Naujausios
Ukrainietės mokytojos nori taikos ir ramybės
Šiauliuose vieši Ukrainos profesinio rengimo centrų mokytojų ir mokinių delegacija. Su „Šiaulių kraštu“ mintimis apie įvykius savo šalyje pasidalijo profesijų mokytojos Valentina Linčevskaja ir Viktorija Kolotkova. Jos teigia: „Ne politika norime užsiimti, o ramiai gyventi ir mokyti vaikus.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Šiauliečių klausimas stebina
Ukrainiečiai jau beveik savaitę yra Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus, garsėjančio tarptautiniu bendradarbiavimu, svečiai.
Semiasi patirties meistrystės pamokose, susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis ir virtuvės paslaptimis.
Moksleiviai mokosi virėjo, konditerio ir kitų paslaugų srities specialybių. Atvyko iš centrinės Ukrainos dalies – Kijevo, Dniepropetrovsko sričių.
Delegacijos vadovė V. Linčevskaja yra Vakarų Dnieprovsko (Dniepropetrovsko sr.) profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotoja. V. Kolotkova, Pereslavlio-Chmelnyckio (Kijevo sr.) profesinio rengimo centro profesijos meistrė.
„Meistro klasėje jau mokėmės gaminti lietuviškus patiekalus – cepelinus ir šaltibarščius“, – šypsosi pašnekovės.
Mokėsi ir marginti velykinius margučius. Viešnagę praturtino ekskursijomis po Šiaulius, į Kryžių kalną, Naisius, Klaipėdą, Palangą, Vilnių.
„Pirmą kartą esame Lietuvoje, – sako V. Kolotkova. – Labai daug įspūdžių, įdomi patirtis ir mokytojams, ir vaikams. Lietuviai nuoširdūs, svetingi. Jūs – jau Europoje, o mes – dar ne. Bet bendraudami sienų nejaučiame.“
„Tik šiauliečiai vis klausia: „Tai pas jus – karas?“ – sako V. Linčevskaja. – Nėra pas mus karo. Bet vyksta aštri politinė ideologinė kova, informacinis karas.“
Abi tikina, kad didžioji Ukraina, absoliuti dauguma paprastų žmonių, gyvena įprastu ritmu: dirba, mokosi: „Štai, ir pas jus atvykome, ir kviečiame pas mus atvykti.“
Bet neneigia, jog nerimo yra daug.
Įvykiai Rytuose – provokaciniai
Ukrainietės provokacijomis įvardija separatistinius procesus šalies Rytuose.
„Provokatorių visada buvo ir atsiranda, – sako V. Linčevskaja. – Jie naudojasi permainų laikotarpiu, valdžios keitimosi laikotarpiu.“
Pašnekovių teigimu, Maidano negalima lyginti su agresyviais mitingais ir pastatų užiminėjimu, barikadų statymu Rytų Ukrainos miestuose.
„Kai Kijevas buvo visų įvykių epicentras, mes moraliai palaikėme Maidaną ir palaikome, – teigia mokytojos. – Žmonės į jį išėjo, nes nebegalėjome gyventi prie ankstesnės valdžios. Ir šiandien Maidane stovi visų Ukrainos sričių atstovai. Jis dabar mums yra ir istorinės atminties vieta.“
Ukrainietės viliasi, kad išeitį iš sudėtingos situacijos lems tautos valia, išreikšta per prezidento, vėliau – parlamento rinkimus.
Apie nacionalizmą ir federalizaciją
Rusijos metami kaltinimai dėl nacionalizmo, net fašizmo neturintys jokio pagrindo.
„Pas mus niekada nebuvo kalbų problemos, – sako V. Kolotkova. – Kalbame ir ukrainietiškai, ir rusiškai, rusų mokyklos veikia, daugybė mūsų šeimų yra mišrios. Mano vyras kilęs iš tokios šeimos. Jis mano, jog Ukraina neturi būti daloma, skaldoma.“
„Ta federalizacijos politika – nesuprantama, nes visose šalies srityse žmonės yra persimaišę, – sako V. Linčevskaja. – Mūsų srityje gyvena ir atvykę iš Vakarų, ir iš Rytų Ukrainos. Niekada nesiskaičiavome: kiek esame rusų, kiek ukrainiečių.“
Jos nuomone, federalizacija – ne išeitis. Ukraina bus suplėšyta, ir jos iš viso nebebus.
„Liksime tada tik kažkieno dalimi, sritimi, regionu, ukrainietiška diaspora – Rusijos ar dar kokios kitos valstybės, – svarsto mokytoja. – Ukraina buvo vieninga valstybė, tokia ir turi likti – neskaldoma ir nepriklausoma.“
„ES paramą, Lietuvos taip pat, labai vertiname – svarbu jausti, kad nesame palikti vieni“, – sako ukrainietės.
Mokytojos neslepia, kad įvykiai šalyje užgožė svarstymus apie galimą Ukrainos perspektyvą.
„Mums nėra labai aišku, ko Europos Sąjunga iš mūsų tikisi, kokius reikalavimus kelia“, – sako pašnekovės.
Krymo atplėšimas – šokiravo
Krymo atplėšimas ukrainiečius pribloškė.
„Rusija – kaimynė, mūsų giminės, draugai ten gyvena, šalių santykiai buvo draugiški, o vieną dieną Krymas – Ukrainos, kitą – jau Rusijos. Kodėl taip atsitiko, kodėl tie įvykiai taip greitai klostėsi, negalime suvokti, – teigia V. Linčevskaja. – Rusijos veiksmai tiesiog nesuprantami.“
Ar neįžvelgia, kad Krymo scenarijus kartojasi Rytų Ukrainoje? Norėtų tikėti, jog nepasikartos.
„Jėgos, šturmų neturėtų būti nė iš vienos pusės – visi turi sėsti prie derybų stalo“, – sako moterys.
Jaučia didelį nerimą, kad „neatsitiktų, kas baisaus“.
Vieno nori – taikos
Pačios svarsto, ar gali ką pakeisti?
„Situacijos negalime paveikti: nei ginklo į rankas paimti, nei prie derybų stalo atsisėsti, – sako mokytojos. – Jeigu politika užsiimsime, kada vaikus mokysime? Deryboms yra laikinoji vyriausybė, valdžios žmonės turi rasti išeitį taikiai viską išspręsti.“
Ukrainiečiai laukia keturšalių – Ukrainos, Rusijos, JAV ir ES – derybų. Sako, kai Rusija taip agresyviai įsikišo į Ukrainos reikalus, jai vienai su Rusija nebeįmanoma susitarti.
Laukia ir gegužės 25 dieną turinčių įvykti prezidento rinkimų.
„Šiandien niekas nežino, kas bus rytoj, kaip toliau gyvensime – tai baisiausia“, – teigia V. Kolotkova.
„Rinkimuose žmonės išreikš savo valią – duos atsakymą, – tikisi V. Linčevskaja. – Kas bus toliau, sunku nuspėti. Vienintelio dalyko norime – taikos ir ramybės.“
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: Valentina Linčevskaja sako: „Federalizacija – ne išeitis. Ukraina būtų suplėšyta. Liksime tada tik kažkieno dalimi, regionu, ukrainietiška diaspora – Rusijos ar dar kokios kitos valstybės.“
POZICIJA: Ukrainietės profesinio rengimo mokytojos Viktorija Kolotkova (kairėje) ir Valentina Linčevskaja teigia, jog valdžios žmonės privalo rasti išeitį: „Jeigu mes politika užsiimsime, kada vaikus mokysime?“
SVEČIAI: Ukrainos profesinio rengimo centrų mokinių ir mokytojų delegacija – Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus svečiai.
