Uodų sukandžioti vaikai pateko pas medikus

Uo­dų su­kan­džio­ti vai­kai pa­te­ko pas me­di­kus

Pra­si­dė­jus karš­čiams, Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je pa­cien­tų, be­si­skun­džian­čių šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, gal­vos svai­gu­liu, nu­de­gu­sių ar per­kai­tu­sių ant­plū­džio kol kas nė­ra, ta­čiau ne­ma­žai pa­cien­tų krei­pia­si dėl vabz­džių įkan­di­mų su­kel­tų aler­gi­nių reak­ci­jų. Di­de­lę da­lį šių pa­cien­tų su­da­ro vai­kai.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Rei­kia sau­go­tis ir sau­lės, ir uo­dų

Pa­sak Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Priė­mi­mo, sku­bio­sios diag­nos­ti­kos ir in­ten­sy­vio­sios slau­gos sky­riaus ve­dė­jos Liu­dos Gra­ži­nos Be­ke­rie­nės, ypač ne­ma­žai ma­žų­jų pa­cien­tų su­lauk­ta sek­ma­die­nį. Prie­žas­tys įvai­rios: nuo karš­čia­vi­mo iki in­fek­ci­jų. Bu­vo ne­ma­žai vė­mi­mo ir vi­du­ria­vi­mo at­ve­jų, ku­riuos ga­lė­jo su­kel­ti ir ne­plau­ti vai­siai ar ne­švie­žias mais­tas.

Per­kai­ti­mo at­ve­jų ne­bu­vo, ta­čiau ne­ma­žai bu­vo uo­dų su­gel­tų ma­žy­lių. Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad uo­dai šie­met ypač pik­ti, kai ku­riems nuo jų įkan­di­mo su­si­da­ro gu­zai, la­bai niež­ti. Vai­kai dėl to tam­pa ne­ra­mūs, irz­lūs, ga­li net su­karš­čiuo­ti.

Va­sa­ra dar tik pra­si­de­da, tad ti­kė­ti­na, kad karš­tų die­nų bus ne vie­na. Ir suau­gu­sie­siems, ir vai­kams rei­kė­tų ger­ti pa­kan­ka­mai van­dens. Pa­sak gy­dy­to­jos, jei­gu vai­kas ne­no­riai ge­ria gry­ną van­de­nį, tiks ir ne­sal­di ar­ba­ta. Jo­kiu bū­du ne­pa­tar­ti­na vai­ko gir­dy­ti sal­džiais vais­van­de­niais ar gry­no­mis sul­ti­mis. Gė­ri­mas tu­rė­tų bū­ti vė­sus ar net drung­nas, bet jo­kiu bū­du ne šal­tas. La­bai šal­ti gė­ri­mai ga­li su­kel­ti gerk­lės skaus­mą ir per­ša­li­mą.

Mais­tas per karš­čius tu­rė­tų bū­ti leng­ves­nis, ma­žiau rie­bus, ne­rei­kė­tų val­gy­ti sal­du­my­nų. Vai­sius, uo­gas rei­kė­tų val­gy­ti prieš pie­tus. Jų (ypač braš­kių, cit­ru­si­nių vai­sių) ne­rei­kė­tų pa­dau­gin­ti, kad ne­kil­tų aler­gi­nė reak­ci­ja.

Pa­sak L. Be­ke­rie­nės, ge­gu­žės sau­lė ypač kait­ri, to­dėl jo­je rei­kia bū­ti kuo ma­žiau. Ei­nant į lau­ką vai­ko gal­vą bū­ti­na pri­deng­ti ke­pu­rai­te nuo sau­lės, ge­riau­sia, kad ji deng­tų ir au­sis. Dra­bu­žiai tu­ri bū­ti na­tū­ra­laus pluoš­to, lais­vi, ne per daug at­vi­ri, kad sau­go­tų nuo nu­de­gi­mo. Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir pa­tiems, ir vai­kams pa­si­tep­ti kre­mu nuo sau­lės.

Gy­dy­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad kū­di­kių iki me­tų ne­rei­kė­tų ne­štis į pa­plū­di­mį, kai sau­lė yra ak­ty­viau­sia, tai yra vi­dur­die­nį. To­kiu me­tu ir kū­di­kiai, ir iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai tu­rė­tų mie­go­ti pie­tų.

„Da­bar vai­kai la­bai re­tas ku­ris mie­ga pie­tų. Tai nė­ra ge­rai. Vai­kai tu­ri mie­go­ti bent va­lan­dė­lę, nes mie­go­da­mas vai­kas au­ga, mie­go me­tu iš­si­ski­ria au­gi­mo hor­mo­nai“, – sa­ko L. Be­ke­rie­nė.

Gy­dy­to­ja sa­ko, kad pra­tin­ti vai­ką mie­go­ti pie­tų rei­kia nuo kū­di­kys­tės. Už­mig­ti pa­dės pa­sa­ka, lop­ši­nė, dai­ne­lė, kny­ge­lės pa­var­ty­mas, ap­ka­bi­ni­mas, pa­bu­vi­mas kar­tu su vai­ku, kol už­migs.

L. Be­ke­rie­nė taip pat at­krei­pia dė­me­sį, kad tė­vai ga­na vė­lai vai­kus at­pra­ti­na nuo saus­kel­nių. Va­sa­ra yra pa­lan­kus me­tas mo­ky­ti vai­ką da­ry­ti į puo­du­ką, taip ir ode­lė ma­žiau šus, ir pi­ni­gų bus su­tau­po­ma.

At­si­gai­vin­ti karš­tą die­ną pa­dės ir ap­si­prau­si­mas vė­siu van­de­niu. Pa­si­taš­ky­ti van­de­ny­je pa­tin­ka daž­nam vai­kui, o per karš­čius tai ne­tgi nau­din­ga.

Svar­biau­sia – ne­si­ka­sy­ti

Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Re­da Vait­ke­vi­čiū­tė-Ma­cai­tie­nė už­kai­tus orams su­lau­kia ne­ma­žai pa­cien­tų, tiek vai­kų, tiek suau­gu­sių­jų, ne nu­de­gu­sių, o be­si­skun­džian­čių aler­gi­nė­mis odos reak­ci­jo­mis nuo vabz­džių įkan­di­mų, sau­lės ar au­ga­lų.

Pa­sak gy­dy­to­jos, jei­gu žmo­gus aler­giš­kas, vi­sų pir­ma tu­rė­tų veng­ti to, kas su­ke­lia aler­gi­ją. Vabz­džius iš da­lies pa­de­da at­bai­dy­ti re­pe­len­tai, ta­čiau rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti ir ki­tų ap­sau­gos prie­mo­nių – tin­ka­mos ap­ran­gos, jei­gu bū­na­ma lau­ke, bei tink­liu­kų ant lan­gų, kad ne­prisk­ris­tų uo­dų į kam­ba­rius.

Jei­gu jau su­kan­do uo­dai, svar­biau­sia ne­si­ka­sy­ti, kad į žaiz­de­lę ne­pa­tek­tų už­kra­tas. Niež­tin­čias vie­tas ga­li­ma pa­tep­ti an­ti­sep­ti­kais, spe­cia­liais te­pa­liu­kais, ma­ži­nan­čiais nie­žė­ji­mą. Jei­gu įkan­di­mo vie­tos pa­ti­nu­sios, pa­dės šal­ti komp­re­sai. Šal­tis taip pat ma­ži­na ir nie­žė­ji­mą.

Bū­nant gam­to­je rei­kia pa­si­sau­go­ti ir er­kių, vaps­vų, bi­čių. Šiuo­s vabz­džius ypač trau­kia sal­dūs kva­pai, ryš­kūs rū­bai, tad to rei­kė­tų veng­ti.

Jei­gu žmo­gus aler­giš­kas sau­lei, odą bū­ti­na tep­ti ap­sau­gi­niais kre­mais ir pri­deng­ti leng­vais, na­tū­ra­laus pluoš­to dra­bu­žiais. Vei­dą pa­dės ap­sau­go­ti pla­čiab­ry­lė skry­bė­lė, ran­kas – il­gos ran­ko­vės.

Be­veik kiek­vie­ną pa­va­sa­rį ir va­sa­rą der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gai su­lau­kia pa­cien­tų, ku­riems aler­gi­nes reak­ci­jas su­ke­lia įvai­rūs au­ga­lai ar kre­mai su au­ga­lų ekst­rak­tais. Tai – fo­to­tok­si­nė reak­ci­ja, ku­rią ga­li su­kel­ti cit­ri­nos, sa­lie­rai, kra­pai, pa­star­no­kai, mor­kos, pet­ra­žo­lės, rū­tos, vais­ti­nė dir­vuo­lė, ki­ti au­ga­lai.

Pa­sak der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gės, į tai rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir žmo­nėms, ku­rie nau­do­ja au­ga­li­nius re­pe­len­tus, nes vie­toj to, kad at­bai­dy­tų vabz­džius, jie sau­lė­je ga­li su­kel­ti fo­to­tok­si­nę reak­ci­ją.

Van­dens svar­ba

Per karš­čius pa­vo­jin­giau­sia ne­tek­ti skys­čių.

Apie van­dens sty­gių or­ga­niz­me įspė­ja troš­ku­lys, ne­di­de­lis nuo­var­gis, gal­vos skaus­mas, pa­ki­tu­si nuo­tai­ka, sun­kiai su­tel­kia­mas dė­me­sys.

Apie pra­si­dė­ju­sią or­ga­niz­mo de­hid­ra­ta­ci­ją įspė­ja stip­rus troš­ku­lys, iš­džiūvu­si bur­na, sau­sas lie­žu­vis, bend­ras silp­nu­mas ir gal­vos svai­gi­mas, šir­dies vir­pė­ji­mas, dre­bė­ji­mas ar „per­mu­ši­mai“, la­bai su­ma­žė­jęs ar vi­sai din­gęs pra­kai­ta­vi­mas, van­gu­mas, su­mi­ši­mas, są­mo­nės pri­te­mi­mas ar net apal­pi­mas.

Vie­nin­te­lis pa­ta­ri­mas – daž­niau ir dau­giau ger­ti van­dens, ypač tin­ka mi­ne­ra­li­nis van­duo be ang­lia­rūgš­tės.

Bū­nant lau­ke rei­kia veng­ti sau­lės ato­kai­tos. Jei­gu ne­pa­ke­lia­mai karš­ta, ant gal­vos ir pe­čių pa­ta­ria­ma už­si­mes­ti vė­siu van­de­niu su­drė­kin­tą rankš­luos­tį ar ska­rą, ap­si­vilk­ti su­drė­kin­tus marš­ki­nė­lius ar ki­tą dra­bu­žį. Jei yra ga­li­my­bė, ap­si­purkš­ti, ap­si­praus­ti vė­siu van­de­niu, kad at­vės­tų odos pa­vir­šius.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Re­da Vait­ke­vi­čiū­tė-Ma­cai­tie­nė (ant­ra iš kai­rės) su­kan­dus uo­dams ar ki­tiems vabz­džiams pa­ta­ria svar­biau­sia ne­si­ka­sy­ti, niež­tin­čias vie­tas tep­ti an­ti­sep­ti­kais, nie­žė­ji­mą ma­ži­nan­čiais pre­pa­ra­tais ar­ba vė­sin­ti.

Vai­kų gy­dy­to­ja Liu­da Gra­ži­na Be­ke­rie­nė sa­ko, kad vi­dur­die­nį vai­kai tu­rė­tų bū­ti lo­ve­lė­se, o ne pa­plū­di­miuo­se.