Naujausios
Atvertos durys mokslui, bet užtrenktos darbui
Fenomenalią atmintį turintis vaikinas tik pažvelgęs į tekstą jį įsimena, nepasiklysta muzikos garsuose, skaičiuoja iki dešimties dešimčia pasaulio kalbų, bet nesuvokia elementarių užduočių. Intelekto sutrikimų turintys vaikai ugdomi Šiaulių Ringuvos specialiojoje mokykloje jau penkiasdešimt metų.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Talentas ligos rėmuose
Šiaulių Ringuvos specialiojoje mokykloje ugdomo devyniolikmečio talentas dainuoti įvertintas ne tik mokytojų: pernai Jaunųjų muzikos atlikėjų konkurse laimėjo pirmąją premiją, renka pergales dainų konkursuose. Į sceną lipa tik su savo muzikos mokytoja, kuri pamatė ir puoselėjo vaikino talentą. Taip ugdytinis jaučiasi ramus ir gali dainuoti.
Aspergerio sindromu sergantis jaunuolis puikiai įsimena tekstus vos į juos pažvelgęs. Tekstų nekala. Niekada nėra suklydęs dainuodamas, supainiojęs ar užmiršęs žodžių.
Savo atminties galią jis naudoja ne tik muzikoje – puikiai įsimena bet kokį tekstą, kalendorių, tvarkaraštį, kitus dalykus. Mokosi anglų kalbos. Išmoko dešimčia pasaulio kalbų suskaičiuoti iki dešimties. Gali pamėgdžioti bet kokį raštą.
Bet paprašius jo atnešti nuo mėlyno stalelio lėkštutę raudonais pakraščiais, jis nebežinos, ką daryti.
„Liga lyg ir duoda talentą, tačiau kitur smarkiai apriboja, – sako Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos direktorius Vytautas Jokubaitis. – Jei anksčiau tokie žmonės būdavo paslėpti nuo visuomenės, įkalinti namuose, priskiriami prie nemokytinų, dabar nuo mažų dienų vaikai su intelekto sutrikimais ne tik ugdomi, mokomi, bet ir ruošiami ateičiai. Kai kurie įgyja specialybes, sukuria šeimas, dirba.“
Pokyčiai įvyko
Ringuvos mokyklos bendruomenė švenčia įstaigos įkūrimo penkiasdešimtmetį. Direktorius nusišypso, kad per tiek metų keitėsi žmonių su negalia ugdymo procesas, svarbiausia – visuomenės požiūris.
Tris dešimtis metų dirbantis pedagogas prisimena, jog anksčiau užtekdavo gydytojo įrašo, kad vaikui diagnozuotas protinis atsilikimas ir šio žmogaus ateitis liktų tarp keturių sienų.
Šiandien vaikai su intelekto sutrikimais įvardijami kaip turintys specialiųjų poreikių. Jie testuojami specialistų, dėl modernėjančios diagnostikos, naujų ligų įvardijimo daugelio vaikų gyvenimai įgauna prasmę. Didžiausias pasiekimas, pasak pedagogų, kad visi vaikai ugdomi.
Poreikis augo
Šiuo metu mokykloje mokosi 102 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Žaliūkių gatvėje mokykla su 241 mokiniu įsikūrė 1964 metais. Tada buvo sukomplektuota 14 klasių, dirbo 49 pedagogai. Buvo sustiprintas mokinių darbinis mokymas, mokė tinkuotojų, dažytojų, šaltkalvių, daržininkų, mezgėjų specialybių.
Po beveik dešimties metų mokykloje buvo per 400 mokinių. Tai buvo signalas, kad mieste reikalinga antra tokia mokykla.
„Čia liko mokykla su bendrabučiu, kurioje mokėsi vaikai iš apskrities. Kitoje, Žemaitės gatvėje, tik miesto vaikai. Daug vaikų su įvairiais sutrikimais ateidavo į pirmą klasę, tačiau mokinių pasipildydavo ir į kitas klases. Tų, kurie nepritapdavo, sutrikimai išryškėdavo vėliau. Būdavo ir penktokų, šeštokų“, – prisiminė buvusius mokinius direktorius.
Ne kartą tėvai pirmiausia savo vaiką leidžia į bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau pagal raidą ar intelekto lygį vaikui geriau būtų mokytis specialiojoje mokykloje. Tik vėliau pamatę, kad vaikui per sunku mokytis ir bendrauti, atveda į Ringuvos mokyklą.
„Viena mama nusprendė 8 metų raidos sutrikimų turintį nekalbantį vaiką leisti į bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau suprato, kad vaikui – per sunku“, – pasakojo V. Jokubaitis.
Tarp baimės ir sumišimo
Direktorius ne kartą įsitikino, kad tėvai, auginantys neįgalius vaikus, susiduria su didžiuliais psichologiniais barjerais: baime, gėda, sutrikimu, kad jų vaikas neįgalus. Tai verčia juos išgyventi vidines dramas, užsiverti. Pastebėjo, kad ir išsilavinusių, intelektualių, socialiai įsitvirtinusių tėvų vaikai turi intelekto sutrikimų.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Salvinija Žukienė dažnai tampa liudininke, kai tėvai atveda vaiką į įstaigą jau uždėję etiketę, jog tai – „baisi“ pagalbinė mokykla.
„Tėvai lankosi pamokose, stebi mus lyg pro didinamąjį stiklą, tačiau pamatę, kiek vaikas pasiekia gaudamas visapusišką specialiąją pedagoginę pagalbą, pamato akivaizdžius rezultatus, nusiramina“, – pasakojo 30 metų įstaigoje dirbanti pedagogė.
Klasėse mokosi po 5-6 mokinius, kiekvienam vaikui pagal jo gebėjimus parengta individuali ugdymo programa. Mokiniai ugdomi iki 21 metų, baigia 10 klasių. Prieš 10 metų pradėti ugdyti autizmo sindromą turintys vaikai, įsteigtas filialas Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“.
„Jūs matėte, kaip gražiai jie piešia, o kaip dainuoja, vaidina! Net žaidžia krepšinį ne prasčiau už bendrojo lavinimo mokyklų vaikus. Tarp specialiųjų mokyklų vykstančiose varžybose esame prizininkai šalies mastu. O tai – tie patys žmonės, kurie turi vidutinę protinę negalią, kurie buvo pasmerkti egzistuoti paslaptyje“, – pasakojo apie ugdytinius pedagogė.
Išėjimas į niekur
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Roma Rimkevičienė vardija būrelius, kuriuose vaikai turi galimybę dalyvauti, atskleisti talentus.
„Ne tik mokymasis, bet ir mėgstami užsiėmimai, ekskursijos suteikia šiems vaikams naujų, gerų emocijų. Jie jaučiasi svarbūs, ypatingi, gerėja jų emocinė būsena, patiria naujų išgyvenimų. Tai lemia jo socialinį išsivystymą“, – sakė R. Rimkevičienė.
Atvykusiems iš Šiaulių regiono suteikiamas nemokamas apgyvendinimas bendrabutyje, maitinimas. Mieste gyvenantys mokiniai nemokamai vežami mokyklos transportu kasdien į mokyklą ir namus. Mokiniai būna užimti po pamokų veikiančiose pailgintose dienos grupėse.
Po dešimties klasių moksleiviai trejus metus mokomi socialinių įgūdžių – ruošiami būti savarankiški: susitvarkyti buitį, nueiti į parduotuvę ir t. t. Tačiau, kai mokiniui sukanka 21 metai, – mokyklą palieka. Kas tada?
„Kai kurie žmonės mokosi profesijos mokyklose, kurios turi bazę specialiųjų ugdymosi poreikių žmonėms. Kiti būna namuose arba Dienos centruose. Tada to žmogaus vystymasis sustoja“, – sakė pedagogai.
Darbo nėra
V. Jokubaitis pripažįsta, kad baigusiųjų mokyklą ar profesinį pasirengimą ateitis – miglota. Šalyje išplėtota žmonių su specialiaisiais poreikiais ugdymo sistema, bet kas jų laukia po to, visiškai neaišku. Darbo rinkoje jie mažai konkurencingi.
Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia didžiuliai darbo centrai žmonėms su intelekto sutrikimais, kitomis negalėmis. Jie atlieka smulkias mechanines operacijas, pakuoja, rūšiuoja, dėlioja. Kas rytą specialus autobusas atveža į darbą. Jie turi užsiėmimą, uždarbį, jie nedegraduoja socialiai. Lietuvoje rūpinimasis baigiasi baigus mokyklą, – konstatavo pedagogai.
Daugelis buvusių mokinių į mokyklą ateina beveik kiekvieną rugsėjo pirmąją, lanko pedagogus, ilgisi buvusio laiko.
„Kiek ašarų liejasi, kai vyksta Paskutinio skambučio šventė. Jie mokėsi, bendravo, įgijo įgūdžių, yrėsi į priekį, o kai to nebelieka – viskas sustoja. Jie čia ruošiami gyvenimui, o išeina į gyvenimą ir tampa niekam nebereikalingi“, – sakė pedagogės.
Ringuvos mokyklos pedagogai pasidžiaugė, kad bent visuomenė tapo atlaidesnė negalią turintiems žmonėms. Pedagogai viliasi, jog nereikės laukti dar 50 metų, kad jie turėtų ne tik galimybę mokytis, bet ir oriai dirbti.
Jono TAMULIO nuotr.
PASIKEITIMAI: „Per pusę amžiaus pasikeitė visa filosofija. Prieš penkis dešimtmečius buvo neįsivaizduojamas ne tik ugdymas, bet ir tokio žmogaus pasirodymas visuomenėje“, – sakė Ringuvos specialiosios mokyklos direktorius Vytautas Jokubaitis apie vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymą.
PASIEKIMAS: Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos direktoriaus pavaduotojos Salvinija Žukienė (kairėje) ir Roma Rimkevičienė sakė, kad į mokyklą savo vaiką atvedę tėvai būna sutrikę, tačiau pamatę, kad jų vaikas tobulėja – nusiramina.
ŠVENTĖ: Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos bendruomenė švenčia įstaigos 50 metų jubiliejų: eksponuojami mokinių dailės darbai, vyksta konkursai, kiti šventiniai renginiai.
