Naujausios
Miestą siūlo paversti pramonei palankia zona
Šiaulių miesto savivaldybei vietos pramonininkai siūlo mokesčių lengvatomis skatinti investicijas ne tik Pramonės parke. Siūlo taikyti jas įmonėms, veikiančioms ir kitoje miesto teritorijoje. Verslininkai ragina taip skleisti žinią, kad Šiauliai ieško naujos socialinės aplinkos ir yra gera dirva investicijoms.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Siūlo suvienodinti investicijų sąlygas
Savivaldybė jau yra parengusi mokesčių lengvatų taikymo taisyklių projektą. Diskusijos pradėtos.
Projektas inicijuotas po Šiaulių pramonininkų asociacijos kreipimosi. Pramonininkai tikina, jog mokestines lengvatas reikia taikyti ne tik į Laisvą ekonominę zoną ar Pramonės parką atėjusioms įmonėms, bet ir įmonėms, kurios reikšmingai investuoja integruotose miesto teritorijose.
Integruotos teritorijos statusas yra suteiktas miesto centrui, kurio teritoriją kompleksiškai numatyta vystyti pagal URBAN programą, bei trims verslo zonoms – Pramonės gatvei, Gubernijai, Zokniams.
Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog atėjo laikas vienodomis sąlygomis mieste skatinti investicijas.
„Šiauliuose turime dvi lengvatines zonas investuotojams, o kitos teritorijos nėra palankios investicijoms – visi kiti tampame nekonkurencingi“, – sakė A. Rupšys.
Mokesčių lengvatos laisvojoje ekonominėje zonoje – valstybės prerogatyva. Bet Savivaldybė kitoje savo teritorijoje gali taikyti žemės, nekilnojamojo turto, valstybinės žemės nuomos mokesčių, kurie patenka į jos biudžetą, lengvatas.
Investuotojai Pramonės parke, pavyzdžiui, 10 metų yra atleisti nuo nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčių.
„Siūlome, kad ir kitoje miesto dalyje investuodami iki 1 milijono eurų turėtume panašias mokesčių lengvatas, – sakė A. Rupšys. – Planuojamos didelės vietos verslo investicijos į Šiaulius, bet konkurencinę kovą galime pralošti. Mūsų nuostata, kad mokesčių lengvatos būtų taikomos visame mieste.“
Pramonininkų atstovo teigimu, atsilaisvinusias lėšas galima būtų nukreipti į investicijas, darbo našumo ir atlyginimų didinimą.
Jo nuomone, Savivaldybei dalies pajamų perspektyvoje praradimo nereikėtų baimintis. Viena vertus, sumos, iš tų trijų mokesčių, kurias sumoka verslo įmonės, nėra tokios didelės. Kita vertus, investicijų paskatinimas grįžtų per kitus mokesčius – pirmiausia gyventojų pajamų mokestį.
„Svarbiausia duotume žinią, kad Šiauliai ieško naujos socialinės aplinkos ir yra gera dirva investicijoms“, – sakė A. Rupšys.
Ką siūlo Savivaldybė
Savivaldybės mokesčių lengvatas numato taikyti tik integruotose teritorijose ir tik vieno kurio nors iš trijų mokesčių (žemės, nekilnojamojo turto ar valstybinės žemės nuomos).
Parengtame projekte siūloma mokesčio lengvatą taikyti, jeigu juridinis asmuo einamaisiais metais investavo ne mažiau kaip 50 tūkstančių eurų į miesto teritorijos tvarkymą, infrastruktūrą, bet ne daugiau kaip 50 procentų investuotos sumos.
Jeigu juridinis asmuo investavo ne mažiau kaip 2 milijonus eurų, lengvatą siūloma taikyti 5 metus, bet ne daugiau kaip 50 procentų mokėtinos mokesčio sumos.
Jeigu Šiaulių miesto integruotos teritorijos ribose investavo į pastatus, patalpas ir investicijų suma per 2 metus vienam hektarui sudaro ne mažiau kaip 1 milijoną eurų, lengvata būtų taikoma taip pat 5 metus, bet ne daugiau kaip 50 procentų mokėtinos nekilnojamojo turto mokesčio sumos.
Mokesčių lengvatas siūloma sieti su naujomis darbo vietomis. Mokesčio sumą mažinti nuo 20 procentų (jeigu įsteigė per 5 darbo vietas) iki 80 procentų (jeigu įsteigė per 100 darbo vietų).
Lengvatos būtų siejamos ir su darbo užmokesčio dydžiu. Negalės į jas pretenduoti įmonės, jeigu į naujas darbo vietas įdarbintiems žmonėms mokės mažesnius atlyginimus nei Šiaulių apskrities vidutinis atlyginimas.
Ne visai atitinka lūkesčius
„Norėtume, jog 100 procentų būtume atleisti nuo visų trijų mokesčių 10 metų, jeigu investuojame 1 milijoną eurų“, – sakė A. Rupšys.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai taip pat dalyvauja procese ir turi savo pastabų.
„Pagal Savivaldybės projektą nėra aiškus atleidimo nuo mokesčių mechanizmas“, – komentavo „Šiaulių kraštui“ rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
Jis pabrėžė, kai yra plyno lauko investicija, viskas aišku – investavai tam tikrą sumą į hektarą ir sulaukei lengvatų. O veikianti įmonė investuoja papildomai į tą žemę ir turtą, kurį jau turi.
„Savivaldybė gal ir priims politinį sprendimą, bet kaip jis realiai veiks, neaišku, – sakė A. Jonuška. – Reikia dar tartis, rasti tokį mechanizmą, kuris visiems būtų suprantamas, duotų efektą ir verslui, ir Savivaldybei.“
Rūmai akcentuojantys, jog reikia galvoti ir apie lengvatas smulkiajam verslui. Smulkieji verslininkai paprastai nuomoja patalpas, tad nemoka nei nekilnojamojo turto, nei valstybinės žemės nuomos mokesčių.
„Mes siūlome, pavyzdžiui, jeigu smulkiojo verslo įmonė įkuria tris naujas darbo vietas, ima mokėti didesnius atlyginimus ir sumoka daugiau mokesčių, tai nuo mokesčių augimo sumos tam tikru procentu galėtų būti nuo kurių nors mokesčių atleidžiama“, – sakė A. Jonuška.
Politikams kyla klausimų
Miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas taisyklių projektą yra pasiūlęs tobulinti. Pirmiausia su verslininkais siūlyta susitarti, ką laikyti nauja investicija? Siūlyta įvardyti, kur bus nukreipiamos nuo mokesčių atsilaisvinusios lėšos. Aiškintasi, koks verslas bus remiamas?
„Ar nebus taip, kad sprendimą priimsime dėl pramonės, gamybos, o išloš ir šuleris?“ – nuogąstavo komiteto pirmininkas Jonas Bartkus.
Savivaldybė jau turėjo tokios patirties. Būta atvejų, kai lengvatas gaudavo ne verslininkai, sukūrę naujas darbo vietas, o patalpų nuomotojai.
Opozicijos atstovo Justino Sartausko nuomone, reikia investicijoms rasti „bendrą vardiklį“.
„Sprendimą reikia priimti, bet reikia rasti būdą, kaip atskirti seną turtą nuo naujo, – sakė politikas. – Jeigu turi sklypą, fabrikas jau stovi ir statys naują pastatą, susitariame, kad atleidžiame nuo mokesčių. Kai įmonės modernizuojasi, negi eisime ir tikrinsime, ką modernizuoja? Pramonės parke praeis 10 metų, ten įmonės modernizuosis, bet nebus nuo mokesčių atleistos.“
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus „Šiaulių kraštui“ teigė, jog su asocijuotomis verslo struktūromis pozicijas tikimasi suderinti per artimiausias savaites.
„Savivaldybės pagrindinis tikslas – investicijas skatinti ne tiek dėl naujų darbo vietų, kiek dėl darbo užmokesčio didinimo, – pabrėžė M. Šiurkus. – Pramonės parke, į kurį daugiausia investavo užsienio kapitalas, mokami didesni nei vidutiniai atlyginimai. Norime, kad ir kitose įmonėse jie didėtų, o pagal vietos kapitalo investicijas Šiauliai yra antri po Vilniaus.“
Šiauliuose vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU) yra mažiausias tarp didžiųjų miestų.
Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais VMDU su mokesčiais Šiauliuose sudarė 620 eurų, apskrityje – 596 eurus, šalyje – 714 eurų.
Palyginimui: VMDU Vilniuje – 832 eurai, Kaune – 712 eurų. Klaipėdoje – 759 eurai, Panevėžyje – 672 eurai, Alytuje – 644 eurai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
NUOSTATA: Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas Arūnas Rupšys teigia, jog būtina suvienodinti investicijų sąlygas mieste: „Turime dvi lengvatines zonas, o kita dalis – investicijoms nepalanki, visi kiti tampame nekonkurencingi.“
NUOMONĖ: Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška: „Atleidimo nuo mokesčių mechanizmas kol kas nėra aiškus. Nereikėtų sprendimo priimti tik dėl paukščiuko.“
TIKSLAS: Martynas Šiurkus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sako, jog lengvatų taikymo investuotojams pagrindinis tikslas būtų didinti Šiauliuose darbo užmokestį.
