Naujausios
REZONANSAS
Upelio vanduo ištirtas nosimi
Kaip rašė „Krašto žinios“ straipsnyje „Patvinęs Eglesis užterštas, o vandens mėginiai nereikalingi“ (2012 04 24), rajono aplinkosaugininkai jaučiasi tinkamai atlikę savo darbą. Tačiau kitaip jį vertina visuomenės ir valdžios atstovai.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Prie patvinusio Eglesio nuvažiavę Savivaldybės vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Svajūnas Vilkas, Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis nusprendė neimti vandens mėginių atlikti laboratoriniams tyrimams. Mat pasikliovė savo uosle ir galiausiai nustatė, kad teršalai esą natūralios gamtos medžiagos, o ne kokios srutos.
Tačiau būtent jų galėjo irgi patekti į upelį. Netoli esančiuose laukuose užteršimo išvakarėse ir buvo laistomos srutos iš Skabeikiuose esančių kiaulidžių, kurios priklauso Danijos kapitalui.
Apie tokią situaciją iš publikacijos sužinoję skaitytojai taip internete įvertino aplinkosaugininkus: „Tikri lakmuso popierėliai – pauostys, palaižys ir pažaliuos, jei užteršta. Už ką algas gaunat?“
Tokia aplinkosaugininkų darbo praktika, kaip atrodo kitam internautui, leidžia spėlioti, kad „visus tyrimus nuo šiol Akmenėje atliks „iš akies“ ir pauosčius“. Dar kitame komentare svarstoma, kad gamtosaugos pareigūnams „ko gero, yra nurodyta, kaip saugoti danų kiaules“. Taip pat spėliojama, kad pareigūnai tokiu būdu pelnosi palankumą „už tai, kad netyrė galimai užteršto vandens“.
„Krašto žinios“ pasidomėjo, kaip aplinkosaugininkų sprendimą vertina Savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos, žemės, miškų ir urbanistikos komiteto nariai.
Jadvyga Dunauskaitė: „Toks aplinkosaugininkų elgesys yra nenormalus. Jeigu jau visuomenei kilo abejonių dėl užterštumo, tai privaloma pateikti akivaizdžius įrodymus, kuo užteršta. Kitaip dirbti neturi teisės. Nesvarbu, ar tai brangu. Tarybai nėra pareikšta, kad aplinkosaugininkai trūksta lėšų. Jie turi savo biudžetą ir dar gauna iš rajono biudžeto“.
Romualdas Norbutas: „Nesuprantama, kaip pauosčius vandens galima nustatyti, kuo jis užterštas. Tad reikia ištirti. Tarybos nariai domėjomės, ar Skabeikių kiaulidėse laikomasi nustatytų reikalavimų, įžvelgėme pažeidimų, tad yra galimybių teršti gamtą. Todėl būtent aplinkosaugininkai privalo tinkamai dirbti“.
Pranciškus Zaramba: „Įtarinėjimus galima nuneigti, kai atliekami laboratoriniai tyrimai. Jie buvo būtini be jokių išlygų. Jei laukai buvo laistomi srutomis, tai aišku, kad jas paplovė lietus. To nesustabdysi, o koks kiekis teršalų patenka į upelius – kitas klausimas. Užtat aplinkosaugininkai turi dirbti. Kodėl jie lyg bijo paimti mėginius? Prielaida, gal kiaulidžių šeimininkai turi „gerą stogą“, tad apačioje esantys aplinkosaugininkai neįkimba ir nuleidžia rankas“.
Rajono savivaldybės įmonė „Ekologinė laboratorija“, pasak jos direktoriaus Antano Slotkaus, apskritai įtartinai mažai gauna užsakymų atlikti vandens tyrimus.
Jis sakė: „Atrodo, kad rajone vandenų švaros kontrolė niekam nerūpi, nors pusė Lietuvos tuo suinteresuota. Trūksta žodžių padėčiai apibūdinti. Yra potencialus vandens teršėjas – kiaulidės, tačiau ne tik sistemingi laboratoriniai vandens tyrimai neatliekami, bet netgi netiriama, kilus įtarimams“.
Į redakciją kreipusis Ventos gyventoja teigė paėmusi vandens iš užteršto upelio ir gali duoti jo laboratoriniams tyrimams atlikti.
Aplinkos apsaugos agentūra, jos vedėjo Augustino Lenkučio tvirtinimu „Krašto žinioms“, nepriima vandens mėginių iš gyventojų. Jie, pasak A. Lenkučio, turėtų užsakymus teikti „Ekologinei laboratorijai“.
Vakar į redakciją paskambinęs A. Lenkutis sakė, kad ne jis ryžęsis neimti mėginių iš užteršto Eglesio, o tokį sprendimą priėmė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius. O jo vedėja Virginija Čičinskienė taip argumentavo: „Kadangi yra pavasaris ir pakilęs upių vandenų lygis, jie drumzlini, o tai natūralu. Tikrai niekas nėra slepiama. Nes dabar nevykdoma joks laistymas laukuose“.
Aplinkosaugininkė nežino, kad būtent šiuos darbus Skabeikiuose esančių kiaulidžių savininkai pasiskelbė pradedą jau prieš dvi savaites. Ir kaip tik lietus sustabdė tokius darbus Eglesio kadastrinėje vietovėje, kur ir teka Eglesio upelis. Būtent tokia informacija buvo skelbta „Krašto žiniose“.
Autoriaus nuotr.
POZICIJA: Akmenės rajono Savivaldybės vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Svajūnas Vilkas (iš kairės) ir rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis nusprendė netirti upelio vandensai.