Naujausios
Ar jau laikas uždaryti oro uostą?
Šiaulių oro uosto įmonės vadovas prašo miesto politikų apsispręsti dėl oro uosto ateities. Dešimtmečius tempiamą jo problemą siūlo spręsti valstybės lygiu. Bet tam direktoriaus antpečiai per maži, o Savivaldybės pozicijos nėra.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pats mina ministerijos slenkstį
Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorius Andrius Daujotas raštu kreipėsi į miesto merą ir Tarybą, prašydamas Savivaldybės pozicijos dėl oro uosto tolesnio likimo.
Pirmadienį Tarybos komitetuose A. Daujotas informavo, jog raštą surašė po susitikimo su susisiekimo viceministru.
Su juo aptarė tris galimus oro uosto statuso variantus. Pirmasis – perduoti Šiaulių oro uostą valstybei, antrasis – valstybės ir savivaldybės oro uostas, trečias – valstybės, savivaldybės ir privataus kapitalo.
„Bet manęs klausė, kokia yra Savivaldybės pozicija? Aš jos nežinau, – sakė politikams A. Daujotas. – Mano akimis, tai labai brangus objektas, bet jūs galite jį valdyti, kaip miesto traukos objektą, turėti ir karinį, ir tarptautinį civilinį oro uostą. Prašau jūsų pozicijos, ką darysime ar nieko nedarysime?“
Įmonės situaciją jis įvardijo „prastoka": „Gruodį buvo du skrydžiai, sausį – nė vieno, vasarį – du“. Kiek buvo skrydžių kovo, balandžio mėnesiais nė nebevardijo.
Vėl baigėsi lėšos, reikalingos užtikrinti aviacijos saugumo funkciją, kuri privaloma vykdyti pagal įstatymus. Tarybos prašoma tam tikslui skirti 150 tūkstančių eurų – 9 darbuotojų darbo užmokesčiui, privalomiems kursams, licencijoms, mokesčiams. Svarstoma atriekti mažiau – 109 tūkstančius eurų.
„Jeigu įmonę ir uždarysite, tą funkciją reikės vykdyti – kažkam perduoti“, – perspėjo A. Daujotas.
Kabo investicijų problema
„Joks investuotojas nenori ateiti į tuščią žemę“, – pabrėžė įmonės direktorius.
Kinijos kompanija, kuri dar pernai norėjo organizuoti skrydžius, pamačiusi, kokia yra infrastruktūros būklė, pasakė, jog negali rizikuoti.
100 tonų „boingams“ gresia nusilaužti šasi riedant perono plokštėmis.
Buvo surasti ir Lietuvoje pirmieji potencialūs investuotojai. Jie taip pat kėlė klausimą, ar bus įrengta infrastruktūra – peronas, privažiavimai prie sklypo?
Dabar naudojamas peronas yra prastos būklės, priklauso kariškiams. Panaudos sutartis baigėsi, peronas naudojamas tik žodiniu susitarimu. Reikia statyti naują peroną, įrengti vietas kroviniams iškrauti. Suskaičiuota, jog tam reikėtų 5 milijonų eurų Savivaldybės investicijų.
Ir investicijų, ir aukciono klausimai įstrigę antrą mėnesį. Kovo pabaigoje aukcioną žadėta skelbti per porą savaičių.
Nebeaišku, ar ateis į aukcioną surasti potencialūs investuotojai, žadėjo čia kurti lėktuvų remonto ir aptarnavimo bazę.
„Dairosi į Kauną ir Estiją – turi pasiūlymų“, – sakė A. Daujotas.
Planas – stalčiui
Prieš kelerius metus buvo padarytas strateginis oro uosto išvystymo planas. Per devynerius metus planuota investuoti per 9 milijonus eurų.
„Bet gavome tik 400 tūkstančių eurų, – sakė A. Daujotas. – Jeigu priėmėte sprendimą, kad vystote oro uostą, padarėte tokį brangų projektą, tai ir eikite ta linkme. Man dabar sako, vadovaukis tuo planu, bet nėra jokių sąlygų.“
Jis neneigia, jog Savivaldybei 5 milijonai eurų – didžiuliai pinigai.
„Bet juos investavus 20 metų atsivertų galimybė vystyti veiklą, prasidės bent skrydžiai“, – tikino direktorius.
Jis priminė politikams, kad laiku neįrengus veterinarijos posto NATO kroviniai pasuko į Rygą.
Dabar postas įrengtas, bet direktoriaus „antpečiai“ per maži NATO kroviniams grąžinti į Šiaulius. Be to, ir postas priklauso kariškiams, nors į įrangą buvo investuoti Savivaldybės pinigai.
„Šiaulių kraštui“ A. Daujotas sakė neplanuojąs pats pasitraukti.
„Raštą parašiau, nes niekur neradau jokio sprendimo, ko iš oro uosto nori savininkė – Savivaldybė?“
„Vaidiname, jog rūpi“
Politikai svarstė, jeigu oro uostas bus atiduotas valstybei, tai bus karinis oro uostas ir tiek. Ne bet koks privatus kapitalas gali ateiti. Iš karto prasideda paieškos, ar Rusijos ausys nekyšo? Abejojo, ar net Kinijos kompanijos galėtų ateiti.
Komiteto narys Alfredas Lankauskas, kuriam būnant meru, prieš 20 metų buvo sudėtos pirmos investicijos į oro uosto rekonstrukciją, siūlė rengti poziciją susitikimui su susisiekimo ir krašto apsaugos ministrais.
Bet ar valstybei ketvirtas civilinis oro uostas reikalingas?
„Nereikalingas – tai faktas, kas mano kitaip, žiauriai klysta“, – tikino Jonas Bartkus, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, jog šios Tarybos kadencijos „nelaimė“, kad sudėjus krūvą pinigų įmonės skoloms dengti, daugiau nieko nebuvo padaryta.
„Miestas savo vizijose ir neturi oro uosto, vaidiname tik, kad turime tokią viziją, – sakė politikas. – Parodykite nors vieną žmogų, kuris Savivaldybėje tuo rūpinasi – nėra. Meras, Administracijos direktorius – politikai, o skyriuose nėra nė vieno žmogaus. Vienintelis šansas, jeigu matome oro uostą, kaip miesto infrastruktūros dalį, reikia Savivaldybėje kurti marketingo struktūrą. Kas trukdo Administracijai tai daryti?“
J. Bartkus pabrėžė, jeigu toliau nieko nebus daroma, tai ir kitų kadencijų Taryba suks tą patį ratą: nebėra pinigų įmonei išsilaikyti – duokite.
Už politinę diskusiją
Savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Bartulis „Šiaulių kraštui“ dar kovo mėnesį tikino, jog po „poros savaičių“ investuotojams bus skelbiamas sklypų nuomos aukcionas.
Tada aiškino, jeigu kas ateis, tada ir Savivaldybės investicijų klausimas bus sprendžiamas.
Ką apie tai mano šiandien?
„Įmonės direktoriaus rašto nemačiau, bet turiu jam pritarti, kad politinė diskusija yra reikalinga, – atsakė „Šiaulių kraštui“ A. Bartulis. – Jeigu politikai pasako, kad oro uosto reikia, tai reikia ir veiksmo.“
Spėjęs įsitikinti, jog oro uosto įmonės infrastruktūra yra kritinės būklės ir nėra tinkama skrydžiams pritraukti. Sutinkąs, jog tam reikia Savivaldybės investicijų ir lėšų galima būtų rasti.
Tikino, jog ir Savivaldybės administracijai rūpi pritraukti verslą į oro uostą
Pasirengimas aukcionui užtrukęs, nes jo sąlygos išplėstos – vietoj anksčiau numatyto tik vieno sklypo, bus skelbiamas 4 sklypų nuomos aukcionas ir ne vienai veiklai, o 10 veiklų plėtoti. Teko samdyti ir naują advokatų kontorą.
„Per artimiausias dešimt dienų jau gausime aukciono sąlygas ir žemės nuomos sutarties projektą, atiduosime Oro uosto direktoriui pradėti aukciono procedūras“, – sakė jis.
Patikino, jog procesas užsitęsė ne dėl biurokratinių trukdžių.
„Kovo mėnesį atėjęs dirbti, radau dar lapkritį parengtas aukciono sąlygas, jeigu jos buvo tokios geros, tai kodėl aukciono niekas neskelbė?"– retoriškai klausė A. Bartulis.
Redakcijos nuotr.
Šiaulių oro uosto infrastruktūra tokios būklės, kad mažus „lėktuvėlius“ dar gali priimti, bet ne sunkiasvorius „boingus“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Andrius Daujotas, tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorius, mano, jog Savivaldybei oro uostas – per brangus objektas.
