
Naujausios
Rajonų ligoninės kratosi „juodojo“ sąrašo
Vakar išplatintas sąrašas Lietuvos ligoninių, kuriose netinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą, didelis hospitalizuotų ligonių mirtingumas ir prasta finansinė padėtis. Tarp jų – Radviliškio, Pakruojo, Naujosios Akmenės, Joniškio ligoninės. Regiono medikai sako, kad tai – bandymas sumenkinti rajonų ligonines, kad jas būtų lengviau uždaryti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ministras įžvelgia grėsmę pacientų gyvybei
„Juodąjį“ sąrašą paskelbė naujienų portalas „Delfi“. Ligoninių analizė pagal tam tikrus kriterijus atlikta vertinant 2016 metų duomenis. „Delfi“ žiniomis, tokią šalies rajoninių ligoninių veiklos ir būklės bei teikiamų paslaugų kokybės ataskaitą Valstybinę ligonių kasą (VLK) parengti įpareigojo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Neatmetama, kad taip rengiamas ligoninių, kurioms gresia uždarymas, sąrašas.
„Valstybinės ligonių kasos atliktos rajoninių ligoninių analizės duomenimis, 2016 metais net 17-os savivaldybių (iš 50-ies, kur teikiamos antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos) rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą. Šiuos faktus nustatė Valstybinė sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnyba. Tokie atvejai kelia grėsmę pacientų saugumui ir gyvybei“, – „Delfi“ teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Opozicinės konservatorių partijos atstovas Seime, ilgametis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas įsitikinęs, kad taip valdantieji siekia apšmeižti rajonines ligonines, kad vėliau, nesulaukus didesnio gyventojų pasipriešinimo, jas būtų galima uždaryti.
Sąraše – keturios Šiaulių apskrities ligoninės
Vienoje iš pateiktų lentelių – ligoninių, kuriose neužtikrintas paslaugų teikimas visą parą, sąrašas. Jame įrašyta Radviliškio ligoninė, nes 2016 metais neturėjo visą parą dirbančio gydytojo-anesteziologo reanimatologo. Taip pat ligoninėje dirbo bendrosios praktikos slaugytoja be galiojančios kvalifikacijos licencijos.
Pakruojo ligoninė pateko į „juodąjį“ sąrašą, nes 2017 metais dirbo nuostolingai, turėjo 31,659 tūkstančio eurų „minusą“.
Naujosios Akmenės ligoninė pateko tarp „lyderių“ pagal gydytojų amžių. Skelbiama, kad čia net 63 procentai dirbančių gydytojų yra vyresni nei 60 metų. Kuršėnų ligoninėje tokių gydytojų esą 40 procentų. Joniškio, Radviliškio, Kelmės ligoninėse – per 30 procentų.
Naujosios Akmenės, Pakruojo, Radviliškio, Joniškio ligoninės minimos tarp tų, kuriose mirtingumo procentas siekia nuo šimto iki trisdešimt procentų nuo hospitalizuojamų pacientų.
Į sąrašą pateko dėl „nereikšmingų pastabų“
Tomas Januševičius, laikinai einantis Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigas, mano, kad galbūt paskelbta informacija bandoma tendencingai paveikti rajonines ligonines. „Gal čia tikslas parodyti, kad nereikia važiuoti gydytis į rajonines, regionines ligonines?“ – svarsto medikas.
„Informacija, kuri yra pateikta, greičiausiai yra 2016 metų Valstybinės sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnybos duomenys, kai vyko gydymo įstaigų licencijų pratęsimas. Mūsų įstaiga gavo tam tikrų pastabų, kurios buvo traktuojamos kaip nereikšmingos. Mes atsižvelgėme į jas, išpildėme visus licencijavimo reikalavimus, prasitęsėme licenciją ir ramiai sau dirbome iki šios dienos“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo T. Januševičius.
Laikinasis ligoninės direktorius sako, kad patikrinimo metu ligoninėje dirbo anesteziologas reanimatologas, tačiau jis tuo metu buvo dar rezidentas ir „tabelyje buvo įkeltas į dienos valandas“.
„Pagal naujus įstatymus taip nebuvo galima daryti. Mes viską sutvarkėme, žmogus baigė mokslus po keleto mėnesių ir dirba dabar pas mus jau kaip gydytojas. Šiuo metu reanimatologų paslaugos Radviliškio ligoninėje yra vienos geriausių“, – sako direktorius.
Antras tikrintojams užkliuvęs dalykas – bendrosios praktikos slaugytojas licencija. Pasak T. Januševičiaus, medikė patikrinimo metu turėjo licenciją dirbti bendrosios praktikos slaugytoja reanimacijoje, o dirbo Chirurgijos skyriuje. Sulaukusi pastabos, bendrosios praktikos slaugytoja buvo išsiųsta išklausyti kursų, gavo pažymą ir problema išsisprendė.
Trečias punktas, kuriame minima Radviliškio ligoninė – didelis pacientų mirtingumas.
„Ligoninė yra ta įstaiga, kurioje pacientai numiršta. Yra ir sunkių, ir paliatyvių pacientų, kuriems jau taip lemta, ir medicina yra bejėgė. Parodykite man ligoninę, kurioje pacientai nemiršta. Kodėl tame sąraše nėra didžiųjų ligoninių palyginimui?“ – klausia Radviliškio ligoninės vadovas.
Pacientai turi teisę gydytis arčiau namų
Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui Irena Vorevičienė sako, kad daugumoje rajoninių ligoninių gydytojų amžiaus vidurkis yra aukštas, tačiau nesutinka su paskelbtu skaičiumi, jis esą turėtų būti mažesnis bent 4 procentais.
„Jauni specialistai čia nemato perspektyvos važiuoti. Jie nežino, kas bus su tomis ligoninėmis. Mes bandėme kviestis jaunus specialistus, bet supratau, kad žmogų gąsdina nežinia dėl ligoninės ateities. Jeigu konkrečiai žinotume, ką jam galime pasiūlyti, kad jo darbo vieta bus užtikrinta bent trejiems metams, galvoju, tikrai atvažiuotų.
Žiūrint į valstybės politiką atrodo, kad sąmoningai daroma, jog jauni gydytojai nevažiuotų į rajonus, o geriau išvažiuotų iš šalies arba liktų didžiosiose ligoninėse“, – sako I. Vorevičienė.
Naujosios Akmenės ligoninė taip pat minima didelio pacientų mirtingumo sąraše.
„Mes neturime teisės gydyti nei insulto, nei infarkto pagal savo ligoninės statusą. Būna, greitoji pas mus atveža stabilizuoti būklę, jeigu mato, kad žmogus gali mirti pakeliui į aukštesnio lygio ligoninę. Mes turime suteikti pagalbą, bet pasitaiko atvejų, kai nepavyksta būklės stabilizuoti ir žmogus miršta. O skaičiai – ant mūsų galvos“, – aiškina ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
I. Vorevičienės manymu, didesnis ligonių mirčių skaičius rajono ligoninėse susijęs ir su senstančia visuomene.
„Kiekvieną skaičių galima pasukti kaip reikia, ir pakomentuoti kaip nori. Vyriausybė spręs. Tik griauti – ne statyti, daug proto nereikia“, – sako medikė.
Jeigu Naujojoje Akmenėje neliktų būtinų medicininių paslaugų, I. Vorevičienės įsitikinimu, daug pacientų, ypač senyvų, gyvenančių toli nuo centrų, liktų be skubios pagalbos, iki artimiausios ligoninės tektų važiuoti ir 70 kilometrų.
„Kiekvienas žmogus turi teisę bent jau būtiną, minimalią pagalbą gauti arčiau namų. Tada ir jaučiasi saugiau“, – sako gydytoja.
Išlaidos viršija pajamas
Pakruojo ligoninės, patekusios į finansinių sunkumų turinčių ligoninių sąrašą, direktorius Vygantas Sudaris sako, kad jau ne pirmi metai ligoninė turi daugiau išlaidų negu pajamų. Didžioji dalis lėšų – apie 70 procentų – išleidžiama ligoninės darbuotojų atlyginimams.
„Atlyginimus liepia didinti daugiau, negu gauname pinigų. Buvo ir kitų išlaidų, o nedidelėms ligoninėms net maži sutrikimai daug finansiškai lemia“, – sako ligoninės direktorius.
V. Sudaris įsitikinęs, kad Pakruojyje bet kokiu atveju išliks Slaugos skyrius, Konsultacinė poliklinika, galbūt kažkokios medicininės dienos paslaugos.
„Atleisime darbuotojus, pati įstaiga nesugrius, gal finansiškai net geriau „stovėsim“. Tik kas iš to? Aktyvaus gydymo paslaugų nebuvimas rajono ligoninėje sukelia tolimesnes pasekmes – tada neturime ir priėmimo skyrių, nes slaugos ligoninėje nereikalingas priėmimo skyrius. Tada nelieka ir budinčio vidaus ligų gydytojo, vaikų gydytojo, chirurgo. Nes kas už šią paslaugą mokės?“ – svarsto ligoninės direktorius.
Pasak V. Sudario, sunegalavusį ligonį tokiu atveju greičiausiai veš į Šiaulius ar kitą ligoninę. Ten apžiūrės, suteiks pagalbą ir jeigu neguldys į stacionarą, pacientui teks savarankiškai parsirasti namo. Gerai, jeigu dieną, o kaip naktį?
„Rajoninės ligoninės nėra tokios prastos, kaip norima kartais parodyti. Medikai tikrai dirba nuoširdžiai, visi yra puikios kvalifikacijos, o jų darbą menkinančios kalbos tikrai nėra gerai. Pasaulyje mus vertina, o Lietuvoje – nelabai“, – sako V. Sudaris.
Asmeninė nuotr.
Radviliškio ligoninės laikinasis direktorius Tomas Januševičius sako, kad Valstybinės sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnyba 2016 metais atliko patikrinimą prieš pratęsdama įstaigos licenciją ir turėjo tik „nereikšmingų pastabų“.
Redakcijos archyvo nuotr.
Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris sako, kad apie 70 procentų ligoninės pajamų išleidžiama darbuotojų atlyginimams, todėl įstaigos biudžetas su minusu.
„Būna, greitoji pas mus atveža stabilizuoti būklę, jeigu mato, kad žmogus gali mirti pakeliui į aukštesnio lygio ligoninę. Mes turime suteikti pagalbą, bet pasitaiko atvejų, kai nepavyksta būklės stabilizuoti ir žmogus miršta. O skaičiai – ant mūsų galvos“, – apie mirčių skaičių ligoninėje sako Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Irena Vorevičienė.