
Naujausios
Knygyną gelbės „Šiaulių energija“?
Šiaulių miesto politikai antrą mėnesį sprendžia, ką daryti su Savivaldybei priklausančiu skolose skęstančiu „Žiburio“ knygynu. „Ištraukti“ jį svarstoma biudžeto ir Savivaldybės bendrovės „Šiaulių energijos“ pinigais.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Direktorė rengėsi bėgti
UAB „Žiburio“ knygynas vien už knygas tiekėjams skolingas 86 tūkstančius eurų. Knygyno dalis jau „atlaisvinta“ nuo knygų, lentynos tuščios, tiekėjai sustabdė naujų knygų tiekimą.
Per praėjusius metus bendrovės nuostoliai išaugo daugiau nei tris kartus: 2015 metais nuostoliai sudarė 7 206 eurus, o pernai – 26 416 eurų.
Meras Artūras Visockas prieš mėnesį pagarsino, jog knygyno veikla paralyžiuota, bet jau pusmetį dirbančios naujos knygyno direktorės Rimos Ignatavičienės nekaltino. Esą senoji direktorė teikusi neteisingus duomenis. Ji buvo atleista dar pernai birželį, tik išėjo iš darbo šalių susitarimu ir su išeitine kompensacija.
Naujoji knygyno direktorė R. Ignatavičienė pati rengėsi bėgti – buvo parašiusi prašymą atleisti iš darbo nuo kovo 9 dienos. „Šiaulių krašto“ žiniomis, net tiekėjus apie tai informavo. Bet persigalvojo.
Vakar bendrovės valdyba jos prašymo nepatenkino pačios R. Ignatavičienės sutikimu.
„Kadangi įvyko konstruktyvus pokalbis su nauja Savivaldybės administracijos valdžia ir Tarybos frakcijų seniūnais, ir ruošiamasi imtis priemonių išsaugoti knygyną, tai sutikau likti“, – sakė direktorė.
Apie tai informavusi penkis didžiuosius knygų tiekėjus, prašydama dar palaukti Savivaldybės sprendimų. Trys jau sutikę.
„Buvome inicijavę, kad knygas grąžintų, nes skolos didelės, – sakė „Šiaulių kraštui“ vienas iš knygų tiekėjų. – Bet dar sutikome laukti, jeigu Savivaldybė nelinkusi knygyno uždaryti. Gal bendromis jėgomis jį ištrauksime – nesinori eiti į teismus.“
Jis tik stebėjosi, jog su atsiskaitymais nebuvo jokių problemų, kol nepasikeitė direktorės. Esą kai atėjo nauja direktorė, „tai kaip ranka nukirto“.
„Mes suinteresuoti skolas susigrąžinti, tai Savivaldybės knygynas ir Savivaldybė už jį atsakinga, – pabrėžė kitas tiekėjas. – Jeigu knygynas dirbs, tai labai svarbu, kaip dirbs, nes knygų verslas – sunkus verslas, patirties reikia turėti ir dirbti ne aštuonias valandas per dieną.“
Gelbėjimo scenarijus
Savivaldybės administracijos parengtas knygyno gelbėjimo scenarijus antradienį buvo pristatytas Tarybos frakcijos seniūnams.
„Su Savivaldybės specialistais sugeneravome tris veiksmų kryptis“, – sakė „Šiaulių kraštui“ naujasis Administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Pirma – įstatinio kapitalo didinimas apibrėžiant lėšų panaudojimo tikslinę paskirtį – ne skoloms, nes tam negalima naudoti biudžeto lėšų.
„Vien užsiimdama knygų pardavimu bendrovė negali stabilios veiklos užsitikrinti. Įstatinio kapitalo didinimas suteiktų galimybę įgyvendinti socialinius, kultūrinius projektus, svarbius miesto bendruomenei, – argumentavo direktorius. – Skaičiuojame, kokios sumos reikėtų veiklai be knygų pardavimo išplėsti.“
Antra – parduoti knygynui priklausantį, bet veiklai nenaudojamą pastatą Žemaitės gatvėje. Jis dabar yra išnuomotas. Gautos lėšos būtų panaudotos įsipareigojimams dengti.
„Politikai tam pritarė, – informavo Administracijos direktorius A. Bartulis. – Neigiamas veiklos rezultatas turi savo kainą, o kreditoriai yra gerbtini. Nereikalingo turto pardavimas būtų paspirtis dešimtimis tūkstančių eurų.“
„Trečia kryptis – daryti finansinę injekciją, kuri leistų kuo greičiau atsiskaityti su tiekėjais ir nuraminti rinką, nes pastato pardavimas užtruks, – įvardijo A. Bartulis. – Parodytume, kad savininkas imasi veiksmų išsaugoti įmonės veiklą ne tik kaip ūkinį vienetą, bet ir bendruomenės reikmėms.“
Injekcija būtų daroma ne iš biudžeto – dairomasi į „Šiaulių energiją“.
„Šiaulių energija“ galėtų suteikti paskolą iš laisvų apyvartinių lėšų ir uždirbtų palūkanų, kadangi biudžeto pinigų tam negalime panaudoti“, – sakė direktorius.
Jis pabrėžė, jog tokį instrumentą taiko Vyriausybė. Susisiekimo ministerija taip leido „Lietuvos geležinkeliams“ teikti paskolą kitai valstybės įmonei.
„Tai klasika – ne Šiaulių išradimas, – teigė A. Bartulis. – Akcinių bendrovių įstatymas to nedraudžia, analizuojame, kaip jį taikyti.“
Lygiagrečiai bus atliekamas bendrovės akcijų ir turto vertinimas vertei koreguoti. Iš naujo įvertinus turtą, keistųsi ir knygyno mokumo situacija.
Politikų reakcija skirtinga
„Esame už tai, kad knygynas išliktų, – sakė „Šiaulių kraštui“ Socialdemokratų frakcijos seniūnas Justinas Sartauskas. – Spyną užkabinti – ne išeitis, skolas vis tiek reikia atiduoti.“
Jis pritartų siūlymui, kad paskolą knygynui teiktų kuri didžioji bendrovė – „Šiaulių energija“ ar Pabalių turgus. Taip pat minčiai, jog knygynas turėtų plėtoti kultūrinę, socialinę veiklą.
„Bet bandymui siūlyti kažkokią kavinę atidaryti – tikrai nepritarsiu, – pabrėžė socialdemokratas. – Po pusmečio reikėtų žiūrėti, ar veikla darosi pelninga, jeigu ne – bendrovę privatizuoti – parduoti akcijas“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Rimkus priminė, jog liberalai dar po rinkimų sudarytai koalicijai siūlė knygyną privatizuoti.
„Norima knygyną išlaikyti kaip simbolį, bet tas simbolis degina viešuosius pinigus, ir nėra garantijos, kad dirbs pelningai, – pabrėžė liberalas. – Neprivatizavimas privedė prie to, kad sudeginta 87 tūkstančiai eurų. Sako, jog dar 40 tūkstančių reikės įstatiniam kapitalui didinti. Klausiau, ar nesudegs ir tie pinigai? Niekas negalėjo atsakyti“.
Jeigu kalbama apie kultūrinę knygyno veiklą, ar neatsiras dar viena kultūros įstaiga, išlaikoma iš biudžeto?
„Knygynui skiriant pinigus, juos iš kažko reikės atimti“, – sakė A. Rimkus.
Konservatorių frakcijos seniūnas Tomas Petreikis mano, jog knygyną reikia „ištraukti“ biudžeto ir „Šiaulių energijos“ pinigais.
„Jeigu turime pinigų, negi eisime imti vartojimo paskolą, – palygino jis. – Tai iš savų – didiname įstatinį kapitalą, iš „Šiaulių energijos“ skoliname – išsaugome knygyną, nes jis turi kultūros nišą.“
Jo nuomone, tokia investicija pasiteisins ar bent nepražus. Jeigu nepavyks veiklos išvystyti, knygyno pastatą bulvare galima bus brangiai parduoti.
Jonas Bartkus, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, neskuba optimistiškai vertinti gelbėjimo scenarijaus.
„Keista, kad gelbės knygyną „Šiaulių energija“, – stebisi jis. – Pirmiausia reikia iš direktorės sulaukti verslo plano, bet jo nematome, nors seniai komitete prašome.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Parengtas scenarijus gelbėti „Žiburio“ knygyną kaip kultūros simbolį.
Viešajame sektoriuje ir savo versle dirbusi Rima Ignatavičienė pernai rugsėjį tapo „Žiburio“ knygyno direktore. Bandė išeiti, bet persigalvojo.
Knygų lentynos tuščios – esą rengia erdves renginiams ir atsikrato „makulatūros“.