Nuo batuto – pas chirurgus

Nuo batuto – pas chirurgus

Nuo ba­tu­to – pas chi­rur­gus

Šiau­lių vai­kų chi­rur­gai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais – be­veik nė­ra die­nos, kad į Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų chi­rur­gi­jos, or­to­pe­di­jos ir trau­ma­to­lo­gi­jos cent­rą ne­pa­tek­tų bent vie­nas vai­kas, su­si­žei­dęs šo­ki­nė­da­mas ant ba­tu­to. Trau­mos ne­re­tai bū­na la­bai rim­tos, o pa­sek­mės ga­li lik­ti ir vi­sam gy­ve­ni­mui, įspė­ja cent­ro ve­dė­jas, chi­rur­gas, trau­ma­to­lo­gas-or­to­pe­das Po­vi­las Venc­kus.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Pa­tys su­dė­tin­giau­si lū­žiai pa­ti­ria­mi ant ba­tu­tų

Tre­čia­die­nį, kai bu­vo su­reng­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­ja apie vai­kų trau­mas ant ba­tu­to, į li­go­ni­nę bu­vo at­vež­ti net du nu­ken­tė­ję vai­kai.

P. Venc­kus sa­ko, kad pa­na­ši si­tua­ci­ja vi­so­je ša­ly­je, ne ką ge­res­nė ir vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Gy­dy­to­jas pa­tei­kia skai­čius: Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je per me­tus šo­ki­nė­da­mi ant ba­tu­to su­si­žei­džia per 4 200 vai­kų. Su­rin­kus sta­tis­ti­ką iš 28 ES ša­lių, skai­čiai dar įspū­din­ges­ni – per me­tus su­si­žei­džia per 50 tūks­tan­čių vai­kų iki 14 me­tų.

Pa­sak chi­rur­go, trau­mos – ran­kų ir ko­jų pa­tem­pi­mai, lū­žiai, vei­do, gal­vos su­ža­lo­ji­mai, pa­čios pa­vo­jin­giau­sios – kak­lo slanks­te­lių lū­žiai, ku­rių pa­sek­mė – neį­ga­lu­mas ar net mir­tis. Pa­ti pa­žei­džia­miau­sia gru­pė – vai­kai iki 6 me­tų, nes kuo ma­žes­nis vai­ko svo­ris, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė su­si­žeis­ti.

P. Venc­kus sa­ko, kad net 75 pro­cen­tai vi­sų su­ža­lo­ji­mų pa­ti­ria­ma tuo­met, kai ant ba­tu­to tuo pa­čiu me­tu šo­ki­nė­ja ke­li vai­kai. Vai­kai su­si­dau­žia gal­vo­mis ar­ba už­griū­na vie­nas ant ki­to. Pas­ta­ruo­ju at­ve­ju ne­re­tai pa­ti­ria­mi ran­kų, ko­jų lū­žiai, kau­lai bū­na tie­siog su­tru­pi­na­mi.

„Pa­tys su­dė­tin­giau­si lū­žiai įvyks­ta ant ba­tu­to“, – sa­ko P. Venc­kus, šią va­sa­rą ope­ra­vęs ne vie­ną taip stip­riai su­si­ža­lo­ju­sį vai­ką.

Ne­re­ti at­ve­jai, kai ne­sėk­min­gai bai­gia­si ban­dy­mai at­lik­ti įvai­rius triu­kus, sal­tus. Su­si­ža­lo­ja­ma ne­tin­ka­mai nu­si­lei­džiant po šuo­lio ar­ba nu­kren­tant nuo ba­tu­to.

Ba­tu­tą rei­kia rink­tis at­sa­kin­gai

Pa­sak P. Venc­kaus, dau­giau nei pu­sė vi­sų su­si­ža­lo­ji­mų įvyks­ta pri­žiū­rint suau­gu­sie­siems.

„Pri­žiū­rin­tis as­muo tu­ri tu­rė­ti pa­kan­ka­mai ži­nių, kas yra ba­tu­tas ir kiek ant jo ga­li bū­ti vai­kų. Prieš įsi­gy­jant ba­tu­tą rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, ar jis ati­tin­ka ES rei­ka­la­vi­mus, ko­kio am­žiaus vai­kams jis skir­tas. Prieš lei­džiant vai­ką ant ba­tu­to, rei­kia įsi­ti­kin­ti, ar jis ne­pa­žeis­tas, ar nė­ra ašt­rių de­ta­lių, ki­tų de­fek­tų. Rei­kia nuim­ti vai­kui nuo kak­lo vi­sus pa­puo­ša­lus, ku­rie ga­lė­tų kur nors už­kib­ti ar įstrig­ti šo­ki­nė­jant ant ba­tu­to. Ir svar­biau­sia – ant ba­tu­to ga­li šo­ki­nė­ti tik vie­nas vai­kas!“ – at­krei­pia dė­me­sį gy­dy­to­jas.

Sta­tant ba­tu­tą rei­kia at­si­žvelg­ti, kad jis sto­vė­tų sau­gio­je vie­to­je, kad ša­lia ne­bū­tų grin­di­nio, ply­te­lių, me­džių, ge­riau­sia sta­ty­ti pie­vo­je – jei­gu vai­kas kris­tų nuo ba­tu­to, pa­tir­tų kuo ma­žes­nių su­ža­lo­ji­mų.

„Rei­kia kal­bė­tis su vai­kais, net jei­gu jie jau paaug­liai, kad jei­gu na­muo­se nė­ra suau­gu­sių­jų, jo­kiu bū­du nei­tų šo­ki­nė­ti ant ba­tu­to, nes nu­ti­kus ne­lai­mei, ne­bus kam iš­kvies­ti pa­gal­bą“, – pa­ta­ria P. Venc­kus.

Chi­rur­gas taip pat at­krei­pia dė­me­sį, kad vai­kai trau­mų daž­niau­siai pa­ti­ria va­ka­re.

„Mes, suau­gu­sie­ji, va­ka­re bū­na­me pa­var­gę, no­ri­me ra­my­bės, o vai­kai prie­šin­gai – no­ri iš­lie­ti ener­gi­ją. Ta­čiau va­ka­re jau su­si­lpnė­ju­si vai­ko reak­ci­ja ir koor­di­na­ci­ja, to­dėl daž­niau­siai trau­mos ant ba­tu­to pa­ti­ria­mos va­ka­re. Tai­gi, vi­sos pra­mo­gos tu­ri baig­tis lai­ku“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

P. Venc­kus pa­ta­ria kal­bė­tis su sa­vo vai­kais, mo­ky­ti juos draus­mės ir at­sa­ko­my­bės, kad žais­da­mi sau­go­tų vie­nas ki­tą, ne­si­stum­dy­tų, mo­kyk­lo­je per­trau­kų me­tu ne­bė­gio­tų lyg akis iš­de­gę.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų chi­rur­gi­jos, or­to­pe­di­jos ir trau­ma­to­lo­gi­jos cent­ro ve­dė­jas Po­vi­las Venc­kus sa­ko, kad pa­sta­rai­siais me­tais ne­pa­ly­gi­na­mai daž­niau vai­kai pa­ti­ria trau­mų šo­ki­nė­da­mi ant ba­tu­tų nei nu­kri­tę nuo dvi­ra­čio ar dėl ki­tų prie­žas­čių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Daž­niau­siai ne­lai­mių ant ba­tu­to nu­tin­ka tuo­met, kai ant jo tuo pačiu me­tu šo­ki­nė­ja ke­li vai­kai.