Naujausios
Kuo toliau į aikštę, tuo mažiau idėjų
Šiaulių miesto savivaldybėje su bendruomenės atstovais trečiadienį vėl aptartos centrinės aikštės sutvarkymo užduotys. Aistros vėl kyla dėl paminklo statybos. Reikalauta šalinti obeliską karių kapinėse ir pačias kapines.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Su pinigų „užnugariu“
Diskutuoti susirinko negausi auditorija: keli aktyvūs miestiečiai, architektai, politikai. Savivaldybė ir pasiūlymų nėra daug gavusi – vos apie dešimt. Siūlymų vis dar laukiama. Jie renkami, nes Savivaldybė skelbs konkursą centrinės aikštės konversijos (Prisikėlimo aikštės su prieigomis sutvarkymo) idėjai siūlyti ir techniniam projektui parengti.
Pagal URBAN programą miestas gaus europinių milijonų. Juos panaudoti reikės iki 2020 metų. Iki to laiko ir aikštė turi būti sutvarkyta.
Kad architektai „pradėtų galvoti“, Tarybai bus siūloma didinti premijų už geriausias idėjas dydį. Už pirmą vietą – kol kas numatyti 10 tūkstančių litų. Mero Justino Sartausko nuomone, turėtų būti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų.
Kliūva simbolis ir paminklas
Projektui rengti siūlomas fenikso, kaip prisikėlimo, simbolis. Šis simbolis galėtų būti aikštėje įprasmintas. Miesto Taryba 2006 metais yra nusprendusi statyti paminklą tautos laisvei ir nepriklausomybei.
„Ar tautos laisvė, ar feniksas?“ – siūlė apsispręsti miesto meras. Jis įsitikinęs, jog Šiauliams fenikso simbolis būtų perteklinis: „Turime Saulės, Šauliuko simbolius, kam dar trečias?“
Mero nuomone, vienareikšmiai turi būti statomas tik paminklas Tautos laisvei. Konkursas dėl paminklo būtų skelbiamas atskirai.
Tarp manančių, jog paminklo aikštei nereikia – miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė. Bet kaip valdininkė paklūsta Tarybos sprendimui.
Tarybos nariui Aurimui Nausėdai kliūva obeliskas karių kapinėse netoli Savivaldybės. Siūlė ir pačias kapines iškelti iš miesto centro.
„Mirusieji nesispardo, ir tos temos nereikia eskaluoti“, – paragino politiką vyriausioji architektė R. Budrytė.
Politinei kadencijai ar miestui?
„Kam aikštė tvarkoma: frakcijai, kadencijai ar miestui bent 50 metų? – klausė Zenonas Sabalys, miesto garbės pilietis. – Galvokite apie perspektyvą, kad kelioms valdžios kadencijoms būtų ką veikti.“
Jis siūlė aikštės prieigose numatyti sklypą kultūros poreikiams – koncertų salei. Z. Sabalio nuomone, planuojamas statyti „Saulės“ priestatas neišspręs koncertų salės problemos.
Kitas diskusijos dalyvis siūlė aikštės pakraščius skirti verslui – prekybai, kavinėms. Pritarė siūlymui, kad šalia Kolegijos erdvė būtų projektuojama akademiniam jaunimui, bet ar ji nebus užstatyta? Trečiam atrodė absurdiška numatyti automobilių statymo vietas.
Apie idėjų laisvę
Romanas Kančauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pabrėžė, jog formuluojamos užduotys suteikia projektuotojams daug laisvės.
Įvardijama, kad reikia vadovautis prieš 15 metų patvirtintu aikštės detaliuoju planu, bet neatmetama galimybė ir jį keisti. Reikalaujama net naujos urbanistinės koncepcijos. Tą reikalavimą architektai kritikavo.
Vytenis Rudokas, vienas iš detaliojo plano autorių, pabrėžė, jog galima gauti „niekalą“, kai norima visko. Demonstruodamas detalųjį planą jis akivaizdžiai įrodė, jog plane yra užkoduotos ir aikštės sutvarkymo idėjos, ir funkcijos. Jeigu planas ir šiandien tinka, reikia tik ieškoti įgyvendinimo kompozicijų ir formų.
Architektas siūlė atskirai diskutuoti profesionalams. Tam pats inicijuoja diskusiją Savivaldybėje lapkričio 18 dieną.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LAISVĖ: Romanas Kančauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tikina, jog projektavimo užduotys atveria kūrybos laisvę, neužkerta galimybės teikti drąsias idėjas.
