Naujausios
Vergais paverčia ir nelegalus darbas
Akmeniškis Algirdas pas savo naująjį darbdavį, Raseinių rajono ūkininką, ištvėrė tik pusšeštos dienos – nepakėlė nesibaigiančio užgauliojimo. Uždarbio negavo anei lito. Išeinant ūkininkas demonstratyviai iškratė asmeninius daiktus – kad samdinys nebūtų ko nepasisavinęs.
Darbo kodekso žinovai sako, kad panašių istorijų – apstu. Ir pagalba esą įmanoma.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Darbas iš skelbimų laikraščio
48 metų Akmenės gyventojas, kvalifikuotas traktorininkas, tačiau turintis negalią, formaliai leidžiančią dirbti tik tris valandas per parą, kelis mėnesius ieškojo darbo.
Paieškos sekėsi nelengvai – vieni darbdaviai pageidavo, kad būtų dirbama visą darbo dieną, kitiems reikėjo darbuotojo specifinėms užduotims atlikti, tretiems nepatiko vyro neįgalumas.
Neseniai Algirdas buvo įsidarbinęs prie restauruojamo teismo rūmų pastato Šiauliuose, tačiau darbo buvo tik laikinai, tad pragyvenimo šaltinio teko ir vėl ieškotis.
Lapkričio viduryje Algirdas laikraštyje surado skelbimą, kad darbininkų, galinčių dirbti ūkyje prie gyvulių, ieško Raseinių rajono ūkininkas. Už darbą skelbime pažadėtas ne tik atlygis, bet ir maitinimas bei apgyvendinimas.
Algirdas, nepaisant didelio atstumo nuo namų iki darbo vietos, ryžosi paskambinti iš pirmo žvilgsnio patrauklaus pasiūlymo savininkui.
Telefonu abu vyrai aptarė darbo sąlygas, ūkininkas pažadėjo maždaug keturiasdešimties litų dienos atlygį, tačiau per mėnesį į rankas ne daugiau tūkstančio litų. Darbdavio neišgąsdino tai, kad samdinys ūkyje galės darbuotis ne pilną darbo dieną.
Apie legalų įdarbinimą, dabar pripažįsta Algirdas, būsimam darbdaviui neužsiminė – atidėjo tą klausimą ateičiai, jei ūkyje prigytų.
Po dienos Algirdas susirinko būtiniausius daiktus ir autobusu iš Akmenės išvažiavo į Raseinių rajoną.
Keturios dienos ir daug streso
Apgyvendintas buvo kambariuke, tvarto pastate. Jį malkomis turėjo pats apsišildyti.
Apvedžiojęs ūkį darbdavys supažindino, kokius darbus Algirdui teks atlikti – svarbiausia apliuobti gyvulius, paskui dirbti ir kitus ūkio darbus.
Algirdas sužinojo, kad ūkyje dirba dar keli samdiniai.
Darbdavys pareikalavo naujoką atiduoti jam savo pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą.
Nesutarimai prasidėjo pirmą darbo dieną. Septintą valandą pradėjęs darbus Algirdas plušėjo iki pietų. Prisėdęs atsipūsti vyras sulaukė savininko priekaištų, kad ne atostogauti, ne tinginiauti atvažiavęs.
Pareiškimas apie priklausantį poilsį darbdavį tik įsiūtino. Vyras kitų darbininkų akivaizdoje išvadino Algirdą ne tik tinginiu, bet dar ir iškoneveikė rusiškais keiksmažodžiais, rėkė už sėdėjimą pinigų nemokėsiantis.
Psichologiškai prispaustas Algirdas dirbo iki pusės aštuonių vakaro, iš viso beveik trylika valandų per dieną.
Šiurkščiai iškeiktas ligotas darbininkas po darbdavio išpuolio visą naktį nemiegojo, stryktelėjo kraujo spaudimas, pakriko nervai, sušlubavo širdis.
Šeštadienio ryte samdinio laukė naujas darbdavio išpuolis. Atėjęs į darbą apie pusę septynių ryto, Algirdas buvo sutiktas šiurkščiais žodžiais.
Vėl teko darbuotis visą dieną: pašerti gyvulius, šaltyje remontuoti ūkininko traktorių, mėšlą išvežti, atlikti kitus ūkio darbus.
Akmeniškio žodžiais, darbdavys šokdino ne tik jį, bet ir vieną ligotą moterį, kartojo, jei kuris nenori dirbti, tegu išeina. Kliuvo visiems ūkio darbininkams.
Viena samdinė, anot Algirdo, ūkininko psichologinio spaudimo neištvėrė ir jau po dviejų dienų ūkį paliko.
Sugniuždė psichologinis spaudimas
Akmeniškio kantrybė dėl nesibaigiančių darbdavio grasinimų, gąsdinimų ir raginimų išeiti trūko šeštą vergystės dieną – pasakė, kad ūkį palieka. Tačiau Algirdo pareiškimas darbdavio nė kiek nesujaudino, samdinys paragintas nešdintis.
Algirdas paskaičiavo per tas kelias darbo dienas gavęs maisto už maždaug 40 litų, dar kelis pakelius cigarečių.
Išvažiuojant darbdavys, anot Algirdo, pareikalavęs atverti savo krepšį su asmeniniais daiktais.
Iškratęs ir įsitikinęs, kad akmeniškis nieko svetimo nepaėmė, ūkininkas numetė dokumentus ir pareikalavo nešdintis, neleisdamas net prasižioti apie atlygį už darbą.
Į Akmenę sugrįžęs Algirdas jautėsi sugniuždytas. Užsimena pagalvojęs netgi apie savižudybę. Tokio žeminimo, kokį patyrė raseiniškio ūkyje, jis sako niekada nepatyręs.
Algirdas žino, kad minėtas ūkininkas ir toliau „žvejoja“ darbininkus daug ką žadančiais skelbimais. Jis informuotas, kad samdinių pamainos po jo išėjimo iš ūkio jau kelis kartus pasikeitė.
„Žmonės ten ilgiau nei savaitę greičiausiai neužsibūna, – sako Algirdas, šiandien dirbantis vienoje Akmenės bendrovėje ir darbu nesiskundžiantis. – Nesumokėjęs už darbą vienus išvaro, priima kitus.“
Įsiskolinimo už, jo manymu, tinkamai atliktą darbą Akmenės gyventojas neketina užmiršti ir „dėl to reikalo“ sako kreipsis į teisėsaugą.
Padėti įmanoma
Stasys Joneikis, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas–vyriausiasis darbo inspektorius, patikino, kad Algirdo atvejis – vienas iš dešimčių, apie kuriuos informuojami darbo inspektoriai.
Žmogui, anot S. Joneikio, tereikia parašyti raštišką paaiškinimą Darbo inspekcijai ir išdėstyti incidento detales: nuo kada iki kada dirbo, kokius darbus, ką už darbą gavo arba negavo, taip pat reikėtų nurodyti asmenis, kurie galėtų paliudyti, kad konkretus asmuo tikrai ūkyje dirbo, o gal ir patys liudytojai ten dirbo.
Išanalizavę šią informaciją, inspektoriai, kaip įprasta, vyktų pas nurodytą darbdavį ir aiškintųsi šį nelegalaus darbo atvejį.
Neginčijamas įrodymas apie darbininkų paiešką – skelbimas laikraštyje. Užtenka pareikalauti skelbimo davėją pateikti informaciją apie įdarbintus asmenis.
Paprastai surinkus visą informaciją, rašomas protokolas, kuris pateikiamas teismui. Žmogus, pateikęs Darbo inspekcijai paaiškinimą, teisme nagrinėjant nelegalaus darbo atvejį joje atstovauja kaip liudytojas – teikia paaiškinimus ir įrodymus teismui ir t.t.
Nelegalus darbas keičia formą
Jei kyla nesutarimų su darbdaviu dėl neįdarbinimo, darbo užmokesčio nemokėjimo, darbo sąlygų S. Joneikis pataria į Darbo inspekciją kreiptis dar iki paliekant darbovietę. Tuomet atvykusiems darbo inspektoriams pakaktų užfiksuoti nelegalaus darbo faktą – neginčijamą įrodymą teismui.
Algirdo atveju darbo fakto nebėra, tad įrodymus, anot specialisto, galima surinkti pagal pateiktą paaiškinimą, apklausiant nurodytus liudytojus ir surinktą medžiagą pridedant prie administracinės bylos medžiagos.
S. Joneikis pataria, kreipusis į Darbo inspekciją, su darbdaviu nebebendrauti – netikėtai nuvykę darbo inspektoriai galbūt aptiktų ir realų nelegalaus darbo įrodymą – galbūt šiuo metu nelegaliai dirbančių žmonių.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo teigimu, darbo ginčų vis dar užfiksuojama – ypač žemės ūkio ir statybų srityje.
„Deja, apie nelegalų darbininką dažniau praneša kaimynai ar kiti asmenys, o ne pats darbininkas, – sakė S. Joneikis. – Nuvykus jis netgi dengia šeimininką, sakydamas, kad ūkyje dirba ne už pinigus, o talkina už nakvynę ar maistą. Ir nors įtariame, kad tai nelegalus darbas, pagrindo surašyti protokolą nebelieka.“
Pastaruoju metu nelegalus darbas ėmė keisti formą – dažniau naudojama fiktyvi darbo laiko apskaita, kai žmogus oficialiai įdarbinamas kelioms valandoms, o dirba pilnu darbo krūviu, neretai ir daugiau.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAŽADAI: Nereti atvejai, kai samdomi darbininkai ne tik oficialiai neįdarbinami, bet dargi negauna ir jiems pažadėto uždarbio.
UŽDARBIS: Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Stasys Joneikis sako, kad ir tokiais atvejais, kai asmuo nėra įdarbintas, padėti jam atgauti uždirbtus pinigus įmanoma. Svarbiausia, kad apgautasis rodytų iniciatyvą.
