
Naujausios
Susikirto verslininkai ir ūkininkai
Šiaulių rajono gyventojai 2020 metais už savo nekilnojamąjį turtą ir žemę mokesčių mokės daugiau. Vakar rajono Taryba padidino nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus. Politikai gudriai žongliravo skaičiais ir moralizavo vieni kitiems.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Nekilnojamasis turtas apmokestintas puse procento daugiau
Nekilnojamojo turto tarifas 2020 metais didės nuo 0,65 iki 0,7 procento mokestinės vertės. Buvo aiškinama, kad esant tai pačiai mokestinei bazei ir taikius 0,65 procento tarifą, 2018 metais nekilnojamojo turto mokesčio į rajono biudžetą buvo surinkta apie pusę milijono eurų. Tai yra 6 procentais mažiau nei 2017 metais. Dėl to sumanyta tarifą padidinti.
Neprižiūrimam ir apleistam nekilnojamajam turtui ir toliau bus taikomas maksimalus 3 procentų tarifas.
Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėja Audronė Birutienė informavo, kad puse procento padidėjęs mokestis leis papildomai surinkti apie 54 tūkstančius eurų.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras perskaitė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šiaulių rajono atstovybės raštą, kuriame išreikštas nepritarimas augantiems mokesčiams.
Atsižvelgiant į įmonių vadovų nuomonę, buvo siūloma palikti tą patį mokestį, o surenkamumą didinti apleisto ir neprižiūrimo turto sąskaita. Verslas mano, kad toks dydis leistų rajonui išlikti patraukliam investuotojams, nes tarifas būtų mažesnis nei kituose apskrities rajonuose.
Tarifo didinimui priešinosi ir rajono Tarybos narys, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinis direktorius konservatorius Alfredas Jonuška bei jo bendrapartiečiai. Prie jų jungėsi ir socialdemokratai. Konservatoriai siūlė neapmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu juridinius asmenis, kaimo vietovėje turinčius iki 300 kvadratinių metrų pastatus. Pasiūlymą teikę politikai tikino, kad į šią kategoriją įeitų mažos kaimo parduotuvės, paslaugų įstaigos. Tačiau Taryba tokiam pasiūlymui nepritarė, nes jis esą nebuvo tinkamai paruoštas. Nepagrįsta, kodėl pasirinkta 300 kvadratinių metrų riba, kiek tokių objektų būtų ir kiek tai sumažintų pajamas į biudžetą.
Žemės mokestis: tarp 9 ir 30 procentų brangiau
Žemės mokesčio tarifas rajone yra diferencijuotas. Tarifas skiriasi ne tik pagal žemės paskirtį, bet ir pagal rajono vietą. Skirtingi mokesčių dydžiai taikomi ne tik skirtingų kaimų gyventojams, bet net atskiroms Kuršėnų miesto dalims.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šiaulių rajono atstovybė siūlė atsisakyti sklypų zonavimo ir tvirtinti vieną tarifą, o lengvatinius mokesčius nustatyti teritorijose, į kurias siekiama pritraukti investicijas.
Valdantieji ("valstiečiai“ ir liberalai) siūlė žemės mokestį vidutiniškai didinti 9 procentais.
Audronė Birutienė pranešė, kad buvo gauta pasiūlymų rengti alternatyvų pasiūlymą. Socialdemokratų frakcijos atstovai nusprendė užsimoti kaip reikiant ir žemės ūkio paskirties žemę siūlė apmokestinti net 30 procentų didesniu tarifu. Tokiam pasiūlymui nepritarta. Šios frakcijos narys Kęstutis Lukšas aiškino, kad žemdirbiai gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tai gali jomis pasidalinti ir su rajonu, esą gal kelius būtų galima už tuos pinigus patvarkyti.
Politinė kova tarp verslininkų ir ūkininkų
Šioje vietoje galutinai užkaito politinės aistros. Valstiečių ir žaliųjų partiją atstovaujantis Arūnas Grubliauskas priminė K. Lukšui, kad didžiąją biudžeto pajamų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, o su šiuo politiku siejama įmonė, užsiimanti statybų verslu, darbuotojams moka beveik minimalų atlyginimą.
Svarstant abu mokesčius darėsi akivaizdu, kad vyksta susidūrimas tarp į Tarybą išrinktų rajono verslininkų, kuriems aktualus nekilnojamojo turto mokestis, ir žemės ūkį plėtojančių ūkininkų, kuriems aktualesnis žemės mokestis.
Svarstant žemės mokesčio klausimą, nusišalino tik žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas A. Grubliauskas. Kiti sakė su sutuoktiniais nesumokantys per metus daugiau nei 3 000 eurų žemės mokesčio, todėl dalyvauti sprendimo priėmime gali – tokia įstatyminė nuostata. Pagal ją net ir meras A. Bezaras, su šeima valdantis šimtus hektarų žemės, mokesčio tarifo sprendimo priėmime dalyvauti galėjo.
Po Valdančiosios koalicijos balsais padidėjusio nekilnojamojo turto mokesčio, A. Jonuška replikavo: „Pažiūrėsime, kaip jūs dabar sau mokesčio nepasididinsite“. Padidinus 9 procentais ir žemės mokestį, opozicinėms partijoms pasirodė per mažai. Kai kurie politikai priminė, kad mokesčius moka ne tik ūkininkai, bet ir eiliniai kaimo žmonės. Nuo žemės mokesčio atleisti teisę į lengvatas turintys rajono gyventojai, valdantys iki 1,5 hektaro žemės kaimo vietovėse ir iki 10 arų Kuršėnuose.
Pasibaigus politinėms batalijoms į tribūną išėjęs mero pavaduotojas Česlovas Greičius pareiškė, kad 9 procentų žemės mokesčio didėjimas yra protingas.
„Socialdemokratai siūlė žemės ūkio paskirties žemės mokestį padidinti 30 procentų. „Blogieji“ valdantieji nepritarė“, – ironizavo vicemeras ir kvietė teikti labiau parengtus pasiūlymus, o ne gimusius ekspromtu.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių rajono taryba padidino nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vicemeras Česlovas Greičius „gėdino“ politinius oponentus, siūliusius padidinti žemės mokestį beveik trečdaliu.
Konservatorius Alfredas Jonuška valdantiesiems patvirtinus didesnį nekilnojamojo turto tarifą ir replikavo dėl žemės mokesčio: „Pažiūrėsime, kaip jūs dabar sau mokesčio nepasididinsite“.