Naujausios
Sodinami naujų pareigybių daigai
Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose gali atsirasti šimtai naujų pareigybių. Net tuštėjančiose mokyklose. Maksimalų leistiną pareigybių poreikį šiandien siūloma tvirtinti miesto Tarybai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tik formalumas?
Savivaldybės administracijos parengtas Tarybos sprendimo projektas motyvuojamas Biudžetinių įstaigų įstatymu. Pagal jo nuostatas pirmą kartą reikalaujama, kad steigėjas savo įstaigose nustatytų maksimalų pareigybių skaičių.
Anksčiau pareigybių etatai tvirtinti pagal Savivaldybės direktoriaus įsakymu nustatytus normatyvus.
Projektą rengusio Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė teigia nė neskaičiavusi, kiek per šimtą biudžetinių įstaigų iš viso daugėtų pareigybių.
Kad pareigybių skaičiai tik „ateities skaičiai“, kad pinigų sprendimui įgyvendinti nereikės, buvo tikinami ir politikai, svarstę klausimą komitetuose.
Jiems pateikti tik palyginamieji skaičiai pagal kiekvieną įstaigą. Jie rodo, kad orientuojamasi beveik į tokius pat skaičius, kurie prieš trejus metus buvo drastiškai mažinti.
Tada dėl krizės 25–30 procentų buvo sumažintas įstaigų finansavimas, joms teko atleisti beveik pusę tūkstančio darbuotojų.
Socialinių darbuotojų reikia 50-ia daugiau
Trys socialinės paramos įstaigos pageidauja 50 daugiau pareigybių, nei yra šiuo metu.
„Visų šių įstaigų darbuotojų skaičius dabar neatitinka normatyvų, – aiškino „Šiaulių kraštui“ Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė. – Mūsų manymu, jeigu tvirtiname maksimalų darbuotojų skaičių, tai jis turi atitikti normatyvinį jų skaičių.“
Labiausia trūksta socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų. Įvardijant pareigybių poreikį, atsižvelgta, jog bus pastatyti nauji Senelių namai, Vaikų globos namai.
„Nuo 2015 metų Globos namai ir Vaikų globos namai turi gauti licencijas tęsti veiklą, ir nežinia, kaip į normatyvų neatitikimą pasižiūrės Licencijavimo komisija“, – nuogąstauja vedėja.
Bet ji nesitiki, kad kitų metų Savivaldybės biudžetas bus sudaromas pagal maksimalų pareigybių poreikį.
„Niekas tiek darbo užmokesčio fondo neaugins“, – įsitikinusi vedėja.
Tai ko siekiama?
„Mes tik įteisiname, kad žinome, jog to reikia“, – atsakė I. Kiurienė.
Švietimui reikia beveik 500 daugiau
Mokyklos teikia didesnį pedagogų, kitų darbuotojų poreikį.
Pedagogų pareigybių ne viena mokykla norėtų 3–4 daugiau. Bet aplinkos darbuotojų norima žymiai daugiau. Pavyzdžiui, turi 14, o pageidauja 25, turi 17 – nori 27, turi 20, o nurodo 31 pareigybės poreikį.
75 švietimo įstaigos (mokyklos, darželiai, neformaliojo ugdymo įstaigos, tik be sporto mokyklų) nori 481 pareigybe daugiau.
Iš jų pedagogų pareigybių būtų 119 daugiau, lopšelių-darželių auklėtojų – 29, administracijos vadovų ir pagalbos mokiniui darbuotojų – 125. Aplinkos darbuotojų pareigybių iš viso pageidaujama net 208 daugiau, nei yra dabar.
Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė aiškino, jog įstaigos tik parodo, koks yra poreikis, kad ugdymo procesas vyktų normaliai, o pastatai būtų prižiūrėti.
„Kaip galima normaliai dirbti, kai 30 procentų pinigų buvo nubraukta ir iki šiol negrąžinta? – kausė V. Damskienė. – Kad ir 100 vaikų yra mokykloje, o pastatas – didžiulis, jį reikia ir prižiūrėti, ir šildyti, ir valyti. Mokyklų nenorima mažinti, tai turime žinoti, ko joms reikia.“
Bet tikino, jog „pareigybė dar nereiškia etato“. Įstaigų vadovai turės orientuotis į realų darbo užmokesčio fondą, nebus pinigų – nesteigs.
„Tai tik leistinas maksimumas, kurio negalės viršyti“, – teigė V. Damskienė.
Direktoriams - laisvesnės rankos
„Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis nesitiki, kad Savivaldybė ras daugiau lėšų darbo užmokesčiui.
„Bet jeigu nebūsime kokios pareigybės įrašę, o tokio etato reikės, jo negalėsime įsteigti be miesto Tarybos sprendimo, – sakė direktorius. – Jeigu bus patvirtintas maksimalus leistinas pareigybių skaičius, galėsime vienų pareigybių mažinti, kitas įsteigti, suderinę tik su Švietimo skyriumi.“
„Romuva“, pavyzdžiui, dabar yra likusi tik su vienu aplinkos darbininku. Reikėtų ir laboranto, ir pedagogo padėjėjo dirbti su neįgaliais mokiniais.
Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas tikina, jog nurodė realų poreikį. 4 pedagogų daugiau reikėtų, nes tikisi, jog mokinių daugės. Į gimnaziją pereis dalis pertvarkomos į Sporto gimnaziją Vijolių vidurinės mokyklos moksleivių.
S. Daukanto gimnazijai kitų darbuotojų pareigybių reikėtų tik trijų – laboranto ir kompiuterininkų.
Nori ir sargų, ir muzikantų
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas nuo politikų neslėpė, jog kai kurios sporto mokyklos svarsto susigrąžinti saugos darbuotojus.
Dabar esą kone kasnakt direktoriai turi važiuoti žiūrėti, kas atsitiko, kai suveikia signalizacija.
„Jeigu saugos paslaugos brangs, atkurtų sargų etatus“, – aiškino vedėjas.
Iš kultūros įstaigų didžiausią papildomų pareigybių poreikį nurodo „Saulės“ koncertinė įstaiga.
Patricijos Poderytės, Kultūros skyriaus vedėjos, teigimu, „Saulei“ reikia 10 papildomų muzikantų etatų simfoniniam orkestrui.
„Bet tokios mūsų įstaigos, kaip „Saulė“ ar Kultūros centras, pačios užsidirba nemažai lėšų, – sakė vedėja. – Pačios ir finansuotų etatus.“
Teorinis, bet reikalingas
„Jeigu krizė baigėsi ne popieriuje, tai mes sutinkame su tokiu pareigybių skaičiumi, – komentavo „Šiaulių kraštui“ Angelė Kavaliauskienė, Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė. – Būtų gerai atkurti tas sąlygas, kurios buvo prieškriziniu laikotarpiu. Bet atrodo, kad krizė baigėsi tik mūsų skaičiavimuose.“
Jai nesuprantama, pagal kokius kriterijus pareigybių poreikis nurodomas. Ypač aplinkos darbuotojų.
„Mokyklose plotų yra daug, bet ne tik į juos reikia žiūrėti. Kokie srautai jais praeina? Koks darbų intensyvumas? Jeigu nekeičiamas pats darbo poreikis, tai kodėl reikia grąžinti kone dešimt etatų?“ – svarstė pirmininkė.
Pareigybių modelį pirmininkė įvardijo „teoriniu“, bet mano, jog reikėtų jį patvirtinti: „Mes tik leistume ieškoti lėšų naujoms pareigybėms. Jeigu patys užsidirbs, galės steigti etatus.“
Lengvabūdiškai pasižiūrėta
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas įsitikinęs, jog teikiamas poreikis nėra realus. Siūlys klausimą atidėti.
„Kai kurios įstaigos nori kone pusantro karto pasidinti pareigybių skaičių, – piktinosi politikas. – Pavyzdžiui, turi 27 pareigybes, kažin, ar visas užimtas, o prašo net 42. Motyvas vienas – gal kada nors prireiks. Rytoj gal prireiks, bet jau šiandien įstaigos vadovui būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti tomis pareigybėmis.“
A. Lankausko žodžiais, atsiranda galimybė priimti „ką nori ir kada nori“. Ir tam vadovas turės motyvą – Tarybos patvirtintą maksimalų pareigybių skaičių.
Jo nuomone, būtina išsamesnė pareigybių analizė. Turi būti sudėti ir saugikliai, kad naujų etatų steigimą būtina derinti su Savivaldybės administracijos direktoriumi.
„Visi žiūri į pinigus ir taupo, o čia lengvabūdiškai pasižiūrėta“, – sakė komiteto pirmininkas.
Jono TAMULIO nuotr.
SITUACIJA: Angelė Kavaliauskienė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė: „Jeigu krizė baigėsi ne popieriuje, tai mes sutinkame, bet atrodo, jog krizė baigėsi tik mūsų skaičiavimuose.“
NUOMONĖ: Alfredas Lankauskas, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas: „Motyvas vienas – gal kada prireiks. Rytoj gal prireiks, bet šiandien jau atsiranda galimybė tomis pareigybėmis piktnaudžiauti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POREIKIS: Violeta Damskienė, Šveitimo skyriaus vedėja, sako, jog mokyklos, darželiai tik parodė koks yra pareigybių poreikis, kad ugdymo procesas vyktų normaliai.
