Naujausios
Vokiečiai mokė kvartalinės renovacijos
Šiauliuose baigėsi dvi dienas trukusi konferencija „Miesto kvartalo atnaujinimas pagerinant energines charakteristikas Lietuvoje.“ Savivaldybių atstovus ekspertai iš Vokietijos konsultavo, kaip parengti bandomuosius kvartalinės renovacijos projektus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Perkelia vokiečių patirtį
Konferencija surengta pagal Lietuvos Vyriausybės vykdomą projektą, kurio pagrindinis tikslas parengti nacionalinę kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Tam Lietuva gauna Vokietijos konsultacinę ir finansinę paramą.
Į Šiaulius buvo atvykęs programą padedančios rengti Vokietijos nevyriausybinės organizacijos "Būsto iniciatyva Rytų Europoje" direktorius Knut Höller.
Konferencijoje dalyvavo ir kiti šios organizacijos ekspertai. Taip pat – šalies Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta bei trijų savivaldybių, įgyvendinančių bandomuosius projektus, atstovai.
Kvartalinės renovacijos projektus įgyvendinti yra atrinktos Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybės. Jų atstovams ekspertai pristatė Vokietijos patirtį: kvartalinės renovacijos tikslus, planus, metodus.
Kriterijai tik dabar išgirsti
Šiaulių miesto savivaldybė kvartalinės renovacijos projektui įgyvendinti pasirinko Draugystės prospektą.
„Išgirdome vokiečių kriterijus, pagal kuriuos atrenkami atnaujinti kvartalai, gaila, kad ne anksčiau“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera.
Vokiečių pagrindinis kriterijus – mažinti energijos suvartojimą, šiltnamio efektą. Tai nacionaliniai tikslai, kuriuos turi atitikti visi plėtros darbai miestuose.
Konferencijoje numatoma aptarti ir finansinius instrumentus projektams įgyvendinti. Būtent jie savivaldybininkams kelia daugiausiai klausimų.
Motyvuoti gyventojus sunku ir Vokietijoje
Knut Höller žurnalistams komentavo, jog projektas vystomas keliais lygmenimis.
„Lietuvos Vyriausybei turime parengti nacionalinę programą, o savivaldybių bandomųjų projektų tikslas – parengti integruotą miestų atnaujinimo koncepciją“, – įvardijo ekspertas.
Klausiamas apie Šiaulių projektą, teigė, jog iš pirminių duomenų dar nieko negali pasakyti. Po kvartalo apžiūros bus galima tiksliau apibrėžti ir jo potencialą, ir galimus sprendimus.
Jis pabrėžė, jog Vokietijoje kvartalinė renovacija pradėta, patyrus, jog atnaujinant atskirus pastatus nepasiekiamas užsibrėžtas tikslas iš esmės mažinti energijos suvartojimą. Todėl būtinas integralus požiūris į kvartalą ir visapusiškas jo problemų sprendimas.
Vokietijos vyriausybė ir šalies federacinės žemės remia kvartalų ir daugiabučių renovaciją.
„Pas mus taip pat sunku žmones motyvuoti, o nuo motyvacijos viskas prasideda, – sakė ekspertas. – Ekonominio skatinimo instrumentai panašūs kaip Lietuvoje – kreditai suteikiami su mažomis palūkanomis, teikiama valstybės finansinė parama.“
Bus finansų – neguls į stalčių
„Mes dar labai mažai žinome apie kvartalų energinio efektyvo didinimą“, – tvirtino spaudos konferencijoje Valius Serbenta, BETA vadovas.
Jo teigimu, daug savivaldybių mano, kad kvartalą atnaujinti – tai pristatyti naujų namų, padidinti jų aukštingumą.
„Su šiuo projektu į kitą pusę sukame – nekalbame apie naujų pastatų statymą, neplanuojame įrengti naujų fontanų ar statyti skulptūrų, – sakė V. Serbenta. – Svarbiausia nustatyti kvartalo energinę būklę: ne tik pastatų, bet ir šilumos tiekimo tinklų, gatvių apšvietimo.“
Keliamas tikslas parinkti energiją taupančias priemones ir numatyti, kiek jos gali kainuoti, suplanuoti investicijas, kurios gana greitai atsipirktų iš sutaupytos energijos.
„Su daugiabučiais viskas aišku – po renovacijos jie sutaupo apie 50 procentų energijos, tačiau dėl kitų infrastruktūrinių objektų dar trūksta patirties“, – teigė BETA vadovas.
Kada ketinama pradėti realius darbus?
„Remiantis patirtimi, įgyta šiose trijose savivaldybėse, šių metų pabaigoje bus parengta nacionalinė programa, – sakė V. Serbenta.– Taip pat pateiktos rekomendacijos savivaldybėms, kaip atrinkti kvartalus, planuoti jų atnaujinimo priemones ir finansus.“
Jo teigimu, kol kas yra tik du elementai programai įgyvendinti: daugiabučių renovacijos programa ir viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa.
„Bet dar reikėtų prijungti gatvių apšvietimo, šilumos tinklų modernizavimo, galbūt alternatyvios energijos gamybos programas“, – svarstė V. Serbenta.
Jis prognozavo, jog greičiausiai realūs darbai prasidės tik kitais metais. Bet pabrėžė: „Jeigu programai įgyvendinti bus sukoncentruoti finansai. Kai jų nėra – tai programos guli stalčiuose.“
Jono TAMULIO nuotr.
DISKUSIJA: Šiaulių vyriausioji architektė Rasa Budrytė turėjo daug klausimų Knutui Höller, kurio vadovaujama nevyriausybinė organizacija "Būsto iniciatyva Rytų Europoje" padeda Lietuvai rengti nacionalinę kvartalų renovacijos programą.
PROGNOZĖ: Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta teigia, jog kvartalų renovacija greičiausiai prasidės tik kitais metais.
