
Naujausios
Rekordas
Kristina Šilinskienė muilą gamino šaltuoju būdu iš natūralių medžiagų. Jam sunaudota 7 kilogramai kokosų aliejaus, 14 kilogramų alyvuogių aliejaus, 7890 gramų distiliuoto vandens, 3100 gramų natrio hidroksido ir 100 gramų dilgėlių lapų miltelių dėl spalvos.
Gaminio receptas patvirtintas taikomosios chemijos ekspertų. Kaip teigia jo autorė, tai labai kokybiškas, gerai putojantis ir puikiai nešvarumus plaunantis, o tuo pačiu odą puoselėjantis kosmetikos gaminys.
Kai muilas neverdamas, o gaminamas šaltuoju būdu, visos sudėtinės jo dalys supilamos į didžiulį puodą, gerai suplakamos. Tuomet plakinys supilamas į formą ir laikomas kelias dienas, kol įvyks reikiamos reakcijos ir sustings.
Per kelias dienas sustingusį muilą Kristina jau išėmė iš dėžės, jį pamatavo. Muilo ilgis 52, plotis – 40, storis –15 centimetrų.
Tačiau iš formos išimtas muilas dar bus brandinamas. Bręsdamas ir džiūdamas jis dar gali netekti maždaug 6 – 10 procentų savo svorio. Tačiau manoma, jog vis tiek svers apie 30 kilogramų ir taps rekordininku.
Mat, iki šiol Lietuvoje pagamintas didžiausias muilas svėrė 23 kilogramus. Jį iš muilo bazės virė vienos šalies mokyklos mokiniai ir mokytoja.
Išvirtas muilas gali būti naudojamas daug greičiau – jau tą pačią dieną.
Tuo tarpu K. Šilinskienės pagamintas muilas turės subręsti. Brendimas gali užtrukti net iki trijų mėnesių. Muilas bus laikomas Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje, kad galėtų pamatyti čia apsilankantys Lietuvos ir užsienio turistai.
Beje, šio centro direktorė Lina Mikalajūnaitė ir kultūros darbuotoja Simona Šarauskienė buvo pakviestos stebėti muilo gamybos procesą kaip rekordo liudytojos. Siekdama rekordo žolininkė susisiekė su agentūra "Factum" ir sužinojo rekordo užfiksavimo taisykles, kurių reikia griežtai laikytis.
Milžinai – tautos identiteto dalis
Edukacinius renginius bendruomenėse ir kituose kolektyvuose vedanti K. Šilinskienė sako, jog seniai galvojo, kuo ji iš savo srities galėtų prisidėti prie Lietuvos istorijos garsinimo. Tuomet ir kilo mintis pagaminti didžiausią muilo gabalą.
Natūralų rankų gamybos muilą pati Kristina gamina ir per edukacinius užsiėmimus kitus gaminti moko jau aštuonerius metus. Būdavo atvejų, kai pagamindavo ir dvidešimt kilogramų sveriantį gabalą. Tačiau moterys jį susipjaustydavo mažesniais gabalėliais ir pasidalindavo.
Knietėjo kada nors pagaminti didžiulį muilo gabalą ir jo nesupjaustyti. Tokia proga kaip tik pasitaikė, kai ji, gavusi paramos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, įsirengė kosmetikos gamybos patalpas. Šį įvykį nusprendė pažymėti pagamindama didžiausią ir sunkiausią muilo gabalą ir užfiksuodama Lietuvos rekordą.
Svarstydama, kas tokį didelį muilą galėtų naudoti, prisiminė milžinus, kurie yra tarsi lietuvių identiteto dalis. Nors šiuo metu milžinų tema kiek primiršta, tačiau apie milžinus byloja daugybė lietuvių tautosakos kūrinių: pasakų, sakmių, legendų, padavimų. Pasakojama kaip milžinai iškasė upes, supylė piliakalnius, o milžinė Neringa – visą Neringos pusiasalį. Išlikę pasakojimų ir apie milžinkapius.
Žolininkė klausė ir etnologų nuomonės. Jie pritarė, jog verta prisiminti milžinus.
"Žodis "milžinas" turi gilią prasmę, – sako Kristina. – Jis apibūdina ne tik fizinį žmogaus dydį ir jo galią, bet ir dvasios stiprybę. Tautos milžinais vadiname Donelaitį, Vydūną ir kitas gilų pėdsaką tautos istorijoje palikusias asmenybes. Šio laiko milžinai atkovojo Nepriklausomybę. Todėl mano tikslas buvo atkreipti dėmesį į Lietuvos istoriją ir lietuvius kaip į milžinų palikuonių tautą."
(Straipsnio autorė yra Kelmės rajono tarybos narė)