
Naujausios
Pernai sulaukė politikų malonės
Naujoji rajono Taryba šiandien tvirtins naują žemės mokestį 2020 metams. Tai, kaip ir pernai, sujudino rajono ūkininkus bei žemės ūkio bendroves.
Nuo praėjusių metų smarkiai išaugus Radviliškio rajone esančių žemės sklypų vidutinei rinkos vertei, kelis kartus padidėjo ir mokesčiai už žemę.
Praėjusiais metais žemdirbiams pavyko išprašyti politikų, kad šie mokestį sumažintų. Apeliuota į tai, jog žemės vidutinė rinkos vertė rajone padidėjo pusketvirto karto, augo gamybos išlaidos ir darbo užmokestis, o sausra derlių sumažino kone trečdaliu.
Tačiau mažesnis mokestis pernai buvo patvirtintas ne iš karto. Iš pradžių nustatyta, kad jis sieks 1,7 procento (tai sudarytų apie 21 eurą už hektarą žemės).
Vėliau, rugpjūčio pabaigoje, nors jau buvo praleisti leistini terminai, gavus Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje palaiminimą, buvo atsižvelgta į žemdirbių nurodytus motyvus ir nuspręsta, jog vis tik galima žemės mokestį sumažinti biudžeto sąskaita.
Todėl mokestis sumažintas 35 procentais ir tapo apie 14 eurų už hektarą. Dėl šio sumažinimo biudžetas neteko apie 700 tūkstančių eurų.
Rajono Tarybos galioje esantis žemės mokesčio tarifų dydis gali siekti ir 0,01, ir netgi 4 procentus.
Ūkininkai prašo mokestį sumažinti
2020-iesiems metams Savivaldybės administracija žemės ūkio paskirties sklypams siūlo nustatyti 1,5 procento tarifą nuo žemės mokestinės vertės (tai sudarytų apie 18 eurų už hektarą).
Ankstesniais metais (išskyrus praėjusius) šis tarifas buvo 1,7 procento.
Kadangi žemės sklypų vidutinė rinkos vertė smarkiai išaugo, žemdirbiams, jų teigimu, ir 1,5 procento būtų sunkoka mokestinė našta.
Kad nekalbėtų po vieną ir galėtų atstovauti didesnei grupei rajono žemdirbių, neseniai rajono ūkininkai vėl susibūrė į Ūkininkų sąjungą, nors iki tol jos nariai buvo išsiskirstę.
Todėl ir vykusiuose Tarybos komitetų posėdžiuose ūkininkams jau atstovavo sukurtosios Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kartu su juo – ir buvęs ilgametis Tarybos narys, žemės ūkio veteranas Edmundas Adomavičius.
"Ūkininkai nėra prieš mokesčius, tačiau mokesčiai turi būti logiški, adekvatūs, proporcingi ir atitikti bendrą ekonominį kontekstą.
Kai 2013 metais buvo pereita nuo visuotinio žemės mokesčio prie teisės šį tarifą nustatyti savivaldybėms, įstatymo pakeitimu buvo siekta, kad žemės mokestis būtų sureguliuotas taip, kad jis atitiktų ekonominę situaciją.
Žemės vertė pakilo – tai yra logiška. Bet nuo to žemės derlingumas nepakilo. Dėl to neišaugo nei pajamos, nei pelnas. Ūkininkavimo praktika rodo, kad jau daugelį metų žemės ūkio produkcijos kainos nesikeičia, išskyrus praeitus metus, kai derlius buvo trečdaliu mažesnis.
Derlingumas per trejus metus ne augo, o netgi kiek sumažėjo. Todėl žemės mokesčių didėjimas yra nesuprantamas ir neatitinka jokio proporcingumo", – Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė I. Hofmanas.
Anot jo, kitos savivaldybės žemės mokestį mažino, prisitaikydamos prie situacijos – Kauno rajono taryba dvejus metus apskritai atleido gyventojus nuo žemės mokesčių, mažesnis šis mokestis ir kitur.
"Savivaldybė darbo vietų nekuria, tačiau ji galėtų prisidėti prie patrauklesnės aplinkos ūkinei veiklai, kadangi kaimo vietovėse pagrindiniai darbdaviai yra ūkininkai. Tačiau pas mus viskas daroma situaciją ne pagerinti, o pabloginti, todėl norėtume išgirsti rimtus mūsų Savivaldybės argumentus. Ir čia netinka argumentas, kad reikia pinigų", – posėdyje kalbėjo ūkininkų atstovas.
Ūkininkų sąjunga prašė Tarybos žemės mokestį sumažinti iki 0,9 procento, nors vėliau sutiko, kad jis galėtų būti ir 1,1 procento.
Alternatyvų pasiūlymai
"Tiesioginės išmokos pas mus mažiausios Europos Sąjungoje. Ūkininkavimo sąlygos negerėja. Tegul geriau žemės mokesčio dalis nueina į darbo užmokestį ir grįžta per gyventojų pajamų mokestį", – kolegai pritarė E. Adomavičius.
Alternatyvų pasiūlymų pateikė ir visuomeninis rinkimų komitetas "Už geresnį gyvenimą visiems". Jie siūlė žemės ūkio ir sodų paskirties sklypams taikyti ne didesnį nei 1 procento tarifą, o komercinės ir gyvenamosios paskirties žemės tarifą nuo siūlomo 0,8 sumažinti iki 0,5 procento.
Į visas pasiūlytas alternatyvas meras Antanas Čepononis atsakė, jog mokesčio mažinimas jau yra pasiūlytas, o koks jis bus galutinis, esą priklausys nuo balsuojančiųjų. Anot mero, visi administracijos siūlomi mokesčiai yra pagrįsti skaičiavimais.
Vėliau prie siūlymo mažinti žemės mokestį prisijungė ir opozicinė Socialdemokratų partijos ir darbo frakcija. Jos siūlymu, kitiems metams vietoj administracijos siūlomo 1,5 procento žemės mokesčio tarifo žemės ūkio paskirties bei mėgėjų sodų žemei reikėtų nustatyti 1,1 procento tarifą.
Kol kas neaiški koalicijoje su konservatoriais šią kadenciją dirbančių rajono "valstiečių" pozicija. Už kokį žemės mokesčio tarifą balsuos jie?