Pelikso Bugailiškio sode – dailininkų potėpiai

Pe­lik­so Bu­gai­liš­kio so­de – dai­li­nin­kų po­tė­piai

Penk­ta­die­nį, tre­čią­ją „Šiau­lių Mon­mart­ro res­pub­li­kos“ gy­va­vi­mo die­ną, P. Bu­gai­liš­kio so­de to­liau plu­šė­jo dai­li­nin­kai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Ny­der­lan­dų. Jų dar­bo vai­sius bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti jau šian­dien, fes­ti­va­lio už­da­ry­mo me­tu.

Lu­kas ALU­ZAS

lukas@skrastas.lt

Ple­ne­ro te­ma – „P. Bu­gai­liš­kio so­das“. Šiau­lie­tė dai­li­nin­kė Vi­ta Ža­ba­raus­kai­tė prieš fes­ti­va­lį bu­vo nu­vy­ku­si į Run­da­lę, kur ste­bė­jo so­dus ir au­ga­lus – tai pa­grin­di­nis jos dar­bų min­čių šal­ti­nis. „Iš kar­to atei­nu nu­si­tei­ku­si dirb­ti, o ne „bam­ba­lį“ mu­ši­nėt“, – sa­kė V. Ža­ba­raus­kai­tė.

Ple­ne­ro da­ly­vė džiau­gia­si šil­tu oru, taip grei­čiau džiūs­ta da­žai. Kal­bi­na­ma V. Ža­ba­raus­kai­tė ta­pė jau tre­čią­jį cik­lą. Pir­ma­sis su­si­de­da iš še­šių dar­bų, ant­ra­sis – iš tri­jų.

Fes­ti­va­lio vieš­nia iš Ny­der­lan­dų Wil­ma Jans­sen pie­šia pa­veiks­lus abst­rak­čio­mis for­mo­mis: spal­vos lie­ja­si, mai­šo­si vie­na su ki­ta. Da­ly­je dar­bų fi­gū­ruo­ja kry­žius. „Pag­rin­di­nė idė­ja – žmo­gaus eg­zis­ten­ci­jos po­zi­ci­ja tarp dan­gaus ir že­mės“, – sa­vo kū­ry­bą paaiš­ki­na dai­li­nin­kė.

W. Jans­sen at­krei­pė dė­me­sį, kad to­kios vie­tos, kur vyks­ta ple­ne­rai, jos ša­ly­je nė­ra. „Mes dir­ba­me ro­ju­je“, – apie P. Bu­gai­liš­kio so­dą sa­kė dai­li­nin­kė. Jos ma­ny­mu, skir­tin­gi me­ni­nin­kai rei­ka­lin­gi vie­nas ki­tam – to­dėl toks ren­gi­nys svar­bus ne tik mies­te ar ša­ly­je, bet ir pa­sau­ly­je.

Šiau­lie­tis dai­li­nin­kas Si­gi­tas Pran­cui­tis sa­kė, kad kur­ti iš kar­to nei­šei­na – rei­kia su­si­kaup­ti, įdė­ti daug dar­bo. Me­ni­nin­ką įkve­pia te­ma. Pa­vyz­džiui, šie­met jo kom­po­zi­ci­ją „Užk­nis­tas Va­len­ti­nas“ įkvė­pė fes­ti­va­lio de­di­ka­ci­ja Ži­bun­tui Mik­šiui, ku­rio dar­bų pa­ro­da vei­kia „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je.

Dai­li­nin­kas džiau­gė­si, kad ple­ne­ro ap­lin­ko­je mu­zi­ką sklei­dė gru­pė „The Old Li­met­ree Jazz­pe­ra­dos“. „Gal pa­čiam mies­tui ge­rai, kad vyks­ta „Šiau­lių Mon­mart­ro res­pub­li­ka“, nes da­bar jis ap­snū­dęs“, – apie fes­ti­va­lio svar­bą svars­to S. Pran­cui­tis.

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rės ga­le­ri­jos „Laip­tai“ di­rek­to­rė Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė sa­kė, kad sun­ku nu­spė­ti, kiek šian­dien vyk­sian­čia­me eks­po­zi­ci­jos pri­sta­ty­me bus dar­bų. Kai ku­rie da­ly­viai pa­teiks po vie­ną, ki­ti – po ke­lis dar­bus.

Prie au­to­ri­nių dar­bų pri­si­dės ir bend­ras laiš­kas 2019-ųjų me­tų Šiau­lių Mon­mart­rui: kiek­vie­nam dai­li­nin­kui ant di­de­lės dro­bės iš­skir­tas plo­te­lis – ja­me me­ni­nin­kai pa­liks sa­vo sig­na­tū­ras.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Wil­ma Jans­sen sa­kė, kad Pe­lik­so Bu­gai­liš­kio so­das – tik­ras ro­jus dirb­ti.

Vi­tos Ža­ba­raus­kai­tės įkvė­pi­mas šie­met – Run­da­lės rū­mų ap­lin­ka.

Si­gi­tas Pran­cui­tis tei­gė, jog dai­lės kū­ri­nys iš­kart neat­si­ran­da, rei­kia daug dirb­ti.