Naujausios
90 kilometrų maratone – ant slidžių
Šiauliečiai Ainė ir Svajūnas Ambrazai neseniai grįžo iš Švedijos, ten dalyvavo 90 kilometrų klasikinio slidinėjimo varžybose Vasaloppet. Sudalyvauti šiame seniausiame ir giliausias tradicijas turinčiame maratone kiekvienam slidininkui yra tas pats kaip musulmonui bent kartą gyvenime nukeliauti į Meką.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Fizinis ir psichologinis pasirengimas
Ainė pasakoja, kad daugelio slidininkų svajonė yra bent kartą sudalyvauti Vasaloppete, tik ne visi ryžtasi. Tai – pats svarbiausias ir giliausias tradicijas turintis slidinėjimo maratonas, rengiamas nuo 1922 metų. Vasaloppet trasa yra viena ilgiausių ir seniausių slidinėjimo trasų pasaulyje.
Apie savo svajonę sudalyvauti Vasaloppete A. Ambrazienė ne kartą buvo užsiminusi, tačiau vaikų Vestos ir Igno kalėdinė dovana – kvietimai į maratoną – buvo netikėtumas ir lengvas šokas. Visgi 90 kilometrų maratonas klasikiniu slidinėjimo žingsniu – ne juokas net ir sportuojantiems žmonėms.
Ainė – buvusi slidininkė, Svajūnas – orientacininkas. Nors lietuviškos žiemos nelepina sniegu, Ambrazai stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę paslidinėti. Slidinėja dažniausiai laisvu stiliumi, o maratone laukė išbandymas senuoju geruoju klasikiniu būdu, kuriuo paskutinį kartą slidinėjo mokykloje. Viską teko pakeisti – slides, batus, lazdas, čiuožimo žingsnį.
„Skaičius „90“ truputį gąsdino. Reikėjo ir psichologiškai pasiruošti, ir fiziškai, bet viskas įmanoma. Jeigu žmogus sportuoja visus metus, tai įveikti tokį atstumą tikrai įmanoma“, – įsitikinusi Ainė.
Pasiruošti maratonui buvo vos pora mėnesių. Lietuvoje dėl sniego trūkumo (ir dėl finansinių galimybių) nėra klasikinio slidinėjimo trasų. Ambrazai treniravosi ant užšalusio ežero, dalyvavo orientavimosi su slidėmis varžybose, vyko savaitę slidinėti į Austriją. Ainė taip pat konsultavosi su fizinio rengimo treneriu, kad sustiprintų tam tikras raumenų grupes.
Maratonu mini nepriklausomybę
Ambrazams vaikai kvietimą į maratoną gavo per sporto klubą, kuriam atstovauja. Šiaip, be klubų pagalbos, pakliūti į Vasaloppetą nėra paprasta, registracija trunka vos kelias minutes, per kurias užpildomos visos laisvos vietos. Maratono dalyvių skaičius ribotas – 15 800. Starto mokestis – apie 200 eurų.
Pasak Svajūno, kadangi trasa nėra lengva, organizatoriai „apsidraudžia“, kad pakliūtų sportuojantys žmonės, o ne atsitiktiniai smalsuoliai, nepasirengę mėgėjai.
Renginiai Vasaloppete vyksta visą savaitę. Organizuojamos įvairios slidinėjimo varžybos (estafetės, naktinis slidinėjimas, pažintiniai žygiai ir pan.) įvairaus amžiaus sportininkams ir mėgėjams, o 90 kilometrų maratonas, kuriame gali dalyvauti slidininkai nuo 19 metų, yra baigiamasis renginys. „Vasaloppet's Winter Week“ šiemet sutraukė beveik 30 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.
Vasaloppeto maratonas rengiamas paminėti Švedijos išsivadavimui iš Danijos karalystės. Maratono pradininku laikomas Gustavas Eriksonas, kuris 1521 metais vedė švedų sukilėlius iš Seleno į Morą (būtent tokiu maršrutu ir čiuožia slidininkai). G. Eriksonas suvienijo švedų karalystę ir tapo pirmuoju jos karaliumi, žinomu kaip Gustavas Vaza.
90 kilometrų – per 6 ir 9 valandas
Dalyvaujant tokiame dalyvių gausiame maratone reikia nusiteikti tam, kad vien atvykti į renginio vietą ir pasiruošti startui užtrunka. Ambrazai kėlėsi 3 valandą nakties, nors startas buvo tik 8 valandą. Nedidelį atstumą važiavo pusantros valandos.
90 kilometrų trasa nėra lengviausia, ypač jos pradžia, kur tenka įveikti beveik kilometro virš jūros lygio aukščio kalnus, vėliau trasa leidžiasi žemyn, o maždaug pusė jos labai primena Lietuvos reljefą.
„Aš startavau paskutiniame „koridoriuje“, kuriame buvo patys lėčiausi dalyviai. Aplinkui mačiau žmonių, kurie tikrai neatrodė sportiški, ir tada nusiraminau“, – šypsosi Ainė.
Svajūnas startavo sportininkų „koridoriuje“. Varžybas šiek tiek sunkino tai, kad snigo, buvo sunkiau slysti, ir slidininkai, tai ypač aktualu buvo lyderiams, negalėjo pasiekti maksimalaus tempo.
Ainė sako nekėlusi sau tikslų trasą įveikti kuo greičiau. Pasirinko priimtiniausią tempą, kad „tilptų“ į kontrolinį laiką ir tuo pačiu galėtų pasimėgauti nuostabia Šiaurės Švedijos gamta.
Maksimalus maratono laikas buvo 12 valandų 30 minučių. Maratoną laimėjęs norvegas Andreas Nygaard trasą įveikė per 4 valandas 24 minutes. Tarp moterų greičiausia buvo švedė Lina Korsgren, finišą pasiekusi per 4 valandas 42 minutes.
Ainė trasoje užgaišo 9 valandas 10 minučių. Svajūnas maratoną įveikė per 6 valandas 11 minučių. Kartu su šiauliečiais maratone dalyvavęs vilnietis Dainius Kiela 90 kilometrų nučiuožė per 5 valandas ir 35 minutes.
Maratone šiemet iš viso dalyvavo šeši lietuviai, du iš jų gyvenantys Švedijoje. Be šiauliečių ir vilniečio dar dalyvavo rietaviškis Jonas Algirdas Budginas. Jam Vasaloppet maratonas jau buvo ne pirmasis.
D. Kiela Vasaloppete dalyvavo pirmą kartą, tačiau kiekvienais metais dalyvauja kituose slidinėjimo maratonuose. Jo pagalba ruošiant slides ir patarimai buvo labai naudingi.
Atmosfera Vasaloppete, pasak Ainės, buvo neįtikėtina. Įspūdį darė ne tik dalyvių įvairovė ir gausa, bet ir vietos gyventojai, kurie spalvingai išsipuošę vėliavomis ir plakatais sveikino ir palaikė slidininkus.
Trasoje buvo septyni punktai, kuriuose buvo galima užkąsti, atsigerti, buvo teikiama medicinos pagalba, tepamos slidės. Juose taip pat buvo atliekama laiko kontrolė. Jeigu dalyvis atkarpoje sugaišta ilgiau, nei numatyta, turi pasitraukti iš varžybų.
Norėtų pakartoti
90 kilometrų maratonas ir Ainei, ir Svajūnui buvo pirmasis. Tiesa, Svajūnas sako, kad jaunystėje yra tekę per dieną slidėmis įveikti ir 100 kilometrų, žinoma, treniruotės metu.
Ar norėtų dar kada nors sudalyvauti maratone?
„Aš norėčiau“, – šypsosi Ainė ir suokalbiškai žvilgteli į vyrą.
„Tokie renginiai yra šventės. O kam nepatinka šventės? – pritaria Svajūnas. – Jeigu dar gerą kompaniją surenki. Čia nėra taip, kad būtinai turi būti lyderiu, svarbu dalyvauti.“
„Bet kokiam renginiui, ar sportiniam, ar nesportiniam, žmonės ruošiasi. Pasiruošimo procesas turbūt yra svarbiausias, nes kai gerai pasiruoši, dalyvavimas yra malonus. Pasiruošimas padeda sužinoti savo silpnąsias vietas, jas pakoreguoti, pasitemti, pamąstyti, kažką dėl savęs padaryti. Pasiruošimas Vasaloppetui toks ir buvo.
Kai sudalyvauji, matai, kad visa, ką darei, buvo gerai, ir dabar jautiesi stipresnis, atsirado daugiau pasitikėjimo. Žinau, kad kitais metais jau būtų kitaip. Tokiu tempu, kokiu aš slydau, turbūt pusė Lietuvos galėtų sudalyvauti. Tik reikėtų pasitreniruoti“, – sako Ainė ir ragina išdrįsti gyvenimo iššūkiams arba bent jau daugiau judėti.
Asmeninės nuotr.
Sėkmingai įveikę 90 kilometrų maratoną.
Iš kairės: Dainius Kiela, Ainė ir Svajūnas Ambrazai su Vasaloppet maratono marškinėliais gaiviame minus 10 laipsnių Švedijos šaltuke.
Organizatorių nuotr.
Beveik 16 tūkstančių slidininkų armija prie starto linijos Selene.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad judėti tokioje minioje vos įmanoma, iš tikrųjų tempas nemažas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ainei ir Svajūnui Ambrazams svajonę sudalyvauti garsiausiame pasaulio slidinėjimo maratone Vasaloppete išpildė dukra ir sūnus.
Ainė Ambrazienė: „Tokiu tempu, kokiu aš slydau, turbūt pusė Lietuvos galėtų sudalyvauti.“
Svajūnas Ambrazas sako, kad į Vasaloppet maratoną patekti nelengva – organizatoriai apsidraudžia, kad į jį nepatektų atsitiktiniai, nepasiruošę dalyviai.