Naujausios
Unikalus pėsčiųjų bulvaras – tik paprastas kelias
Visuomenininkai „Laisvieji piliečiai“ inicijavo diskusiją dėl Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos. Pasirodo, jog unikali miesto viešoji erdvė yra tik gatvė – „susisiekimo komunikacija“. Pagal kategoriją atitinkanti ir žvyruotam keliui. O rekonstrukcijos projektuotojai – kelininkai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rengs projektą už 34 tūkstančius eurų
Šiaulių universiteto bibliotekos salėje trečiadienio vakarą surengtoje diskusijoje iškeltas esminis klausimas – ar bulvaro rekonstrukcija nuo Tilžės gatvės iki Draugystės prospekto atitiks miestiečių lūkesčius ir poreikius?
Savivaldybės pasirinkti projektuotojai – kelininkai. Tai koks likimas laukia amfiteatro ir kitų bulvaro erdvių, laikrodžio „Gaidys“, Arkų komplekso? Projektavimo sąlygose pastarąjį siūloma griauti.
Tylomis nuomonių klausėsi meras Artūras Visockas. Savivaldybei diskusijoje atstovavo laikinoji Administracijos direktorė Giedrė Mendoza Herrera ir vyriausioji architektė Rasa Budrytė. Į diskusiją atvyko Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė. Dalyvavo ir techninio projekto rengėjai.
Savivaldybė sutartį sudarė su viešąjį pirkimą laimėjusia sostinės bendrove „SRP projektas“, kuri rengia transporto infrastruktūros projektus. Projektuotojai pasirinkti pagal pigiausią kainą – 34 tūkstančių eurų. Projektui realizuoti gaunama 4,5 milijono eurų europinė parama.
Projekto vadovas Benas Ubartas – kelininkas.
Architektų reakcija
„Bus F kategorijos kelio rekonstrukcija ir dangos keitimas“, – teigė į diskusiją aktyviai įsitraukę miesto architektai. Jų nuomonę palaikė ir buvęs praeitos kadencijos Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, taip pat kelininkas Romanas Kančauskas.
„Tai išasfaltuokime bulvarą ir paleiskime autobusus“, – ironiškai replikavo architektas Darius Jakubauskas.
F kategorija reiškia nemotorizuoto eismo gatvę, kuri gali būti ir žvyruota.
Pagal teisės aktus unikali miesto viešoji erdvė turi tik tokio susisiekimo komunikacijų statinio statusą. O rekonstrukcijos projekto vertinimo rodiklis – kvadratiniai metrai.
Nebuvo pasirinkimo?
„Mes neturėjome kito pasirinkimo, – tikino G. Mendoza Herrera. – Laimėjimas, kad dar įrodėme, jog tai – ypatingas statinys, jog tai svarbi miesto dalis. Kitaip jokių reikalavimų negalėtume kelti. Savivaldybės rankos ir kojos buvo supančiotos. Bet kaip architektė sakau, jog teisės aktuose architektūros reikšmė ir architekto vaidmuo visiškai nuvertintas.“
Ji teigė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba neleido Savivaldybei kelti reikalavimo, jog projekto vadovas būtų architektas. Motyvuota, jog kitaip bus apribota konkurencija. Architektas bus tik vienos projekto dalies vadovas. Jį samdo pati projektavimo bendrovė.
„Teisės aktuose neradome, kuo galėtume pasiremti, o čia europiniai pinigai“, – Savivaldybės administracijos laikinoji vadovė pabrėžė, jog ES paramos taisyklės griežtos.
Architektų rūmų vadovė D. Bakšienė patikino, jog ir kitos savivaldybės susiduria su tokia teisine problema, įgyvendindamos europinės paramos projektus.
„Savivaldybės pažeidimo nepadaro, bet to, ko tikisi bendruomenės, lieka neįgyvendinta, nors tikslas – tenkinti bendruomenės interesus, – sakė ji. – Bet kaip bendruomenę įtraukti – tuščias lapas. Nors pamažu suvokiama, kad architektūra – tai ne tik grožio, estetikos, bet ir socialinės aplinkos dalykai, kuriuos sprendžia architektas.“
Kodėl bulvaro projektui neskelbtas architektūrinis konkursas?
Savivaldybininkų teigimu, būtų užtrukęs, o laikas spaudžia rengti URBAN programos projektus. Todėl pasirinktas greitesnis būdas – paslaugos viešasis pirkimas.
„Pasirinktas asfaltavimo principas, o ne viešųjų erdvių projektavimo, nors aiškiai žinome, ko norime, – kritikavo architektas Jonas Barkauskas. – Ydinga praktika.“
Kitokio požiūrio reikia
„Viešuosiuose pirkimuose yra du būdai – pigiausias ir ekonominio naudingumo. Jūs pasirinkote pigiausią“, – sakė savivaldybininkams Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius.
Iš savo patirties su Viešųjų pirkimų tarnyba jis tikino, jog galima pasiekti ir kitokio rezultato.
„Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja – ji negali nurodyti, – pabrėžė R. Balza. – Visi procesai turi tarnauti bendruomenės poreikiams. Ateina didelės investicijos, miesto erdvė sudalyta į projektus ir reikia suvokti, jog tai – didmiesčio erdvės. Keistai skamba, kai bulvaras traktuojamas kaip kelias, nors čia – senamiestis.“
Muziejininkams rūpi, kokios bus erdvės Fotografijos muziejaus, Dviračių muziejaus prieigose.
R. Balza taip pat akcentavo, jog ši bulvaro atkarpa – nuo Tilžės iki Draugystės prospekto – ne tik senoji miesto dalis, bet ir suprojektuota atsižvelgiant į istorinius aspektus.
Arkos kompleksas, kuris gali būti griaunamas, žymi kažkada stovėjusio vieno įspūdingiausių miesto pastatų vietą. Meniniu akcentu pažymėta Rūdės upelio tėkmės vieta. Ties Rūdės upe vyko 1863 metų sukilimo kovos.
„Tie akcentai prasmingi, jeigu bus šliūkštelėti kaip kūdikis su vandeniu dėl tų kvadratinių metrų, tai kas bus? – klausė muziejininkas. – Tą istorinį mentalitetą projektuotojai turi žinoti. Viskas mieste yra paveldas – kvapas yra paveldas, tai reikia suprasti.“
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, akcentavo, jog pagal integruotų teritorijų programą daroma bulvaro rekonstrukcija turi didinti miesto komercinį patrauklumą.
„Tai ne plytelių ar asfalto klausimas – tie sprendiniai užkoduos, kuria kryptimi judėsime pirmyn. Kad netektų po rekonstrukcijos vėl galvoti, kaip gaivinsime bulvarą, – perspėjo V. Japertas. – Jeigu nenuėjome negrįžtamai, tai gal dar ką taisykime?“
Vyriausioji miesto architektė R. Budrytė ragino iš anksto skeptiškai nevertinti projektuotojų. Palaukti eskizų, kurie bus pateikti ir architektų bendruomenei, ir miestiečiams viešai svarstyti. Projektas turi būti parengtas per šešis mėnesius.
„Tikėkimės, jog po šešių mėnesių nereikės sakyti: „Ar aš nesakiau, kad taip bus“, – reziumavo V. Japertas.
Projekto vadovas B. Ubartas diskusijos dalyvius tik trumpai patikino: „Aišku, ką daryti.“
„Šiaulių kraštui“ jis sakė: „Aš pats esu šiaulietis, čia augau ir gerai suprantu, koks reikšmingas miestui yra bulvaras.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ar šios bulvaro dalies rekonstrukcija atitiks lūkesčius, ar išliks meniniai akcentai, kai projekto vertinimo rodiklis – kvadratiniai metrai?
Istorikas Raimundas Balza, "Aušros" muziejaus direktorius, stebisi: „Keistai skamba, kad bulvarą traktuojame kaip kelią, nors čia turime senamiesčio teritoriją.“
Architektas Jonas Barkauskas (kairėje) teigia: „Pasirinktas asfaltavimo principas, bet ne viešosios erdvės projektavimo, nors žinome, ko norime. Ydinga praktika.“ Šalia – Romanas Kančauskas, kelininkas, kuris praėjusią kadenciją buvo vienas iš Savivaldybės administracijos vadovų.
Techninio projekto vadovas Benas Ubartas, pats buvęs šiaulietis, įdėmiai klausėsi diskusijos dalyvių.
