
Naujausios
Nė žodžio lietuviškai
Šį rudenį Kelmės "Kražantės" progimnazijoje pradėjo mokytis pora iš Jungtinės Karalystės grįžusių vaikų – pirmokas ir penktokas. Vaikai mokytis pradėjo nuo spalio mėnesio. Pirmokėlis netarė nė vieno žodžio lietuviškai.
Pirmaisiais mėnesiais per pamokas šalia vaiko sėdėdavo jo mama. Ji padėdavo sūnui suprasti užduotis, išversdavo, viską, ką kalbėjo mokytoja ir berniuko bendraamžiai.
Pirmokėlio mokytojai paskirta papildomų pamokų, kad su berniuku dirbtų individualiai. Vaikui patarta lankyti progimnazijoje veikiantį dienos centrą, kad kuo daugiau bendrautų su kitais vaikais ir išmoktų lietuviškai. Po truputį pirmokas daro pažangą. Bendraamžiai geranoriškai jam stengiasi padėti. Bendraujant pasitelkiamas žodynas, kompiuteris, gestai.
Progimnazijos direktorė Laima Simėnienė džiaugiasi, jog taip geranoriškai mokytojams padėjo berniuko mama. Mažesnė bėda, kai emigrantų vaikas Lietuvoje mokyklą pradeda lankyti nuo pirmos klasės. Sudėtingiau, kai ne vienerius metus jau būna lankę mokyklą kitose šalyse.
Šį spalį progimnaziją pradėjęs lankyti penktokas Anglijoje baigė keturias klases. Berniukas kalba lietuviškai, tačiau dėl kitų priežasčių vaikui sekasi sunkokai. Jam skirta mokytojo padėjėja.
Tai ne pirmieji iš emigracijos grįžusių tėvų vaikai pasirinkę mokytis "Kražantės" progimnazijoje. Prieš keletą metų čia mokytis pradėjo sesutė ir brolis, grįžę iš Anglijos. Iš ten yra grįžę ir dar keletas vaikų. Vienas mokinys parvyko iš Airijos. Visi jie sėkmingai integravosi, pamėgo būrelius. Dažniausia tai gabūs, komunikabilūs vaikai.
Adaptuojasi maždaug per pusmetį
Kelmės "Aukuro" pagrindinėje mokykloje šiemet pradėjo mokytis pirmokas iš Anglijos. Kad greičiau adaptuotųsi berniukas po pamokų lanko prailgintos dienos grupę.
Ankstesniais mokslo metais mokyklą pradėjo lankyti iš Airijos, Švedijos, Vokietijos grįžę vaikai.
Mokyklos direktorė Asta Zavadskienė sako, jog iš emigracijos grįžę mokiniai adaptuojasi maždaug per pusmetį.
Emigrantai pateikia mokyklai prašymą, pristato pažymas apie mokinio lankytą mokyklą ir pažangumą. Tuomet iš pagrindinių dalykų mokytojų sudaryta Vaiko gerovės komisija patikrina mokinio žinias ir nustato, kokios klasės lygį jos atitinka. Dažniausia mokinys patenka viena kase žemiau negu mokėsi užsienyje.
Jam pritaikomas specialus ugdymo planas. Paprastai, skiriama daugiau lietuvių kalbos pamokų. Anglų kalbos pamokų skaičius sumažinamas.
Už mokinius, grįžusius iš užsienio, mokykla gauna šiek tiek daugiau lėšų, nes jam reikia papildomų paslaugų.
A. Zavadskienė sako, jog emigrantų vaikai dažniausia būna gana gabūs. Kai pasiveja bendraamžius, dalyvauja olimpiadose, visuomeninėje veikloje.
Jai pritaria ir Tytuvėnų gimnazijos direktorė Irma Stankuvienė. Šiuo metu gimnazijoje iš užsienio naujai grįžusių vaikų nėra. Tačiau mokosi anksčiau grįžusieji. Vieni iš Izraelio, kiti – iš Ispanijos. Kai kurių šeimos mišrios, ne vienos tautybės. Tačiau šie mokiniai pasiveja ir aplenkia bendraamžius.
"Vaikai – imlūs. Smagu klausytis, kaip vienas rusakalbis berniukas pradėjo gražiai kalbėti lietuviškai", – pasakojo I. Stankuvienė.
Kuo mažesni grįžta, tuo geriau
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Silva Vaškevičienė pasakoja, jog šiemet į jų mokyklą įsilieję du emigrantų vaikai taip džiaugiasi Lietuva ir gimnazija, jog po pamokų nenori važiuoti namo. Šeštokė emigrantų dukra ir antrokas berniukas kad ir su akcentu kalba lietuviškai, nors abu gimę Anglijoje.
Kadangi angliakalbes ugdymo įstaigas lankiusiems vaikams sunku teisingai ištarti lietuviškus žodžius ir yra problemų dėl rašybos, jiems skiriama papildomų lietuvių kalbos pamokų ir logopedo pagalba. Be to, lietuviškas vaikų žodynas – gana skurdus.
Pedagogė tvirtina, jog lengviau adaptuojasi jaunesni vaikai. Tačiau jei vyresnis mokinys yra lankęs mokyklą Lietuvoje, problemų nekyla.
Jų gimnazijoje mokosi ir vienas aštuntokas. Jis tai grįžta į Lietuvą, tai vėl emigruoja. Į gimnaziją iš emigracijos grįžo jau antrą kartą. Buvo grįžęs prieš ketverius metus, paskui vėl išvyko. Jam teikiamos rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos konsultacijos. Dėl kitų dalykų nėra jokių problemų. Mokinys – gana gabus.
Šaukėnų Vlado Pūtvio- Putvinskio gimnazijoje taip pat mokosi pora iš Anglijos grįžusios šeimos atžalų. Anglijoje mergaitė lankė penktąją klasę, Šaukėnuose pateko į ketvirtąją. Mergaitei skirta papildomų lietuvių kalbos pamokų. Jos broliukas – darželinukas.
Panašiai kaip ir Užventyje, Šaukėnuose mokosi vyresnė iš Danijos grįžusi mokinė. Baigusi aštuonias klases mergaitė išvyko pas Danijoje gyvenančią mamą. Ten metus mokėsi danų kalbos. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklos Danijoje nelankė. Grįžo į Užventį.
Pirmą kartą emigrantų vaikai pradėjo mokytis ir Pakražančio gimnazijoje. Direktorė Raimonda Blužienė informavo, jog pirmą klasę lanko mergaitė ir berniukas iš skirtingų šeimų. Vaikai mokęsi Anglijoje, todėl sunkokai sekasi rašyti lietuviškai. Mokytojai skirta papildoma pamoka su vaikais padirbėti individualiai. Iš pradžių pamokose su mergaite pabūdavo mama arba močiutė.
Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupėje mokosi iš užsienio grįžusi šešiametė. Dėl jos problemų nekyla. Kalba lietuviškai.
Tuo tarpu Elvyravos pagrindinėje mokykloje darželio grupę lankantis emigrantų berniukas labiau mėgsta kalbėti angliškai negu lietuviškai. Bet mokytojai neabejoja, kad vaikas pamėgs ir savo gimtąją lietuvių kalbą.