Vieniems – pavasaris, kitiems – šienligė

Vie­niems – pa­va­sa­ris, ki­tiems – šien­li­gė

Šy­lant orams di­dė­ja aler­ge­ni­nių žie­da­dul­kių kon­cent­ra­ci­ja ore. Moks­li­nin­kai skel­bia, kad Lie­tu­vo­je jau pra­žy­do alks­niai ir laz­dy­nai, iš kai­my­ni­nių ša­lių vė­jas at­pu­čia ber­žų žie­da­dul­kių. Di­dė­jan­ti oro tar­ša su­da­ro są­ly­gas žie­da­dul­kėms ag­re­sy­vė­ti. Aler­giš­kų žmo­nių pa­sau­ly­je dau­gė­ja.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Efek­ty­viau­sia pa­gal­ba – imu­no­te­ra­pi­ja

Pa­sak gy­dy­to­jos aler­go­lo­gės Jū­ra­tės Grei­čiu­vie­nės, šien­li­gė pa­si­reiš­kia akių pa­rau­di­mu, aša­ro­ji­mu, nie­žu­liu, slo­ga, čiau­du­liu, no­sies už­bur­ki­mu, kar­tais ga­li at­si­ras­ti gerk­lės per­štė­ji­mas, ku­te­ni­mas, ko­sė­ji­mas. Bū­na, kad aler­gi­nę slo­gą ly­di ir dil­gė­li­nė (odos pa­rau­di­mas, nie­žė­ji­mas).

„Vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų su­tri­ki­mai blo­gi­na apa­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų būk­lę“, – įspė­ja gy­dy­to­ja ir ra­gi­na neig­no­ruo­ti aler­gi­nės slo­gos, nes ji ga­li pe­raug­ti į bron­chi­nę ast­mą.

Be to, sun­ki aler­gi­nė slo­ga (ri­ni­tas) ne­tgi pri­ly­gi­na­ma sun­kiai bron­chi­nei ast­mai. Nuo­lat ka­muo­jan­ti slo­ga la­bai pa­blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, dėl to kren­ta dar­bin­gu­mas (net iki 40 pro­cen­tų), ga­li iš­si­vys­ty­ti dep­re­si­ja.

Nors vi­siš­kai iš­veng­ti žie­da­dul­kių ir su­dė­tin­ga, ta­čiau me­di­kai pa­ta­ria do­mė­tis, ka­da žy­di au­ga­lai, ku­rių žie­da­dul­kėms žmo­gus aler­giš­kas, tuo me­tu rei­kė­tų veng­ti ei­ti į lau­ką, ypač sau­lė­to­mis, vė­juo­to­mis die­no­mis.

Grį­žus iš lau­ko rei­kė­tų nu­si­vilk­ti vir­šu­ti­nius rū­bus, nu­si­praus­ti, ne­tgi iš­si­plau­ti gal­vą.

Vė­di­nant pa­tal­pas pa­ta­ria­ma lan­gą ap­deng­ti drėg­nu med­vil­ni­niu au­di­niu, kad jis su­lai­ky­tų iš lau­ko sklin­dan­čias žie­da­dul­kes.

Rei­kia at­min­ti, kad žie­da­dul­kių ant sa­vo kai­lio į na­mus ga­li par­neš­ti au­gin­ti­niai: šu­nys, ka­tės. Tai­gi, ver­tė­tų ir juos api­praus­ti po pa­si­vaikš­čio­ji­mo lau­ke.

J. Grei­čiu­vie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad aler­gi­nes reak­ci­jas ga­li su­kel­ti net odos kre­mai su žo­le­lė­mis, ypač jei­gu iš­si­te­pus to­kiu kre­mu bū­na­ma sau­lė­je.

Ken­čian­tiems nuo aler­gi­nės slo­gos pa­pras­tai iš­ra­šo­mi simp­to­mus ma­ži­nan­tys me­di­ka­men­tai: tab­le­tės, no­sies purš­ka­lai. Pa­sak gy­dy­to­jos, rei­kė­tų rink­tis ant­ros kar­tos vais­tus, ku­rie ne­mig­do ir ne­vei­kia ke­pe­nų fer­men­tų.

La­bai aler­giš­ki žmo­nės vi­sa­da  tu­rė­tų ne­šio­tis sku­bios pa­gal­bos vais­tų.

„Šie me­di­ka­men­tai tik už­slo­pi­na simp­to­mus, ta­čiau ne­gy­do. Gy­dy­mui tai­ko­ma imu­no­te­ra­pi­ja, kai pa­cien­tui ski­ria­ma pa­ruoš­ta aler­ge­nų su­spen­si­ja. Tai ga­li bū­ti tab­le­tės, la­šiu­kai ar­ba lei­džia­mi vais­tai. Gy­dy­mas imu­no­te­ra­pi­ja trun­ka nuo 3 iki 5 me­tų, ta­čiau duo­da la­bai ge­rų re­zul­ta­tų, il­ga­lai­kes re­mi­si­jas. La­bai svar­bu gy­dy­ti vai­kus, kad atei­ty­je neiš­si­vys­ty­tų bron­chi­nė ast­ma“, – sa­ko J. Grei­čiu­vie­nė.

Pa­ju­tus aler­gi­jos simp­to­mus, rei­kė­tų kreip­tis į aler­go­lo­gus ir iš­si­tir­ti, koks aler­ge­nas su­ke­lia or­ga­niz­mo reak­ci­jas.

„Kar­tais prieš atei­da­mi pas mus žmo­nės spė­lio­ja, kas ga­lė­jo su­kel­ti aler­gi­nę reak­ci­ją, ta­čiau at­li­kus tes­tą paaiš­kė­ja, kad nė vie­nas spė­ji­mas ne­bu­vo tiks­lus. Kai ži­nai prie­žas­tį, ži­nai, ko rei­kia sau­go­tis, ži­nai, ko­kių prie­mo­nių rei­kia im­tis“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Aler­giš­kas žie­da­dul­kėms, bet ne­ga­li val­gy­ti rie­šu­tų

J. Grei­čiu­vie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad žie­da­dul­kėms aler­giš­ki žmo­nės tu­ri sau­go­tis ir kryž­mi­nių aler­gi­nių reak­ci­jų. Pa­vyz­džiui, ber­žų žie­da­dul­kėms aler­giš­kam žmo­gui aler­gi­nes reak­ci­jas ga­li su­kel­ti ir laz­dy­nų, alks­nių, obe­lų žie­da­dul­kės, taip pat obuo­liai, ne­vir­tos mor­kos ir bul­vės, laz­dy­nų rie­šu­tai, ne­tgi sly­vos, vyš­nios, treš­nės, ab­ri­ko­sai, per­si­kai ir ki­viai.

Ja­vų žie­da­dul­kėms aler­giš­kas žmo­gus ga­li rea­guo­ti ir į var­pi­nių žo­lių žie­da­dul­kes, įvai­rių mil­tų, kruo­pų pa­tie­ka­lus, rūgš­ty­nes.

Pa­sak J. Grei­čiu­vie­nės, la­bai daug žmo­nių yra aler­giš­ki kie­čiams, pe­ly­nams. Kryž­mi­nės aler­gi­nės reak­ci­jos ga­li bū­ti ra­mu­nių, jur­gi­nų, kiaul­pie­nių, amb­ro­zi­jų, sau­lėg­rą­žų žie­da­dul­kėms, taip pat sau­lėg­rą­žų alie­jui, chal­vai, cit­ru­si­niams vai­siams, me­lio­nams, ar­bū­zams, pu­poms, ba­na­nams, ci­ko­ri­joms.

Įdo­mu tai, kad na­mų dul­kių er­ku­tėms aler­giš­ki žmo­nės ga­li bū­ti aler­giš­ki ir srai­gėms bei kal­ma­rams.

Gy­dy­to­ja pa­sa­ko­ja at­ve­jį, kai au­ga­lų žie­da­dul­kėms aler­giš­ka mo­te­ris pa­te­ko į li­go­ni­nę la­bai pra­stos būk­lės, ta­čiau nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti, kur ty­ko­jo pa­vo­jus, mat tuo me­tu aler­gi­zuo­jan­tys au­ga­lai jau bu­vo se­niai nu­žy­dė­ję. Tik po ku­rio lai­ko pa­cien­tė pri­si­mi­nė, kad gė­rė žo­le­lių ant­pi­lo. Jos ir su­kė­lė ūmią aler­gi­nę reak­ci­ją.

Pa­na­šus at­ve­jis nu­ti­ko ir vie­nam šiau­lie­čiui, ku­ris bū­da­mas aler­giš­kas laz­dy­nų žie­da­dul­kėms su­val­gė ban­de­lę su rie­šu­tais. Tai su­kė­lė gerk­lų ede­mą ir vy­ras vos neuž­du­so, lai­mei, bu­vo lai­ku at­vež­tas į li­go­ni­nę.

Aler­giš­kų žmo­nių dau­gė­ja

Pa­sak J. Grei­čiu­vie­nės, oro tar­ša, che­mi­nių me­džia­gų gau­sa bui­ty­je ir mais­te, ki­ti fak­to­riai lemia, kad aler­giš­kų žmo­nių pa­sau­ly­je dau­gė­ja. Skai­čiuo­ja­ma, kad kam nors aler­giš­ki yra net 40 pro­cen­tų vi­sų pa­sau­lio žmo­nių.

Aler­go­lo­gės pa­ste­bė­ji­mu, šiau­lie­čiai la­biau­siai aler­giš­ki au­ga­lų žie­da­dul­kėms bei bui­ti­niams aler­ge­nams: dul­kių er­ku­tėms, au­gin­ti­nių (ypač daž­nai ka­čių) epi­te­liui.

Jau­nes­ni pa­cien­tai daž­niau bū­na aler­giš­ki įkve­pia­miems aler­ge­nams, o vy­res­nia­me am­žiu­je, pa­ste­bi aler­go­lo­gė, – vais­tams. Ir tai ne­keis­ta, nes vy­res­nio am­žiaus žmo­nės var­to­ja dau­giau vais­tų, ku­rie są­vei­kau­da­mi tar­pu­sa­vy­je ir ne tik su­ke­lia aler­gi­nes reak­ci­jas. Ypač daž­nai ste­bi­ma aler­gi­nių reak­ci­jų į skaus­mą mal­ši­nan­čius vais­tus (as­pi­ri­ną, pa­ra­ce­ta­mo­lį, anal­gi­ną).

Su­si­dū­rus su aler­ge­nu pir­mą kar­tą, ga­li ne­bū­ti jo­kios or­ga­niz­mo reak­ci­jos ar­ba ji bus silp­na, ta­čiau jau ki­tą kar­tą or­ga­niz­mas bus pa­si­ren­gęs ir reak­ci­ja bus kur kas ūmes­nė.

Aler­gi­ja ga­li at­si­ras­ti nu­si­lpus imu­ni­te­tui po per­si­rgtų li­gų ar­ba dėl stre­so. Kiek­vie­nais me­tais aler­gi­nė reak­ci­ja į tą pa­tį aler­ge­ną ga­li bū­ti skir­tin­ga. Vie­nais me­tais aler­gi­ja ga­li praei­ti be­veik ne­pas­te­bi­mai, ki­tais me­tais la­bai var­gin­ti. Pa­sak J. Grei­čiu­vie­nės, tam įta­kos tu­ri ir žmo­gaus imu­ni­te­tas, ir au­ga­lų žy­dė­ji­mo in­ten­sy­vu­mas, ir oro są­ly­gos žy­dė­ji­mo lai­ko­tar­piu.

Apie žie­da­dul­kių sklai­dą pra­ne­ša pro­gra­mė­lė

Šiau­lių uni­ver­si­te­to, Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to, Vie­nos me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to bei Suo­mi­jos me­teo­ro­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kų ir spe­cia­lis­tų ko­man­da dau­giau nei 10 me­tų ti­ria ir ana­li­zuo­ja oro aler­ge­nų (dau­giau­siai žie­da­dul­kių) sklai­dą ir po­vei­kį svei­ka­tai.

Ne­se­niai ši ko­man­da su­kū­rė per­so­na­li­zuo­tą aler­gi­jos simp­to­mų pro­gno­zės sis­te­mą (PA­SY­FO), ku­ri įtrauk­ta į Ko­per­ni­ko at­mos­fe­ros ste­bė­ji­mo tar­ny­bos (CAMS) pa­slau­gas.

„Kai žie­da­dul­kės pra­de­da ke­liau­ti ore, žmo­gui pa­pras­ta aki­mi pa­ste­bė­ti yra la­bai sun­ku, to­dėl mū­sų tiks­las bu­vo pa­dė­ti žmo­nėms. Šiau­lių uni­ver­si­te­te su­kur­tas ino­va­ty­vus pro­duk­tas PA­SY­FO, ku­riuo ga­li­ma gau­ti iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie žie­da­dul­kių krū­vį, apie aler­gi­jos simp­to­mus, per­so­na­li­nę aler­gi­jos simp­to­mų pro­gno­zę, sek­ti in­for­ma­ci­ją apie oro ko­ky­bę ir ki­ta“, – sa­ko ŠU pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė.

Pa­sak pro­fe­so­rės, in­ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je www.pa­sy­fo.lt su­dė­ta svar­biau­sia in­for­ma­ci­ja apie žie­da­dul­kes.

„Siū­lo­me SI­LAM mo­de­lį, kur žmo­nės at­ski­ro­mis va­lan­do­mis ga­li ste­bė­ti, kaip kei­čia­si žie­da­dul­kių ju­dė­ji­mas. Tai mo­de­lis, o ne fak­tas, – at­krei­pia dė­me­sį moks­li­nin­kė. – Mo­de­lis yra pa­rem­tas de­šim­ties me­tų ty­ri­mais ir yra pa­kan­ka­mai tiks­lus.“

Sis­te­mo­je yra pa­tei­kia­mi duo­me­nys apie alks­nių, ber­žų, žo­lių, amb­ro­zi­jų ir kie­čių žie­da­dul­kių sklai­dą ore.

Už­si­re­gist­ra­vus „Žie­da­dul­kių die­no­raš­ty­je“ ir pen­kias die­nas iš ei­lės pil­dant sa­vo jun­ta­mus aler­gi­nius simp­to­mus die­no­raš­ty­je, ga­li­ma gau­ti per­so­na­lią aler­gi­jos simp­to­mų pro­gno­zę. Ši in­for­ma­ci­ja bus siun­čia­ma elekt­ro­ni­niu pa­štu, ar­ba bus ma­to­ma par­si­siųs­to­je į iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną pro­gra­mė­lė­je PA­SY­FO.

„Sup­ra­to­me, kad vien tink­la­la­pio neuž­teks, nes žmo­nės da­bar vis­ką no­ri tu­rė­ti te­le­fo­ne. Ta­čiau į pro­gra­mė­lę ne­su­dė­si tiek in­for­ma­ci­jos, kiek ga­li su­dė­ti tink­la­la­py­je. Prog­ra­mė­lė­je ga­li­ma ma­ty­ti per­so­na­lią aler­gi­jos simp­to­mų pro­gno­zę, jei­gu kas­dien pil­do­mas žie­da­dul­kių die­no­raš­tis“, – sa­ko I. Šau­lie­nė.

Ši pro­gra­mė­lė vei­kia Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos te­ri­to­ri­jo­se. Prog­ra­mė­lė in­for­muo­ja ne tik apie žie­da­dul­kes, bet ir apie oro tem­pe­ra­tū­rą, kie­tų­jų da­le­lių kie­kius ore ir ki­ta. En­cik­lo­pe­di­jos skil­ty­je ga­li­ma su­ži­no­ti, ko­kie au­ga­lai ko­kio­je Eu­ro­pos ša­ly­je tam tik­ru me­tu žy­di. Tai ak­tua­lu ke­liau­jan­tiems.

Moks­li­nin­kė sa­ko, kad sis­te­ma PA­SY­FO pa­de­da ne tik nuo aler­gi­jos ken­čian­tiems žmo­nėms, bet ir yra pui­ki ga­li­my­bė kiek­vie­nam įsi­trauk­ti į moks­li­nių ty­ri­mų vyk­dy­mą ir pri­si­dė­ti prie šios ino­va­ci­jos to­bu­li­ni­mo.

Šiau­liuo­se sis­te­mą PA­SY­FO pla­nuo­ja­ma pri­sta­ty­ti ge­gu­žės 3 die­ną ŠU bib­lio­te­ko­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Gy­dy­to­ja aler­go­lo­gė Jū­ra­tė Grei­čiu­vie­nė ra­gi­na neig­no­ruo­ti aler­gi­nės slo­gos, nes ji ga­li pe­raug­ti į bron­chi­nę ast­mą.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to moks­lo ir me­no pro­rek­to­rė pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė kar­tu su ko­man­da jau de­šimt­me­tį ty­ri­nė­ja kai ku­rių au­ga­lų žie­da­dul­kių sklai­dą ore, kad pa­dė­tų nuo aler­gi­nių reak­ci­jų ken­čian­tiems žmo­nėms.