Naujausios
KOMENTARAS
Moksleivis vejamas iš kaimo
Vytautas RUŠKYS
Akmenės rajono savivaldybės sudaryta komisija bemaž per pusę metų sukūrė planą, kaip uždaryti Kruopių vidurinę mokyklą. Ir kategoriškai nustatė datą – nuo artėjančio rudens. Argumentavo: susidaro per mažai mokinių, todėl trūksta pinigų.
Tačiau tokius biudžetinių specialistų skaičiavimus pavertė niekiniais vienas iš mokyklos gynėjų – ūkininkas. Jis viešame susirinkime popieriaus lape skaičiavo, kiek iš mokinio krepšelio tenka lėšų vienam mokiniui. Ir įrodė, kad valstybės skiriamos sumos pakanka kitais mokslo metais Kruopiuose išlaikyti vienuoliktąją klasę. Nes susidaro reikiamas skaičius pasirengusių į tą klasę eiti mokinių.
Tai išgirdę rajono Savivaldybės ir Švietimo skyriaus vadovai nė nebandė ginčytis. Nes ūkininkas nesuklydo.
Tačiau tikrąją padėtį nuslėpę valdininkai nė pusę lūpų neatsiprašė kruopiškių. Dėl to, kad iki tol viešai paprasčiausiai leido melo burbulus, teigdami, kad Kruopių vidurinė mokykla jau nuo šio rudens nebegali kvėpuoti dėl ekonominių motyvų.
Tad lyg nieko svarbaus nebūtų įvykę, rytoj (trečiadienį) įvyksiančiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje numatyta priimti tokį sprendimą, kuris atimtų gyvybę iš Kruopių vidurinės mokyklos. Juridiškai.
xxx
Tačiau rengiama pertvarka dabar teisinama kitokiais, negu buvę ekonominiai motyvai. Esą kalti patys mokiniai, kad tarp jų yra prastai besimokančių. Kad jiems trūksta motyvacijos.
Kruopių vidurinėje mokykloje surengtame moksleivių, jų tėvų ir mokytojų susirinkime viso rajono švietimo vadas paklausė: „Kodėl tie vaikai veržiasi į vienuoliktąją klasę?“ Pasigirdo replika: „Kur tada dingti tiems vaikams?“
Tačiau oratorius nereagavo. Nes skubėjo teikti savo aiškinimus: „Mokslas reikalingas, kad įsitvirtintume gyvenime, o ne kad būtinai baigtume vidurinę mokyklą. Iš penkiolikos, norinčiųjų eiti į vienuoliktąją klasę Kruopiuose, vidurinė mokykla reikalinga tik kokiems penkiems, o kitiems vidurinė mokykla reikalinga socialinei funkcijai vykdyti“.
Tad Savivaldybės administracijos kabinetuose matoma išeitis – tegul toks Kruopių jaunimas nebesiekia vidurinio mokslo bendrojo lavinimo mokykloje, o mokosi profesijos. Arba net paprasčiau – tegul iškart eina dirbti.
Ir jei to nesuvokia patys vaikai, tada jiems vietą stengiasi parodyti mūsų išrinktoji valdžia. Labai paprastai – uždarydama vidurinę mokyklą. O kas tada dar tikrai nori siekti vidurinio išsilavinimo, tiems, prašau, – mokyklinis autobusas, kuris vežios į gimnaziją Naujojoje Akmenėje.
xxx
Tad jei valdžia turi receptą Kruopių jaunimui, tai kodėl tėvai prieštarauja? Priežastys gana nestandartinės ir ne kokios politinės ar valstybinės, o tik žmogiškos. Noras, kad moksleivis iš kaimo turėtų panašias sąlygas kaip miestietis. Ir kad tas kaimo moksleivis nebūtų varomas iš kaimo.
Beje, ateityje tai gali tapti neišvengiama. Anot Kruopiuose poetiškai pranašavusio rajono švietimiečių vado, ir šis miestelis gali sulaukti tokios dienos, kai bus galima maždaug taip konstatuoti: „Buvo kaimas – ir kaimo nėra“.
Tačiau kol kruopiškiai yra – jie gina savo interesus. Įrodinėdami.
xxx
Ir dar vienas aspektas šioje istorijoje. Į miltus kruopiškiai sumalė esą moksleivių iš kaimo patogumui sukurtą vežiojimo į miesto mokyklas sistemą. Ji labiau primena ramentus invalidui. Kai kitaip negalima judėti į priekį, tada sėdama į mokyklinį autobusą.
„Aš nebedrįstu savo vaiko prašyti kur nors manęs palaukti, – sakė mama, kurios dukra jau vežiojama mokytis iš Kruopių į Naująją Akmenę. – Ji man prisipažino: „Mama, mane purto žodis „laukti“. Laukiu stotelėse, kada atvažiuos autobusas. Baigiasi pamokos, o aš vėl turiu laukti autobuso. Jei pamokų tvarkaraštyje yra „langų“, tada mano klasiokai gali pareiti namo, o mano namai juk ne gretimoje gatvėje, o Kruopiuose – tad vėl laukiu pamokos. Nuolatinis laukimas ir laukimas“.
O kur dar skirtumai, kad mokykliniu autobusu vežiojamas kaimietis keliasi maždaug dviem valandomis anksčiau negu miestietis, kad namo grįžta irgi vėliau. Kad negali lankyti popamokinių užsiėmimų, pasportuoti, nes reikia išvažiuoti į savo kaimą.