Naujausios
Verslas nebegali laukti
Šiauliuose verslo lyderiai jungiasi į karjeros ugdymo procesą mokyklose. „Nebegalime laukti, kol ministerijos apvers ant smaigalio stovinčią švietimo piramidę, kai siekiama tik akademinių žinių ir diplomo“, – teigė jie per Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyvos „Karjerai renkuosi Šiaulius“ pristatymą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Situacija liūdina
Per dešimt miesto įmonių atvers savo verslo sritis mokykloms, konsultuos mokinius apie karjeros galimybes, rengs pažintines praktikas.
Į iniciatyvą įsijungė UAB „Salda“, UAB STATGA, AB „Gubernija“, UAB „Baltik Vairas“, UAB „Laurema“, UAB „Rūta“, UAB „Jupojos technika“, UAB „Cherry Servers“, UAB „Artilux NMF“, UAB „Frilux“, UAB „Pramuštgalvis“.
Su verslo lūkesčiais ir poreikiais numatoma supažindinti mokytojus, karjeros ugdymo specialistus, mokyklų vadovus.
Per šiųmetinės verslo parodos diskusijas mokyklų vadovai ir paskatino verslo lyderius imtis bendrų veiksmų.
„Ko reikia, kad žengtume koja kojon su naujų technologijų ir vadybos procesais? Atsakymas vienas – mokytis kiekvieną dieną ir keisti jaunų žmonių požiūrį į įgyjamas žinias, ugdyti kryptingą jų motyvaciją dar mokykloje, – pabrėžė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas. – Vien akademinių žinių siekis veda į niekur.“
Jis stebėjosi, kad švietimo veikėjai džiaugiasi, jog išleisti yra net trys matematikos vadovėliai.
„Viskas susiveda į vadovėlius, bet negalvojame, kas generuos pridėtinę vertę, diegs naujas technologijas. Ar laive viso krovinio nesukrauname į vieną pusę ir ar jis neapvirs?“ – klausė V. Japertas.
Remigijus Laurutis, rūmų Švietimo komiteto pirmininkas, akcentavo, jog ieškoma kelių suartėti su švietimo sistema, nes nuo jos priklauso, koks verslas bus po dešimties metų, kai užaugs dabartinių mokinių karta.
„Man, lietuviui, nesmagu, kad dabar namuose neturiu nė vieno elektronikos prietaiso, pagaminto Lietuvoje, – apgailestavo verslininkas. – Beveik jokios elektronikos nebegaminame. Tai ir švietimo sistemos rezultatų pasekmė.“
Jo žodžiais, esame vidutiniokai Europos Sąjungoje, ir toks jausmas, kad pirmaujančių ES šalių nė nesivejame.
„Švietimo sistema ten efektyvesnė ir investicijos efektyvesnės – mūsų švietimo sistema rengia ne visai tuos specialistus, kurių reikia verslui“, – teigė R. Laurutis.
Jo nuomone, pokyčius galima pradėti ir veikiant lokaliai, todėl bandoma mieste jungti verslo ir švietimo pastangas.
„Reikia specialistų su galva“
Petras Baronas, bendrovės „Salda“ vadovas, pasigenda kūrybiškų darbuotojų, kurie nebijotų prisiimti iššūkių ir patys spręstų uždavinius.
„Specialistas su galva yra dvigubai vertingesnis, – sakė įmonės vadovas. – Su aukštojo mokslo diplomu ateina be darbo praktikos, bet baisiausia, kai iš viso nesuvokia, kas yra darbas 8 valandas per dieną.“
Geriems specialistams įmonėje mokama tiek, kad yra atvažiuojančių dirbti ir iš Vilniaus.
Diskutuota, kad pažintinių apsilankymų įmonėse neužtenka, o pažintinės praktikos turėtų būti kryptingos – pagal mokinių gebėjimų sritis. Vasarą galima būtų mokiniams suteikti trumpalaikį darbą.
Violeta Dunauskienė, „Gubernijos“ vadovė, tikino, jog aukštojo mokslo diplomas įmonėje nėra būtina vertybė.
„Kai su universitetiniu išsilavinimu dirba darbą, kuriam užtenka baigti kolegiją ar profesinio rengimo centrą, – tai valstybės lėšų švaistymas“, – sakė ji.
Verslininkė pažymėjo, jog darbininko sąvoka yra pakitusi. Dirbančių fizinį darbą darbininkų – vienetai. Įmonėse automatizuoti technologiniai procesai ir šiandieniniai darbininkai – technologijų darbuotojai.
Švietimo darbuotojai bėga maratoną
Vytautas Giedraitis, „Romuvos“ gimnazijos direktorius, svarstė, jog situaciją pakeisti nebus lengva.
„Mokyklose karjeros ugdymo specialistams išlaikyti stinga mokinio krepšelio lėšų. Mokinius „išimti“ iš ugdymo proceso nėra lengva, tėvams rūpi tik vaikų žinios ir vaikus jie mato tik universitetuose – tai ir bėgame maratoną“, – sakė V. Giedraitis.
„Sustabdykime tą maratoną“, – reagavo verslininkai.
Saulius Dargužas, Šiaulių profesionio rengimo centro direktorius, iš savo praktikos pastebi, jog daug jaunimo tiesiog nežino, kur jų gebėjimai gali geriausiai atsiskleisti.
Centre šiemet studijas baigė tik 76 procentai įstojusių į pirmą kursą prieš trejus ar dvejus metus.
„Ketvirtadalis išėjo po mėnesio ar kelių mėnesių, pusė išvažiavo į užsienį, o kita dalis pasakė, jog „ta profesija – ne man“, – sakė S. Dargužas.
Be to, pastebima tendencija rinktis grožio, kosmetikos, elektroninės prekybos profesijas, kurios paklausios užsienyje, bet ne metalo apdirbimo, santechnikos ar kitas technines profesijas.
Jis atkreipė dėmesį, jog į procesą reikia įtraukti ir tėvų bendruomenę. Iki šiol gajos tėvų nuostatos, kad „aš dirbau tepaluotą darbą, bet mano vaikas jo nedirbs“.
Karjeros specialistų stinga
„Bandėme įdiegti karjeros ugdymo bakalauro programą, bet ministerija nepalaikė, – apgailestavo Šiaulių universiteto profesorė Daiva Malinauskienė. – Nepasakė, kad jų nereikia, bet mokytojų atlyginimai svarbiau. O nėra kam dirbti su vaikais.“
Nuo kitų metų visos mokyklos privalės turėti karjeros ugdymo specialistus. Atlikti tyrimai parodė, kad 56 procentai mokyklų (tirta 91 procentas šalies mokyklų) karjeros specialistų neturi. Kitose šį darbą, kaip papildomą, dirba mokytojai. Tik 14 procentų mokyklų turi karjeros ugdymo specialistus.
Stasio Šalkauskio gimnazija, viena iš miesto gimnazijų, kurioje dirba karjeros ugdymo specalistas. Gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė pasidalijo, jog tai duoda gerus rezultatus.
„Apie 50 procentų mūsų abiturientų lieka Šiauliuose, – sakė ji. – 120 mokosi kolegijoje.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Jeigu nieko nedarysime, kad įtikintume jaunimą daryti karjerą Šiauliuose, tai be mūsų niekas to ir nepadarys“, – įsitikinę verslo lyderai (iš dešinės) Vidmantas Japertas, Petras Baronas, o Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas mano, jog į procesą reikia įtraukti ir tėvų bendruomenę.
Vytautas Giedraitis, „Romuvos“ gimnazijos direktorius, mano, jog nebus lengva verslo iniciatyvą įgyvendinti, bet bandyti verta.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Švietimo komiteto pirmininkas Remigijus Laurutis, kuris ėmėsi iniciatyvos verslą artinti prie švietimo, sako: „Turime galvoti, koks bus verslas po 10 metų, kai užaugs dabartinių mokinių karta.“
