
Naujausios
Ūkio ministras įžvelgia Šiaulių verslo atsigavimą
Vakar Šiauliuose lankęsis ūkio ministras Evaldas Gustas ragino verslininkus naudotis europinės paramos galimybėmis. Savivaldybės salėje ministerijos vadovų laukė Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, įmonių vadovai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Meras visada norės apsikabinti
Ūkio ministras E. Gustas ir viceministras Marius Skarupskas atvyko miesto verslo atstovams pristatyti naujo laikotarpio struktūrinės paramos galimybes. Taip pat ministerijos iniciatyvas dėl verslo plėtros skatinimo.
Prieš susitikimą su verslininkais įvyko pokalbis ir su miesto meru Artūru Visocku bei Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovu. A. Visockas informavo, jog pokalbis buvo „karštas“. Jo žodžiais, „LEZ situacija sudėtinga, reikės pasidarbuoti, kad išvystyti logišką mintį.“
Jis pabrėžė, jog „visada, pamatęs ministrą, norėsiu apsikabinti“. E. Gustas prisiėmęs riziką, kai reikėjo baigti įgyvendinti LEZ infrastruktūros kūrimo projektą.
„Riziką esu prisiėmęs ir ji seks mane, kol LEZ išsivystys“, – patvirtino E. Gustas.
Verslas naudojasi parama
Ministras įvardijo, jog praėjusį finansavimo laikotarpį su ministerijos administruojama europine parama Šiauliuose buvo įgyvendinti 155 projektai – už 53 milijonus eurų.
Pasidžiaugė, jog 107 projektai buvo tiesiogiai susiję su verslu, 8 – su mokslo tyrimais, įmonių eksperimentiniais bandymais.
12 milijonų eurų investuota LEZ teritorijos infrastruktūrai sukurti.
Finansinėmis priemonėmis pasinaudojo apie 300 įmonių – už 36 milijonus eurų. Per INVEG subsidijos suteiktos apie 400 įmonių – už 73 milijonus eurų, už kreditus kompensacijas gavo 326 įmonės – už 2,2 milijonus eurų.
„Šio laikotarpio paramą jau gavo 24 Šiaulių įmonių projektai, – pagarsino E. Gustas. – Džiugu, jog vyksta stambios investicijos.“
Paramą galima gauti iki 2 milijonų eurų, maksimalią paramą gavo trys Šiaulių įmonės. Tarp jų – bendrovė „Bodesa“, kuri statys naują gamyklą, bendrovė „Putokšnis“, investuojanti į tyrimų laboratoriją ir naujas technologijas.
Pabrėžta, jog verslas gali naudotis parama įsivertinti energetinį įmonių efektyvumą, bet tokių paraiškų dar nedaug. Šiauliuose pavyzdį rodo bendrovė „Rūta“.
Prioritetai ir iššūkiai
Šiuo finansavimo laikotarpiu Ūkio ministerija administruoja 1 milijardo eurų paramą. Pagal tirtą poreikį reikėtų 3 milijardų eurų.
Prioritetai teikiami naujoms technologijoms, inovacijoms skatinti, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.
„Čia – mūsų perspektyva, čia – potencialus išgyvenimas globalios konkurencijos sąlygomis, – pabrėžė E. Gustas. – Idėjų atranka, gamyba ir eksportas.“
Šiuo laikotarpiu parama teikiama tik smulkiam ir vidutiniam verslui, toks yra Europos Komisijos reglamentavimas.
Išskirtinis šis laikotarpis ir supaprastintomis investavimo sąlygomis pretenduojant į paramą. Taikoma visuotinė dotacija – inovaciniai čekiai. Regionuose besikuriančioms įmonėms taikomos subsidijos.
„Per daug yra konkurencijos viduje, bet ne išorėje“, – sakė viceministras M. Skarupskas. Todėl skatinama kooperacija, gamybos klasterių kūrimas, tarptautiškumas eksportui didinti.
Prioritetinėmis rinkomis eksportui skatinti įvardytos Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Perspektyvinėmis rinkomis – JAV, Kinija, Izraelis, Japonija, Ukraina.
„Nereiškia, kad kitų neremsime – iš viso Vyriausybės yra patvirtinta 41 rinka, bet orientuotis reikėtų į tas dešimt“, – sakė E. Gustas.
Verslininkams pabrėžta, jog būtina investuoti ir į talentus, žmogiškuosius išteklius.
Asocijuotų verslo struktūrų vadovai klausė, ar skirstant paramą keisis požiūris į regionus?
E. Gustas patikino, jau dabar iš pretendentų braukiamos žiedinės savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonai, nes iš pirmųjų kvietimų pastebėta, jog gali susižerti didžiąją dalį paramos.
Ministro žodžiais, Šiauliai palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus-trejus metus, labai pasikeitę – plečiasi, pramonė auga, todėl papildomų balų negaus, nes jie taikomi „tik tikslinėms teritorijoms“.
Informuodamas apie iniciatyvas verslui skatinti E. Gustas teigė, jog su Finansų ministerija vyksta derybos dėl pelno mokesčio lengvatų. Už investicijas pelno mokesčio lengvatą siūlo didinti nuo 50 procentų iki 100 procentų.
Norima keisti ir situaciją dėl valstybinės žemės nuomos verslo plėtrai. Kad ne aukcionai būtų skelbiami, o savivaldybės rengtų viešus nuomos konkursus pagal ekonominio naudingumo kriterijus.
Ūkio ministras atsakė ir į žurnalistų klausimus.
– Kokios problemos aptartos su meru?
– Dar kartą pasidalijome nuomonėmis dėl LEZ situacijos, dėl nepakankamų elektros pajėgumų. Lėšos iš valstybės biudžeto skirtos, meras patikino, kad kitų metų pradžioje elektros skirstymo pastotė pradės veikti. Antra problema, nustatyta, jog didesnė, nei manyta, LEZ teritorijos dalis užteršta, reikės ieškoti atsakymų, kaip ją valyti.
Aptartas ir Savivaldybės Pramonės parko ir LEZ konkurencijos klausimas. Tai mokesčių lengvatų klausimas.
– Verslas siūlo taikyti mokesčių lengvatas visame mieste, ką manote?
– Su tuo nesutikčiau, nes verslas nėra lygus verslui. Savivaldybės biudžetas praras ženklią įmokų dalį. Meras informavo, jog tvarka dar nėra patvirtinta. Manau, dėl jos reikia rimtai diskutuoti.
– Šiauliuose kuriate bendradarbystės centrą, kodėl?
– Jis tik steigiasi – tai paskata vystyti smulkiam verslui, orientuotam į skaitmenines, kūrybines industrijas. Mažas įmones, kurioms nereikia didelių investicijų, bet reikia proto ir gebėjimų. Šiauliai pasirinkti, nes verslumo lygmuo šiek tiek kritęs. Pernai šalyje įsteigė 4 procentais daugiau įmonių, o Šiauliuose – tik 2 procentais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUSITIKIMAS: Ūkio ministras Evaldas Gustas (dešinėje) atvyko susitikti su miesto verslo atstovais – spaudžia ranką Alvydui Stulpinui, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentui.