
Naujausios
Švietimo ministrė atvežė daugiau pinigų
Penktadienį Joniškio rajone lankėsi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė. Vizitas išties buvęs nepaprastas – rajono pedagogams reikėjo atsakyti į nerimą keliančius klausimus, gandais paremtus nuogąstavimus. Pedagogai ir mokyklų bendruomenės išeina vasaros atostogų žinodami, kad naujus mokslo metus rudenį jie pasitiks gaudami didesnį – nuo 6 iki 26 proc. ir daugiau – finansavimą.
Tačiau švietimo ministrę su peticijomis sutiko Joniškio žemės ūkio mokykloje. Vietos profsąjunga susitikime su ministre surizikavo: išreiškė nepasitenkinimą ilgamečiu mokyklos vadovu Liudu Jonaičiu.
Lina RUDNICKIENĖ
Apmokės už visą darbą
Nuo rugsėjo 1-osios pedagogų laukia nauja apmokėjimo už darbą tvarka.
Mokytojų atlyginimai naujais mokslo metais, pasak ministrės, susidės ir kelių dedamųjų – iš senosios tvarkos lieka kontaktinės valandos, kaip ir atlyginimas už pasiruošimą pamokoms, darbų taisymą, tačiau nuo rugsėjo 1-osios pedagogai gaus ir už darbą, kurį realiai dirbo mokykloje – už metodinį , darbą su tėvais, konsultacijas, tačiau už tą darbą niekas neapmokėdavo.
Ar didės mokytojų atlyginimai?
Pasak ministrės, dabartinė šalies valdžia į mokytojų atlyginimus investuoja 95 mln. eurų. Kiek kiekvienam pedagogui konkrečiai didės atlyginimas, priklausys ir nuo krūvio, ir stažo, kvalifikacijos. Lygiavos, savaime suprantama, nebus. Bet atlyginimai didės: nuo rugsėjo 1-osios 4-iems likusiems metų mėnesiams pedagogų atlyginimams skiriama papildomai daugiau kaip 17 mln. eurų.
Daugiau pinigų – mokykloms
Kaip demografiniai pokyčiai palies mokyklų finansavimą?
Ministrė teigė, kad nė vienai rajono mokyklai finansavimas neketinamas mažinti, leido lengviau atsidusti švietimo įstaigų vadovams. Nors svarstymai Seime dar tik kitą savaitę, tačiau jau dabar aiškiai ministerijos paskaičiavimų lentelėse matyti, kad Joniškio rajono mokykloms finansavimas didėja nuo 6 iki 26 proc. O kai kam – net 45 proc., nežiūrint į tai, kad per trejus metus rajone vaikų skaičius sumažėjo apie 20 proc. Jei finansavimas būtų skiriamas nuo mokinių skaičiaus, tai rajono mokykloms, netenkančioms vaikų, dramatiškai būtų kertama per kišenę. Dabar pagal naują finansavimo modelį, švietimo įstaigai skiriamų finansų dydis priklausys nuo komplektų skaičiaus. Tiesa, šiuo metu dar vyksta diskusijos, koks mažiausias mokinių skaičius – 8 ar 9 – sudarys komplektą? Tai įtakos, pasak ministrės, visai neturės, nes finansavimas bus tas pats.
– Mažėjant moksleivių skaičiui, natūralu, sistema irgi turi mažėti. Bet tai nereiškia, kad pinigai turi mažėti. Spręstinų problemų, kurioms reikalingos lėšos, daug. Argi normalu, kad per metus vieno vaiko pavėžėjimui tenka 1 Eur? Ar normalu, kad mokyklos vadovo atlyginimas nuo mokytojo algos skiriasi 40 eurų? Aišku, kad nenormalu, – sakė ministrė.
Koks mokyklų tinklo likimas?
Ministrė atvira: sistema neveikia, tad dėl mokyklų struktūros politikai, ko gero, diskutuos dar metus, kol priims galutinį sprendimą.
Šiuo metu Lietuvoje pradinis moksleivių ugdymas – pats trumpiausias, palyginti su daugeliu Europos šalių, kur pradinukai ugdomi net šešerius metus. Tokiu būdu geriau užtvirtinamos žinios, kurios yra tolimesnio mokymosi garantija. Be to, lietuvių moksleiviai per ilgai atostogauja. Daugelyje valstybių moksleiviai mokosi iki birželio pabaigos-liepos pradžios. Todėl per visus mokslo metus lietuvių moksleiviai mokosi 1,5 metų trumpiau.
Kad sistema turi keistis, ministrė akcentavo ir per didelį procentą abiturientų, pasirenkančių studijas universitetuose. Lietuvoje studijuoti renkasi 68 proc. abiturientų, o Europoje – 50 proc. Kita dalis – 50 proc. – renkasi profesiją. Todėl sistemos pertvarkymo esmė – mažinti vos vos gyvuojančias profesines ir bendrojo lavinimo mokyklas, jas jungiant ir taip sudarant galimybę bendrojo lavinimo mokykloje įgyti profesiją.
Ministrei uždavė namų darbų
Dėl etatinio apmokėjimo profesinių mokyklų pedagogams klausimų ministrei turėjo ir Joniškio žemės ūkio mokyklos pedagogai. Susitikimo metu akcentuota, kad didžioji dalis pedagogų bijo mokyklos vadovo, išsakyti pastebėjimai, kad neteisingai paskirstomos valandos, atlyginimai, o kai kurie mokyklos darbuotojai apiforminti visai ne toms pareigoms, kurias realiai vykdo.
Peticiją ir dokumentų šūsnį ministrė J. Petrauskienė išsivežė į Vilnių ir tik juos išnagrinėjusi žadėjo priimti sprendimą.
Ministrė Jurgita Petrauskienė „Aušros“ gimnazijos vadovui Vidmantui Sutnikui turėjo gerų naujienų: ministerijos paskaičiavimu, nuo rugsėjo 1-osios „Aušrai“ didėja ir finansavimas, ir etatų skaičius.
Autorės nuotr.