Daunoravos dvaras gali atgimti

Dau­no­ra­vos dva­ras ga­li at­gim­ti

Praė­ju­sią sa­vai­tę vie­šė­ję Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė, Šiau­lių sky­riaus va­do­vas Ry­tis Bud­rys, Ire­na Če­pu­tie­nė ra­jo­no Ta­ry­bos na­riams pri­sta­tė Dau­no­ra­vos dva­ro au­ten­tiš­ko vys­ty­mo ga­li­my­bių stu­di­ją, ku­rios au­to­rius Min­dau­gas Ku­bi­lius.

D. Var­nai­tės nuo­mo­ne, Dau­no­ra­vos dva­rui įpūs­ti gy­vy­bės gal pri­reik­tų 300-400 tūkst. eu­rų, ir tam au­ten­tiš­ku­mui at­gim­ti siū­lo su­vie­ny­ti Sa­vi­val­dy­bės ir po­ten­cia­lių pri­va­čių in­ves­tuo­to­jų jė­gas.

Li­na RUD­NIC­KIE­NĖ

Ko­dėl Dau­no­ra­vos dva­ras?

Tur­būt pir­ma­sis ir la­biau­siai rū­pi­mas klau­si­mas, ko­dėl orien­tuo­ja­ma­si pri­kel­ti Dau­no­ra­vos dva­rą, kai mū­sų kraš­te tų dvar­vie­čių iš­ties daug.

Čia pro­jek­to au­to­rius M. Ku­bi­lius, pa­si­tel­kęs is­to­ri­nes ži­nias, at­krei­pia dė­me­sį į Dau­no­ra­vos dva­rą, kaip Šiau­rės Lie­tu­vos fe­no­me­ną, vo­kiš­kos, lat­viš­kos, lie­tu­viš­kos kul­tū­ros san­kir­tą. Skir­tin­gu me­tu dva­ras pri­klau­sė kil­min­giems Kur­šo vo­kie­čiams. Šian­dien šiais dva­rais ypač do­mi­si vo­kie­čiai, ku­rių šak­nys ir glū­di šiuo­se dva­ruo­se.

Vo­kiš­ko dva­ro te­ma Lie­tu­vo­je neišp­lė­to­ta, kas, prie­šin­gai, sėk­min­gai da­ro­ma Lat­vi­jo­je. Spe­cia­lis­tų Dau­no­ra­vos dva­ras ne­re­tai va­di­na­mas Šiau­rės Lie­tu­vos per­lu. Nuo XVII a. Jo­niš­kio kraš­tas sa­vo ri­bo­se tel­kė ke­le­tos kul­tū­rų – vo­kiš­kos, lat­viš­kos ir lie­tu­viš­kos – bend­ruo­me­nes. Tai at­si­spin­dė­jo kraš­to ar­chi­tek­tū­ro­je, vir­tu­vė­je, pa­pro­čiuo­se, ūkio or­ga­ni­za­vi­me ir kt.

Dva­re bu­vo iš­plė­to­tas ga­my­bi­nis ūkis: nuo XVII a. au­gin­ti gal­vi­jai, nuo 1913 m. ir pir­mo­sios veis­li­nės ostf­ry­zų kar­vės. Dau­no­ra­vos dva­re XIX a. pra­džio­je pra­dė­tos au­gin­ti vie­nos pir­mų­jų bul­vių Lie­tu­vo­je. XIX a. dva­ras gar­sė­jo di­džiu­liais obe­lų, kriau­šių, vyš­nių so­dais. Da­uno­ra­vos ba­ro­nie­nė 1895 m. Ry­go­je vy­ku­sio­je pa­ro­do­je ap­do­va­no­ta si­dab­ro me­da­liu už kon­kur­sui pa­teik­tų im­por­ti­nių obuo­lių ir kriau­šių veis­lių pa­vyz­džius.

Dau­no­ra­vo­je bu­vo eg­zo­ti­nių au­ga­lų – čia pa­so­din­tas vie­nas pir­mų­jų grai­ki­nių rie­šut­me­džių, už ką Dau­no­ra­vos ba­ro­nas Duo­be­lė­je 1874 m. vy­ku­sio­je že­mės ūkio ir so­dų pa­ro­do­je bu­vo ap­do­va­no­tas bron­zos me­da­liu. Taip pat Dau­no­ra­va gar­sė­jo iš­plė­to­tu bi­ti­nin­kys­tės ūkiu, 1877 m. su­ra­šy­ta 240 avi­lių. Čia bu­vo iš­plė­to­ta svai­ga­lų ga­my­ba – alaus ir deg­ti­nės (1834 m. "iš­va­ry­ta" 600 ki­bi­rų deg­ti­nės), skir­tin­gu me­tu val­dė 1–4 kar­čia­mas. Spi­ri­to ir alaus va­ryk­lo­je nuo se­no dir­bo vo­kie­čių ir lat­vių meist­rai.

Dau­no­ra­vo­je – iš­skir­ti­nė me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros sta­ty­bos tra­di­ci­ja, bū­din­ga vo­kiš­kai Kur­šo dva­rų kul­tū­rai (vo­kie­čių ba­ro­nai dva­rą val­dė nuo XVII a. vi­du­rio iki 1940 m.). O po­nų na­mas (me­di­nis su fach­ver­ko konst­ruk­ci­jos pa­lė­pė­mis), sta­ty­tas 1853 m., ne­tu­ri ana­lo­gų nei Lie­tu­vo­je, nei vi­sa­me Bal­ti­jos re­gio­ne.

Tai se­niau­sias mi­ni­mas dva­ras Jo­niš­kio kraš­te ir vie­nas se­niau­sių Šiau­lių ap­skri­ty­je.

Bū­tent Dau­no­ra­vo­je nuo XVII a. su­si­for­ma­vo di­džiau­sia lat­vių dias­po­ra Lie­tu­vo­je iki 1950 m. Im­tis Dau­no­ra­vos dva­ro au­ten­tiš­ko vys­ty­mo vi­zi­jos pa­ska­ti­no ir pa­to­gi geog­ra­fi­nė dvar­vie­tės pa­dė­tis.

Kad is­to­ri­ja ne­pra­ras­tų ver­tės

Ak­cen­tuo­ta, kad dvar­vie­tė ga­lė­tų bū­ti at­kur­ta pri­va­čios par­tne­rys­tės pa­grin­du. Ta­čiau, tu­rint ome­ny, kad dva­ro būk­lė pra­sta ir tei­siš­kai ne­sut­var­ky­ta, pa­grin­dus čia tu­rė­tų pa­dė­ti ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė. Tam pri­si­reik­tų ko­re­guo­ti Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, ku­riuo­se Dau­no­ra­vos dva­ro at­sta­ty­mas bū­tų iš­skir­tas į at­ski­rą prie­mo­nę. Bū­ti­na su­da­ry­ti ir spe­cia­lis­tų dar­bo gru­pę, ku­rie pa­reng­tų veiks­mų pla­no pro­jek­tą ir pa­teik­tų ra­jo­no ta­ry­bai tvir­tin­ti. Ta­da be­lik­tų ieš­ko­ti pri­va­čių in­ves­ti­ci­jų, de­ran­tis, ko­kius dar­bus įsi­pa­rei­go­ja at­lik­ti pa­ti Sa­vi­val­dy­bė.

Iki to lai­ko lau­kia ne­ma­žai na­mų dar­bų – iš­kel­ti ne­le­ga­lius gy­ven­to­jus, lik­vi­duo­ti Dau­no­ra­vos dva­ro ava­ri­nę būk­lę ir pa­sta­tą kon­ser­vuo­ti, tei­siš­kai su­tvar­ky­ti dva­ro pa­sta­tus ir te­ri­to­ri­ją – gal­būt iš­pirk­ti pa­pil­do­mai dva­rui is­to­riš­kai pri­klau­siu­sius pa­sta­tus, že­mes, iš­va­ly­ti tven­ki­nius, ku­rie pri­klau­so vals­ty­bei ir juos nuo­mo­ja Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba, re­konst­ruo­ti sto­gą, įreng­ti su­sto­ji­mo aikš­te­les..

Pro­jek­to au­to­rius at­krei­pia dė­me­sį, kad šio­je dvar­vie­tė­je ga­lė­tų bū­ti tei­kia­mos ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos, or­ga­ni­zuo­ja­mi tiek kul­tū­ri­niai, tiek ko­mer­ci­niai ren­gi­niai, ves­tu­vės, ju­bi­lie­jai. Pro­jek­to au­to­rius čia ma­to ir ga­li­my­bę įreng­ti kem­pe­rių sto­te­lę, ku­rių Jo­niš­kio kraš­te la­bai trūks­ta.

Kaip tu­ris­ti­nis ob­jek­tas Dau­no­ra­vos dva­ras ga­lė­tų tap­ti Žiem­ga­los dva­rų ke­lio ope­ra­to­riu­mi, pa­nau­do­jant ni­ši­nių rin­kų po­ten­cia­lą: tiek nau­jus pra­mo­gi­nius marš­ru­tus, tiek jau rin­ko­je ne­men­ką įdir­bį tu­rin­čių trau­kos cent­rų - Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko, Ja­kiš­kių dva­ro, Jo­niš­kio mu­zie­jaus – po­ten­cia­lą. Vys­tant tu­riz­mą ga­li­ma su­kur­ti tu­ris­ti­nį dva­rų marš­ru­tą: Dau­no­ra­va – Blan­ken­fel­dė (pri­va­tus vei­kian­tis dva­ras Lat­vi­jos te­ri­to­ri­jo­je su vieš­bu­čiu, po­bū­vių sa­le) – Elė­ja (eks­po­zi­ci­niai griu­vė­siai, res­tau­ruo­ta ar­ba­ti­nė, par­kas – dend­ro­lo­gas tas pa­ts kaip Ža­ga­rė­je) – Vil­cė (mo­kyk­la, at­vi­ra lan­ky­mui) – Ber­ke­nė (pri­va­tus, vieš­bu­tis, po­bū­vių sa­lė) – Augst­kal­nė (mo­kyk­la, at­vi­ra lan­ky­mui) – Ža­ga­rė (lan­ky­to­jų cent­ras) ra­tą.

Vi­sus šiuos tu­ris­ti­nius ob­jek­tus sie­ja daug bend­rų da­ly­kų. Iš es­mės, vi­si jie lat­vių pa­vel­do iden­ti­fi­ka­vi­mas ir ak­tua­li­za­vi­mas Dau­no­ra­vos dva­re, to­dėl atei­ty­je Dau­no­ra­vo­je ga­li­ma ti­kė­tis di­de­lio tu­ris­tų ant­plū­džio iš Lat­vi­jos. Bū­tų ga­li­ma su­da­ry­ti Jo­niš­kio kraš­to pa­žin­ti­nį ke­lią Ja­kiš­kių dva­ras – Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jus – Dau­no­ra­vos dva­ras – Ža­ga­rė mo­to­tu­ris­tams.

Pro­jek­tuo­to­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad bū­ti­ni ir dvi­ra­čių ta­kai, su­sie­jan­tys Šiau­rės Lie­tu­vos (Ja­kiš­kių, Ža­ga­rės) ir gre­ti­mus Vi­du­rio Lat­vi­jos (Blan­ken­fel­dė, Elė­ja, Ber­ke­nė, Vil­cė ir kt.) dva­rus, taip pat pa­žin­ti­nis miš­ko ta­kas ap­lan­kant mau­me­džių alė­ją, sen­miš­kes, par­ti­za­nų bun­ke­rį, kita.

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.

Norint atgaivinti Daunoravos dvarą laukia ne­ma­žai na­mų dar­bų – iš­kel­ti ne­le­ga­lius gy­ven­to­jus, lik­vi­duo­ti dva­ro ava­ri­nę būk­lę ir pa­sta­tą kon­ser­vuo­ti, tei­siš­kai su­tvar­ky­ti dva­ro pa­sta­tus ir te­ri­to­ri­ją.