Naujausios
Jonines švęs kitaip
Šiandien – Joninių išvakarės. Šventėje prie Rėkyvos ežero organizatoriai žada nustebinti ir kviečia prisiliesti prie senųjų šventės ištakų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Idėja nudžiugino
Šią savaitę Rėkyva ruošėsi gražiausiai vasaros šventei: šienavo pievas, ravėjo gėlynus, šlavė takus. Trečiadienį prie Rėkyvos kultūros namų Šiaulių kultūros centro darbuotojai ir rėkyviškiai kūrė šiaudines skulptūras, vakar pynė ąžuolo vainikus, šiandien nuo pat ryto statys ir žolynais apipins Saulės virsmo vartus ir 19 valandą visus pakvies į tikras lietuviškas Jonines.
Įvairiomis apeigomis ir burtais, Žolynų kiemu, koncertu, varžytuvėmis, vykstančiu prekymečiu ir naktišokiais prie Joninių laužo susirinkusieji palydės trumpiausią naktį.
Mintis surengti kitokias Jonines prie Rėkyvos ežero negu būdavo iki šiol, kilo Šiaulių kultūros centro vadovei Deimantei Bačiulei. Ji sukvietė visų keturių Rėkyvos bendruomenių atstovus, išdėstė sumanymus ir paprašė prisidėti.
„Šiemet sugrįžta prie etnokultūros, prie tikrojo, apeiginio Joninių šventimo. Džiugu, kad Rėkyvos gyventojai teigiamai reagavo į vykstančias kultūrines iniciatyvas, aktyviai įsiliejo į Kultūros centro organizuojamas veiklas“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė D. Bačiulė.
„Nors pati esu rėkyviškė, bet gal jau septynerius metus neidavau į Jonines, nes būdavo neįdomu. Kai D. Bačiūlė pasiūlė surengti tradicines lietuviškas Jonines ir paprašė prisidėti, mielai sutikom“, – sakė Rėkyvos seniūnijos bendruomenės „Rėkyjava“ vadovė Asta Janutienė.
„Rėkyjavos“ narys Vaidas Dijokas parūpino šiaudų skulptūroms. Per keletą valandų daugiau kaip dešimties rėkyviškių komanda pagamino keturias šiaudines skulptūras, kurios vidurnaktį suliepsnos nutvieksdamos trumpiausios nakties dangų. Rišimui naudojo ne siūlus, o vielą, kad degdamos skulptūros kuo ilgiau išlaikytų formą.
Šventės metu veiks Žolynų kiemas, kuriame Rėkyvos bendruomenės ir sodų bendrijos pristatys savo veiklas, o žolininkės dalysis įvairiais praktiniais patarimais: papasakos, kuri žolė ligas išgydo, o kurių geriau neskinti ir apeiti.
Pasak A. Janutienės, mintis įtraukti bendruomenes ir bendrijas yra labai gera, nes tai skatina žmones ne tik ateiti ir stebėti, bet ir dalyvauti šventėje.
„Labai svarbu nepamiršti senųjų tradicijų ir puoselėti jas. Galbūt jau daugelis jaunų žmonių net nemoka pinti vainiko. Tokios šventės – puiki proga išmokti, sužinoti kažką naujo“, – sako A. Janutienė.
Vyks ir prekymetis, kuriame lankytojai galės įsigyti įvairių sertifikuotų tautinio ir kulinarinio paveldo gaminių.
Joninės, Rasos, Kupolės
Senovėje lietuviai minėdavo vasaros saulėgrįžos šventę – Kupoles, Rasas, kai diena būna ilgiausia, o naktis – trumpiausia. Įsigalėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Jono Krikštytojo vardu ir pradėta vadinti Joninėmis. Tačiau apeigos, burtai bei magija liko neatsiejama Joninių nakties dalimi.
Joninių apeigų metu, skambant sutartinėms, lankytojai bus kviečiami žengti pro įspūdingus Saulės virsmo vartus ir atlikti simbolinį apsivalymo ritualą.
„Tą dieną pinami vainikai iš devynių rūšių žolynų, pievų gėlių, jiems duodami merginų ir vyrų vardai. Vainikai metami į vandenį. Jeigu du vainikai sueina draugėn, tai tas vaikinas ir mergina sudarys porą, jei vainikas gerai plaukia, neužkliūva už žolių ar šakų – to žmogaus gyvenimas bus linksmas ir lengvas“, – pasakojo Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
Apeigas užbaigs simbolinis šiaudinių skulptūrų ir Joninių laužo uždegimas.
Mantvydo LABANAUSKO nuotr.
Apvynioti medinius karkasus šiaudais prireikė gero pusdienio. Prie vienos skulptūros darbavosi po du ar daugiau rėkyviškių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Rėkyvos seniūnijos bendruomenės „Rėkyjava“ vadovė Asta Janutienė džiaugiasi, kad šiemet Joninės prie Rėkyvos bus kitokios.
