Kalbininkui skauda širdį dėl kalbos

Kal­bi­nin­kui skau­da šir­dį dėl kal­bos

Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis, žy­mus kal­bi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Žu­per­ka, Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius eme­ri­tas, va­kar Sa­vi­val­dy­bė­je pa­svei­kin­tas 79-ojo gim­ta­die­nio pro­ga. Jis la­biau­siai iš­gy­ve­na dėl Šiau­lių uni­vers­ti­te­to, dėl lie­tu­vių kal­bos si­tua­ci­jos.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Mies­to švie­suo­lį K. Žu­per­ką, ku­ris per Ka­zi­mie­ri­nes šven­tė ir sa­vo gim­ta­die­nį, priė­mė me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Ap­do­va­no­jo sve­čią Vil­man­to Damb­raus­ko al­bu­mu „Ma­no mies­to po­tre­tai“.

„Ma­lo­nu, nes ėjau pas sa­vo me­rą, už ku­rį bal­sa­vau“, – sa­kė žur­na­lis­tams K. Žu­per­ka. Bet „sa­vo me­rui“ ne­lin­kęs pa­ta­ri­mų da­ly­ti. „Ne­su me­ro pa­ta­rė­jas“, – tei­gė gar­bės pi­lie­tis.

Juo­ka­vo, kad ša­lies ži­niask­lai­dai apie Šiau­lius ne­no­rė­tų kal­bė­ti „snarg­liuo­da­ma­sis“, bet vie­tos žur­ma­lis­tams ga­lin­tis pa­sa­ky­ti „tie­siai švie­siai“.

„Skau­du dėl uni­ver­si­te­to, kad jis trau­kia­si, kaip ta šag­re­nės oda, – sa­kė moks­li­nin­kas. – Li­tua­nis­ti­ka – taip pat, uni­ver­si­te­te ne­lie­ka lie­tu­vių kal­bo­ty­ros ma­gist­ran­tū­ros.“

Lie­tu­vių kal­bos ba­ka­lau­ro stu­di­jos dar yra, bet pa­sku­ti­nę lie­tu­vių kal­bo­ty­ros ma­gist­ran­tū­ros stu­den­tę pro­fe­so­riui te­ko eg­za­mi­nuo­ti šių me­tų sau­sio mė­ne­sį. Ant­ra­me ma­gist­ran­tū­ros kur­se ji bu­vo vie­nin­te­lė stu­den­tė, o pir­mo ma­gist­ran­tū­ros kur­so nė­ra.

„Jei­gu dve­ji me­tai stu­den­tų ne­prii­ma­ma, tai ta pro­gra­ma yra lik­vi­duo­ja­ma – taip ir bus“, – ap­gai­les­ta­vo K. Žu­per­ka.

Bet dar tu­rįs op­ti­miz­mo, kol uni­ver­si­te­tas iš­lai­ko tre­čią stu­di­jų pa­ko­pą – dok­to­ran­tū­rą.

„Vien kal­bi­nin­kų tu­ri­me tris dok­to­ran­tus, – pa­si­džiau­gė. – Ži­no­ma, jie čia, Šiau­liuo­se, ma­žai dar­bo tu­rės, bet ar blo­gai, kad ki­tiems išau­gi­na­me moks­lo dak­ta­rus.“

K. Žu­per­kos nuo­mo­ne, tik pa­tys esa­me kal­ti, kad ne­puo­se­lė­ja­me, ne­sau­go­me lie­tu­vių kal­bos, kad raš­tin­gu­mas mąž­ta.

„Lie­tu­viui rei­kia su­da­ry­ti la­bai blo­gas są­ly­gas, pa­ro­dy­ti prie­šą ar­ba pa­ts jį pa­ma­to, ta­da tik sė­da ant žir­go kaip šv. Jur­gis ar Vy­tau­tas Di­dy­sis, – sa­kė kal­bi­nin­kas. – O kai tik pa­čiam rei­kia tvar­ky­tis, tai ir ne­ži­no, nuo ko sa­vo na­muo­se pra­dė­ti tvar­ką da­ry­ti. Taip da­bar yra su lie­tu­vių kal­ba. Juk nie­kas jos ne­spau­džia, kaip so­viet­me­čiu, pa­tys vis­ką da­ro­me.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

NUO­MO­NĖ: Ka­zi­mie­ras Žu­per­ka, mies­to gar­bės pi­lie­tis, žy­mus kal­bi­nin­kas, sa­ko: „Lie­tu­viui rei­kia pa­ro­dy­ti prie­šą – ta­da sė­da ant žir­go kaip šv. Jur­gis ar Vy­tau­tas Di­dy­sis, o kai pa­čiam rei­kia tvar­ky­tis, ne­ži­no, nuo ko pra­dė­ti da­ry­ti tvar­ką sa­vo na­muo­se. Taip da­bar yra su lie­tu­vių kal­ba.“