją, bet einame kitu keliu.“
